Išlydint litą: visi taškai ant „i“  (84)

Skaitytojai leidiniui „Ekonomika.lt“ atsiuntė jiems iškilusius klausimus, susijusius Lietuvos narystės euro zonoje pradžia. Pateikiame kalbintų ekspertų atsakymus į visiems rūpimas valiutos keitimo detales.

Ar euro įvedimas turės teigiamos įtakos investuotojų susidomėjimui Lietuva?

Atsako Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius

Taip, euro įvedimui nustatytų reikalavimų, kurie vadinami konvergencijos kriterijais, vykdymas rodo, kad šalis geba vykdyti atsakingą ekonominę politiką, dėl to didėja Lietuvos patrauklumas tarp valstybei skolinančių ir (ar) darbo vietas kuriančių investuotojų.

Visoms Baltijos šalims įsivedus eurą, regionas taps labiau integruotas ir patrauklesnis investuotojams bei verslo partneriams, vertinantiems jį kaip visumą.

Ar galima tikėtis aktyvesnės prekybos su kitomis euro zonos narėmis?

Atsako Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius

Euras turi teigiamą įtaką užsienio prekybai, o teigiamos šio poveikio bangos nuraibuliuoja per visą ekonomiką – pradedant įmonių finansais baigiant samdomųjų darbuotojų piniginėmis.

Didžioji užsieniui parduodamų Lietuvos prekių nuperka būtent euro zonos valstybės. Latvijai įsivedus eurą, Lietuvos banko skaičiavimais, į euro zonos valstybes šiemet bus eksportuojama apie 40 proc. visų prekių ir paslaugų. Išnykę valiutiniai barjerai toliau didins prekybos apimtis. Lietuvos banko ekonomistų atliktas Euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinis vertinimas rodo, kad per septynerius metus dėl euro įvedimo bendras mūsų šalies eksportas turėtų padidėti 5 %. Kalbant absoliučiais skaičiais, tai būtų solidi suma: nuo 2015 iki 2022 m. papildoma užsienyje parduotų prekių ir paslaugų suma sudarytų apie 34 mlrd. Lt. Šie vertinimai gana atsargūs, nes 5 % yra tarptautiniuose tyrimuose paprastai nurodoma kaip žemutinė eksporto padidėjimo riba. Kai kurie tyrimai rodo, kad eurą įsivedusių šalių tarpusavio prekyba išaugo ir 10 %.

Įvedus eurą supaprastės atsiskaitymai, mažesnės bus tarptautinių pervedimų sąnaudos. Be to, Lietuvos banko skaičiavimais, Lietuvos mastu nebankinis sektorius kasmet sutaupys apie 0,14 % BVP dydžio sumokamų komisinių už valiutos konvertavimą. Tai 2013 m. būtų sudarę apie 167 mln. litų.

Kokią konkrečią naudą gauna valstybė įsivedanti eura?

Atsako Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius

Lietuvos banko tyrimas rodo, kad įgyvendinus siekį nuo 2015 m. Lietuvoje įvesti eurą, nauda dėl prisijungimo prie euro zonos gerokai viršytų vienkartines sąnaudas.

Būtų impulsas šalies ekonomikai ir darbo vietų kūrimui. Tyrimas rodo, kad įsiliejus į euro zoną Lietuvoje nedarbas 2014–2022 m. būtų vidutiniškai mažesnis 0,4–0,5 proc. p., o užimtumas – 6,9–7,4 tūkst. asmenų didesnis. Vidutiniu laikotarpiu nedarbo lygio sumažėjimą lemtų išaugusi darbo jėgos paklausa. Kadangi įmonės užtruktų, kol sukauptų reikiamą fizinio kapitalo kiekį, jos išaugusią produkcijos paklausą prieš tai patenkintų samdydamos daugiau naujų darbuotojų. Tiesa, vėliau euro poveikis nedarbui ir užimtumui kiek sumažėtų. Struktūriniam nedarbui sumažinti reikėtų toliau vykdyti kryptingas struktūrines reformas darbo jėgos pasiūlai ir paklausai suderinti.

