Nuolaidų kortelės – įkaltis mokesčių inspektoriams  (5)

Jie žino jūsų gimtadienį, kur gyvenate, kiek turite vaikų, auginate šunį, katę ar žiurkėną, netgi ką valgote pusryčiams, kokį mėgstate vyną ir ką veikiate žiemos vakarais – skaitote knygą, žiūrite filmus ar žaidžiate stalo žaidimus. Jūsų gyvenimas – kaip ant delno, netgi jei nesate pramogų pasaulio žvaigždė, niekada nesiveržėte į politiką ir niekada nedavėte interviu apie savo gyvenimo būdą.

Raktą į savo gyvenimą įteikiame patys, kai maloniai pardavėjai pasiūlius prie kasos užpildome anketą nuolaidų kortelei gauti. Todėl neturėtumėte nustebti, jei vieną dieną sulauksite kvietimo į Valstybinę mokesčių inspekciją, susidomėjusią, kodėl išleidote daugiau nei uždirbate.

Ultimatumas: susimokėk arba būsi patikrinta


Į Panevėžio apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) pasiaiškinti, kaip tvarko šeimos finansus, su sutuoktiniu iškviesta panevėžietė smulkioji verslininkė Aldona (vardas pakeistas) iš valstybinės įstaigos išėjo linkstančiomis kojomis. Moterį šokiravo ne tik žinia apie jos skolą valstybei dėl esą nesumokėto pajamų mokesčio.

Dar labiau Aldoną apstulbino VMI specialistės perspėjimas, kad geranoriškai nesutikus atsiskaityti su valstybe, jos finansiniais reikalais susidomės Operatyvinės kontrolės skyrius, patikrinsiantis visas išlaidas per pastaruosius penkerius metus.

„Man buvo pasakyta, kad jei nesutiksiu, operatyvininkai atliks išsamų mano išlaidų patikrinimą visur, kur tik figūruoja mano pavardė. VMI turi teisę visoms privačioms ir valstybinėms įmonėms ir institucijoms pateikti paklausimus apie mano išlaidas ir pajamas, taigi ir visiems prekybos tinklams, kurių nuolaidų kortelėmis naudojuosi. Ir tai VMI traktavo kaip draugišką mūsų susitarimą“, – „Sekundei“ pasakojo Aldona.

Įrodinės, kam pirko sauskelnes


Panevėžietė neslepia, kad, kaip ir daugelis, lig šiol nekreipdavo dėmesio, kokios galingos yra nekaltos nuolaidų kortelės – dalindavusi jas į kairę ir dešinę. Kitame rajone vieną gyvenantį neįgalų brolį prižiūrinti ir kas savaitgalį su didžiuliais krepšiais maisto, buities prekių, sauskelnių ir vaistų pas jį važinėjanti Aldona svarsto, kaip dabar VMI įrodyti, kad už visa tai atsiskaitydavo ne savais, o brolio duotais grynaisiais pinigais.

„Jei prekybos centre kam paskolinau savo nuolaidų kortelę, vadinasi, už tuos pirkinius aš ir sumokėjau. Jei kaimynas prekybos centre pirktų televizorių ir pasiskolintų jūsų nuolaidų kortelę, apsidžiaugtumėte, kad į ją įkrito papildomų pinigų. Bet jei kada turėsite reikalų su VMI, turėsite įrodinėti, kad pas kaimyną stovintis televizorius pirktas jo paties, o ne jūsų dovanotas. Važiuodami į kaimą lankyti mamos už jos pinigus pripirkę pilnus krepšius irgi iš anksto pagalvokite, kaip pasiaiškintumėte, jei kada būsite įtarti mokesčių slėpimu“, – perspėja Aldona.

Panevėžietė sako tik dabar suvokusi, koks rimtas yra perspėjimas, kad kortelės teikiamomis nuolaidomis gali naudotis tik jos turėtojai.

Aldona suskaičiavo turinti 27-ias nuolaidų korteles – didžiųjų prekybos centrų, avalynės, drabužių, kosmetikos, automobilių prekių parduotuvių, knygyno. Visur savo noru, niekieno neverčiama, tik pardavėjų gražiai prikalbinta, moteris nurodžiusi vardą, pavardę, lytį, gimimo datą, namų ir elektroninio pašto adresus, telefono numerį, kai kur – netgi šeimos narių skaičių.

„Dabar visi prekybos tinklai turi duomenis, kada, kur, ką ir už kiek pirkau. Jie mato viską. Nepriklausomoj Lietuvoj esame sekami dar geriau nei sovietmečiu KGB“, – išvadą padarė Aldona.