Labai aiškaus poveikio laukiame dėl mažesnės skolinimosi kainos. Lietuvos banko ekspertų vertinimu, teigiamą euro įvedimo poveikį gyventojai, verslas ir valstybės finansai pajustų per sumažėjusią palūkanų naštą, išnykusias litų ir eurų keitimo išlaidas, sparčiau augantį eksportą ir investicijas. Greičiausiai naudą pajus namų ūkiai ir nefinansinės įmonės, kurioms daugelis paskolų yra suteikta kintamomis palūkanų normomis. Daugiau sutaupys namų ūkiai: nors namų ūkių ir įmonių paskolų valiutinė struktūra labai panaši (apie 70 proc. eurais ir 26-30 proc. litais), bet namų ūkiams suteiktų paskolų iki 5 m. trukmės litais ir eurais palūkanų normų skirtumai yra didesni nei įmonėms.

Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, mažesnės palūkanų normos vidutiniu laikotarpiu (2015–2022 m.) leistų sutaupyti 2,0–3,9 mlrd. Lt palūkanų išlaidų. Gyventojams ir verslui tektų didžioji šios naudos dalis – 1,6–2,3 mlrd. Lt, kitą dalį – 0,4–1,6 mlrd. Lt – dėl sumažėjusių skolos valdymo išlaidų sutaupytų valstybės biudžetas.

Papildomai dėl dingusių valiutos konvertavimo išlaidų, 2015–2022 m. gyventojai, verslas nebankinis sektorius papildomai sutaupytų ne mažiau kaip 1,9 mlrd. Lt.

Lietuvos bankas taip pat atliko skaičiavimus, kiek Lietuva prarado neįvedusi euro 2007 m. Šalies valdžios sektorius ir privatusis nefinansinis sektoriai 2007–2012 m. kartu galėjo sutaupyti 3,7–4,9 mlrd. Lt, arba 0,59–0,79 proc. BVP. Pridėjus palūkanų ekonomiją už tuo laikotarpiu išleistus LR skolos vertybinius popierius per visą jų galiojimo trukmę, finansinė nauda galėjo siekti 6,2–7,8 mlrd. Lt. Palyginimui, panaši suma per metus Lietuvoje skiriama sumokėti senatvės pensijoms.

Kodėl ne visos ES narės siekia pakeisti savo valiutą euru?

Atsako Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius

Didesnė ES valstybių dalis pagal Sutartį dėl ES veikimo nuostatas jau yra įsivedusios arba yra įsipareigojusios įvesti eurą kai atitiks konvergencijos kriterijus. Yra dvi išimtys: Danija ir Didžioji Britanija.

Verta pažymėti, kad Danija dalyvauja antrajame valiutų kursų mechanizme, kuris yra vienas iš euro įvedimui būtinų žingsnių, taigi ryšys tarp Danijos kronos ir euro yra glaudus.

Didžioji Britanija ir Švedija yra pasirinkusios kintamo valiutos kurso strategijas: svaro ir kronos kursai euro atžvilgiu nėra stabilūs. Tokį pasirinkimą lėmė šių šalių ekonomikų struktūra, kai kainų stabilumo (pagrindinio pinigų politikos tikslo) patogiau siekti naudojant palūkanų normų reguliavimą, o ne valiutos kurso fiksavimą. Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos valstybių, ekonomikos yra atviresnės, t.y. labiau priklausomos nuo tarptautinės prekybos. Jų rinkos ekonomikos patirtis parodė, kad fiksuoto valiutos kurso strategija geriausiai tinka užtikrinti ekonominį stabilumą.

Kokios įtakos euro įvedimas turės būsto kainoms?

Atsako DnB NORD grupės vyr. ekonomistė Jekaterina Rojaka

Euro įvedimas negali tiesiogiai lemti būsto kainų. Euro įvedimas tik pagerins bendrus lūkesčius.

Ar įvedus eurą Lietuvoje brangs statybinės medžiagos?

Atsako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda

Tai siejasi su statybų sektoriaus aktyvumu. Atsirandant didesniam statybinių medžiagų poreikiui, ima augti ir statybinių žaliavų kainos. Išgyvename tokio verslo ciklą, kai statybinių žaliavų kainų augimas, nors ir nestaigus, bet įmanomas.

Kaip elgtis norintiesiems imti būsto paskolą?

Atsako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda

Šioje vietoje euras neturėtų vaidinti lemiamos reikšmės. Tai labiausiai priklauso nuo žmonių finansinės padėties. Jeigu yra nestabilios pajamos, tai nei prieš įvedant eurą, nei jį įvedus nėra rekomenduojama imti būsto paskolą. Jeigu kalbame apie jauną, karjerą darančią šeimą, kur yra pajamų didėjimo garantijos, tuomet pats laikas pagalvoti apie NT įsigijimą.

Kokia Latvijos ir Estijos padėtis, kalbant apie NT kainas, ir kokią įtaką joms turėjo euro įvedimas?

Atsako DnB NORD grupės vyr. ekonomistė Jekaterina Rojaka

Likus 1,5 metų iki euro įvedimo abiejose šalyse pastebėjome NT rinkų suaktyvėjimą. Tačiau taip atsitiko ne dėl euro, o dėl to, kad šalyse atsigavo ekonomika.

Atsako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda

Remiantis šalių kaimynių pavyzdžiu, tikėtina, kad euro įvedimas sukels euforiją, atsiras noro spekuliuoti NT kainomis. Galima prognozuoti, kad Vilniuje tai gali lemti papildomą NT kainų augimą, bet vargu ar stiprų. Kiek tai priklausys nuo euro – sunku pasakyti.

Kaip bus perskaičiuojamos paskolos, paimtos litais ir „pririštos“ prie VILIBOR?

Atsako Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius

Viskas labai paprasta. Nacionaliniame euro įvedimo plane numatyta, kad visos teisės aktų, sutarčių ir kitų dokumentų nuorodos į tarpbankines palūkanų normas VILIBOR nuo euro įvedimo dienos bus laikomos nuorodomis į EURIBOR. Tai atitinkamai sumažins palūkanų normas, nes VILIBOR išlieka aukštesnė už EURIBOR. Palūkanų mažėjimas, gera žinia paskolas paėmusiems gyventojams.

Tiesa, paskolos sutartyje fiksuotų palūkanų dydis, jei nebus pasibaigęs fiksavimo terminas, liks nepakeistas, nebent susitarimo tarp šalių sąlygose numatyta kitaip, tačiau atėjus perfiksavimo terminui, VILIBOR į EURIBOR taip pat bus pakeistas automatiškai.

Kokiu oficialiu kursu litai bus keičiami į eurus?

Atsako Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius

Esame įsitikinę, kad dabartinis oficialus lito ir euro kursas, t. y. 3,452 8 lito už 1 eurą, yra tinkamas įvesti Lietuvoje eurą ir toks bus.

Galutinis, neatšaukiamai fiksuotas euro ir lito perskaičiavimo kursas bus nustatytas ir paskelbtas ECOFIN tarybos (Europos Sąjungos (ES) Tarybos, susidedančios iš ES valstybių narių ekonomikos ir finansų ministrų) sprendimu. Jeigu Lietuva būtų priimta į euro zoną nuo 2015 m., neatšaukiamai fiksuotas euro ir lito kursas turėtų būti paskelbtas 2014 m. vasarą.

Kiek truks pereinamasis valiutos keitimo laikotarpis ir kada litas galutinai stos galiojęs?

Atsako Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius

Litų banknotai ir monetos, litų centų monetos kaip teisėta, privaloma priimti mokėjimo priemonė galės būti naudojama 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos, tai yra 2015 m. sausio 1-15 dienomis. Bet bankuose grynieji pinigai nuo euro įvedimo dienos bus išduodami (mokami) ne litais, o eurais. Grynųjų litų ir eurų bendros apyvartos laikotarpiu atsiskaitant grynaisiais pinigais litais grąža turės būti duodama tik eurais. Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad per dviejų valiutų naudojimo laikotarpį prekybininkai, paslaugų teikėjai vienu metu turėtų priimti iki 50 vienetų galiojančių litų monetų, nepaisant jų vertės, ir neribotą kiekį litų banknotų.

Ar įmanoma išvengti praradimų keičiant valiutą? Ar valstybė sukurs nuolaidų, padedančių išvengti komisinių mokesčių?