Prekybininkų rankose – ne tik piniginės


Nuo 2003-iųjų, kai Lietuvoje pasirodė pirmosios lojalumo kortelės, vien keturi didieji prekybos tinklai jų jau yra išdaliję apie 4,8 mln. Statistiškai Lietuvoje jau nebėra gyventojo, skaičiuojant net vaikus, neturinčio lojalumo kortelės – neabejotinai didžiausio masalo pirkti. Neretai netgi to, ko visai nereikia.
Prekybos tinklų rankose – ne tik pirkėjų piniginės, bet ir jų asmens duomenys. Tie, kurių dažnas nenorėtų raportuoti pirmam sutiktajam gatvėje, tačiau mielai savo ranka surašo anketoje mainais į lojalumo kortelę.

Ką prekybos tinklai veikia su pirkėjų asmens duomenimis? Nuolaidų kortelės – galingas įrankis analizuoti, kas, ką kada, kur perka.

Taip grupuojami duomenys pagal laikotarpį, amžių, lytį, gyvenvietę, iš to daromos išvados, ką vertėtų keisti ir kaip priversti žmones pirkti dar daugiau.

„Pagal gimimo datą stengiamės įsivertinti, kokio amžiaus pirkėjai. Pagal apsipirkimo įpročius – ką jie labiausiai mėgsta, ką daugiausia perka ir pagal tai stengiamės pasiūlyti, ko pirkėjai labiausiai nori“, – „Sekundei“ teigė beveik 1,7 mln. lojalumo kortelių išdavusio „Iki“ prekybos tinklą valdančios bendrovės „Palink“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.

Neišduoti neturi teisės


Vardas, pavardė, namų ir elektroninio pašto adresai, telefonai visiems tinklams reikalingi, kad galėtų siųsti savo rinkodaros pasiūlymus. Įvertinus, kad tokius duomenis prekybininkams yra pateikusi visa Lietuva, pastaruoju metu ant pašto dėžučių atsirandantys lipdukai, draudžiantys mesti reklamas, atrodo keistokai.

„Iki“ disponuojamus pirkėjų asmens duomenis, anot A. Petraičio, tvarko duomenų registre registruoti darbuotojai. Anot jo, įmonėje įgyvendintos „atitinkamos organizacinės ir techninės duomenų saugumo priemonės“, užtikrinančios tokių duomenų konfidencialumą.

Mažai tikėtina, kad bet kas atėjęs iš gatvės iš „Iki“ iškaulytų dominančio asmens adresą ar finansines galimybes.

Tačiau tai nereiškia, kad tokia informacija yra visiškai slapta. A. Petraitis pripažįsta, kad apie konkretaus pirkėjo išlaidas, jam suteiktas nuolaidas ir pan. „Iki“ tam tikrais atvejais privalėtų pateikti informaciją.

„Jei pareikalautų valstybinė institucija, būtų galimybė tai pateikti už tam tikrą laikotarpį, nes duomenys saugomi tam tikrą laiką“, – „Sekundei“ teigė „Iki“ atstovas. A. Petraitis. Ir tai – visai ne teorija.

„Sulaukiame paklausimų iš valstybinių institucijų“, – patvirtino A. Petraitis.

Slepia, kam naudoja duomenis


„Norfos“ prekybos tinklas skaičiuoja nuo 2003-iųjų išleidęs apie 1 mln. lojalumo kortelių. Vien per praėjusius metus bent kartą tokia kortele pasinaudojo apie 700 tūkst. pirkėjų. Dešimt metų korteles dalijanti „Norfa“ skelbia duomenis apie klientų apsipirkimo įpročius pradėjusi rinkti tik nuo liepos 1-osios, kai pradėjo leisti naujo tipo korteles.

Kodėl „Norfai“ parūpo savo pirkėjų asmeniniai reikalai?

„Iki tol jokių duomenų nerinkome, o dabar pradėjome tyrimus. Kokius – komercinė paslaptis“, – teigė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Dabar ne tik pats pirkėjas, bet ir prekybos tinklo atstovai gali matyti, kas, kur, kada ir už kiek apsipirko „Norfoje“. Kai pirkiniai – kaip ant delno, nesunku nustatyti, kokiam socialiniam sluoksniui priklauso pirkėjas, vedęs jis ar viengungis, turi vaikų ar dar tik jų laukiasi, gyvena kaime ar mieste, bute ar individualiam name.

„Pirkėjų konfidencialumą užtikrina asmens duomenų apsaugos įstatymas. Pirkėjas neša mums pinigus, vadinasi, jis mūsų teisėjas, mes patys suinteresuoti saugoti jo privatumą. Bet jei tokių duomenų pareikalautų valstybinės institucijos, neišvengiamai privalėtume pateikti“, – tvirtina D. Ryliškis.

Didžiausia paslaptis – elektroninis paštas


„Maxima“ pirkėjų, pageidaujančių lojalumo kortelės, anketoje, be įprastinių asmens duomenų – vardo, pavardės, gimimo datos lyties, namų adreso, telefono ir elektroninio pašto – dar prašo nurodyti ir šeimos narių skaičių. Tiesa, visų anketos laukelių pildyti nebūtina. Tokia teise pasinaudoja labai maža dalis iš maždaug 1,4 mln. „Maximos“ lojalumo kortelių turėtojų. Tačiau netgi nepatiklieji dažniausiai vengia nurodyti ne asmens duomenis, o elektroninio pašto adresą.

Prekybos tinklo atstovės spaudai Renatos Saulytės nuomone, tai lemia nenoras gauti reklaminius pasiūlymus.

„Analizuodami tam tikros grupės pirkėjų duomenis, galime matyti jų įpročius, pokyčius, taip pat poreikius – kokius produktus renkasi. Analizę atliekame tam, kad savo klientams, jų šeimos nariams pateiktume asmeniškai jiems naudingus pasiūlymus. Tarkim, jei klientas buvo nurodęs, kad turi 3 vaikus, greičiausiai jis gaus pasiūlymą įsigyti pigiau žaislų“, – aiškino R. Saulytė.

Tie patys duomenys būna įdomūs ne tik prekybos tinklui. R. Saulytė pripažįsta, jog „Maxima“ irgi yra sulaukusi valstybinių institucijų paklausimų apie pirkėjų įpročius.

Ir jų neatskleisti prekybininkai neturi teisės.

Nesidomi, bet žino


„Rimi“ sąskaitoje – 1 mln. per trejus metus išdalytų lojalumo kortelių. Prekybos tinklo atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė tvirtina, esą duomenys apie pirkėjus nėra renkami.

Tačiau tai tikrai nereiškia, kad „Rimi“ pirkėjai nėra stebimi.

„Sistema automatiškai apdoroja pirkimo istoriją ir skirtingiems pirkėjams pateikia pasiūlymus pagal tai, ką jie pirko, ką mėgsta, kokius produktus dažniausiai renkasi“, – pripažįsta R. Stanaitytė- Česnulienė.
Anot jos, „Rimi“ lig šiol neteko sulaukti valstybinių institucijų prašymų pateikti lojalumo kortelių turėtojų duomenis. Jei taip atsitiktų, prekybos tinklas irgi neturėtų kur dingti.

Ar dar turite vilties, kad nesate sekami?

Kol prie kasų manęs dar paklausia „nuolaidų kortelę turite?“, džiaugiuosi, kad galiu laisva valia atsakyti „ne“. O jei ateis laikas, kai niekas mūsų neklaus, norime ar ne, kad mūsų asmens duomenimis, pirkimo istorija disponuotų tretieji asmenys?

Tikrina, ką perka


Rita Skavičienė, Panevėžio apskrities VMI atstovė spaudai

Valstybinė mokesčių inspekcija, mažindama šešėlinę ekonomiką, pajamų neįtraukimą į apskaitą bei tikrindama piktybiškus mokesčių vengimo atvejus, šiam darbui gali pasitelkti ne tik savo, bet ir kitų įmonių disponuojamas duomenų bazes įstatymų nustatyta tvarka. Jei, pavyzdžiui, kyla įtarimų, kad įmonės savininkas gyvena ne pagal išgales ir jo patiriamos išlaidos viršija uždirbamas pajamas, tuomet VMI specialistai įvairiomis priemonėmis ir skaičiavimais gali tai patikrinti bei pažiūrėti, kokias iš tiesų išlaidas patiria gyventojas.

Jeigu įmonė, šiuo atveju prekybos centras, pati savo duomenų bazėse kaupia informaciją apie klientų pirkinius bei patirtas išlaidas, tuomet VMI savo funkcijoms atlikti turi teisę šią informaciją gauti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Buvimas po didinamuoju stiklu negąsdina


Aušra Gučienė, Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos specialistė

Asmens duomenys gali būti tvarkomi (taip pat ir gaunami), jeigu tokiam tvarkymui
yra bent vienas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintas asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus.

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų (fizinių ir juridinių), tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija.

Atsižvelgiant į tai Valstybinė mokesčių inspekcija turėtų teisę gauti informaciją apie nuolaidų kortelių turėtojus.

Per 2012-uosius ir šiuos metus Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija skundų dėl prekybos tinklų disponuojamų asmens duomenų panaudojimo negavo.

Aut. teisės: Sekundė
Autoriai: Inga Kontrimavičiūtė

(16)
(0)
(0)

Komentarai (5)