Atsako Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius

Tikrai taip, visi šalies gyventojai turės galimybę litus į eurus išsikeisti be jokių mokesčių. Patogiausiais būdas – negrynųjų pinigų keitimas sąskaitose. Litų atsargos ar pinigų likučiai kredito įstaigų sąskaitose bus automatiškai ir nemokamai konvertuoti į eurus euro įvedimo dieną. Tai ypač patogu, todėl rekomenduotume prieš pat litų keitimą į eurus daugiau lėšų laikyti būtent sąskaitose, o ne grynųjų pinigų forma.

Tačiau ir grynuosius litus į eurus daugybėje vietų bus galima išsikeisti nemokamai. Litus į eurus bus galima pasikeisti nemokamai Lietuvos banke neribotą laiką. Pusę metų litai į eurus bus keičiami nemokamai šalies komercinių bankų skyriuose, 2 mėnesius Lietuvos pašto skyriuose. Antrąjį 2015 m. pusmetį grynuosius litus nemokamai toliau keis Lietuvos banko sudarytą sąrašą įrašyti bankų padaliniai.

Ar Lietuvai įsivedus eurą, valstybė privalės mokėti didesnius mokesčius ES?

Atsako Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius

Lietuvos įmokos į ES biudžetą dėl euro tikrai nepriklauso, jos priklauso nuo pridėtinio mokesčio įplaukų ir nacionalinių pajamų. Lietuva įstojusi į euro zoną dalyvautų Europos finansinio stabilumo mechanizme (ESM). Lietuva turėtų įmokėti į ESM apmokėtąjį kapitalą (jo bendras dydis – 80 mlrd. eurų) apie 0,3 mlrd. eurų (1 mlrd. Lt). Lietuva finansinę įmoką turėtų pervesti laipsniškai, per 5 metus. Tai sudarytų apie 0,1 proc. prognozuojamo BVP 2015–2019 m. Tiesa, Lietuva taip pat įsipareigotų papildyti ESM kapitalą daugiausia dar 2,5 mlrd. eurų (8,5 mlrd. Lt), jeigu to prireiktų. Lietuvos maksimali įsipareigojimų papildyti ESM kapitalą suma sudarytų apie 1 proc. prognozuojamo BVP 2015–2019 m. Turint omenyje stabilumo garantijas, kurias dalyvavimas ESM suteiktų, šias įmokas reikėtų vertinti kaip draudimo polisą. Jei Lietuvai atsidurtu sudėtingoje finansinėje padėtyje ir pasiskolinti rinkose lėšų būtų sudėtinga, ESM suteiktų pagalbą. Tačiau kol kas Lietuva gali skolintis, todėl mūsų įnašas į ESM galėtų būti vertinamas ir kaip investicija kuri galėtų generuoti grąžą. Juk ESM paskola – ne dovana. Fondas skolina valstybėms už palūkanas ir uždirba pelno. Pavyzdžiui, per šių metų 9 mėnesius ESM uždirbo apie 640 mln. Lt pelno. Pelną generavo palūkanos, mokamos už Ispanijos ir Airijos paskolas. Tapusi ESM dalininke, Lietuva ateityje galėtų pretenduoti į pelno dalį, jei būtų nuspręsta jį paskirstyti.

Kur dedami iš apyvartos išimti pinigai?

Atsako Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius

Bus laikomasi pasaulyje įprastos tvarkos: banknotai – susmulkinti, monetos susmulkintos, o metalas parduotas. Žinoma, dalį grynųjų litų gyventojai pasilieka kaip suvenyrus, tačiau, kaip jau minėta, esant poreikiui, juos visada bus galima nemokamai išsikeisti į eurus Lietuvos banke.

Faktai:

  • 2004 metais tapdama ES nare, Lietuva įsipareigojo įsivesti bendrąją valiutą eurą, kai tik atitiks Mastrichto kriterijus
  • Estija eurą įsivedė 2011 metų pradžioje, Latvija – 2014 metų sausio 1 dieną.
  • Euras kaip nepiniginė atsiskaitymo priemonė buvo įvesta 1999 metų sausio 1 dieną, o popieriniai pinigai pasirodė 2002-ųjų sausio 1-ąją

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
Autoriai: Giedrė Sankauskaitė

(12)
(0)
(2)

Komentarai (84)

Susijusios žymos: