Karščiams atėjus: ar jau galima maudytis?  (2)

Savaitgalį termometro stulpeliams užkopus iki 30 laipsnių padalos, daugelis Lietuvos žmonių galbūt pirmą kartą šiais metais susigundys atsivėsinti ežeruose, upėse ar įmerkti kojas į Baltijos jūrą. Ar jau pakankamai įšilęs vandens telkinių vanduo? Ar jis pakankam švarus ir kokių apsaugos priemonių rekomenduoja imtis sveikatos specialistai?

Vandens temperatūra ežeruose ir upėse svyruoja nuo 17 iki 20 laipsnių, konstatuoja specialistai. „Kadangi Tauragnų ežeras yra labai gilus ir gana didelis, ten nesiekia 17, ten 16 laipsnių su keliomis dešimtosiomis, bet daugumoje visų ežerų, tiek pietų Lietuvos ežeruose, tiek rytų Lietuvos ežeruose, ir vakarų Lietuvos ežeruose, visur yra apie 18, 17, net iki 19 laipsnių temperatūra. Šilčiausia, kaip jau dažniausiai būna, Kuršių mariose, ten jau 20 laipsnių siekia ties Ventės Ragu“, - sakė Hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Šimkus.

Tačiau specialistas pastebi, kad pagal jų metodiką vandens temperatūra ežeruose matuojama 10 cm gylyje, netoli kranto, nuo lieptelio. O žemė po žiemos įšalusi, todėl vanduo sluoksniuojasi, ir giliau, prie dugno, jo temperatūra gali būti net ir 10 laipsnių žemesnė.

Upėse vanduo maišosi, todėl beveik visur temperatūra panaši. Ji kaip ir ežeruose siekia 18-19 laipsnių. Baltijos jūra dar nėra įšilusi, ties Nida jos temperatūra yra tik 13 laipsnių, šiek tiek šiltesnė ties Palanga – apie 15 laipsnių.

„Lyginant su daugiamečiais duomenimis, tai dviem-trimis savaitėmis anksčiau šiais metais tokios aukštos temperatūros yra pasiektos. Daugiamečiai vidurkiai – birželio vidury, antroj pusėj būna tokios temperatūros“, - paaiškino J. Šimkus

Ar galima pradėti maudynių sezoną?


Tačiau ar 18 laipsnių yra pakankama temperatūra žmogui, kuris pirmą kartą po žiemos bandys įlįsti į ežerą ar upę? Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas sako, kad - ne.

„Geriausia maudytis visada šiltame vandenyje. Jeigu žmogus sveikas, jeigu jisai užsigrūdinęs, tai jis gali ir šaltesniame, jis gali ir prie 15, ir prie 16 laipsnių jausti malonumą, o jeigu žmogus nori komfortą pajusti, tai kaip, pavyzdžiui, baseinų temperatūra būna 25-26 laipsniai. Tai būtent tokia optimaliausia temperatūra, kur žmogus gali jaustis, sakykim, ir plaukioti lengvai ir nejausti diskomforto vandens temperatūros atžvilgiu“, - pasakoja gydytojas epidemiologas R. Sabaliauskas.

Taip pat R. Sabaliauskas įspėja saugoti vaikus, nes staiga juos įkišus į šaltą vandenį gali išsivystyti raumenų susitraukimai ar kokia vidaus organų neigiama reakcija. „Vaikus irgi reikia užgrūdinti, turi pradėti tėvai nuo kontrastinių dušų, o ne kišti į šaltą vandenį, kad organizmas gautų didžiulį stresą“, - dėstė gydytojas epidemiologas.

Kita vertus, anot R. Sabaliausko, jeigu vaikai sveiki, neserga kvėpavimo takų ligomis ir neturi įgimtų problemų, pabraidžioti gali. Bet vėlgi, reikia patiems patikrinti, ar ne per šaltas vanduo ir vaikus stebėti, kad jie per daug nesušaltų.

Europoje kas dieną nuskęsta 115 vaikų


Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai įspėja, kad vaikus reikia prižiūrėti ne tik dėl to, kad jie neperšaltų, bet ir kad neatsitiktų kokia nelaimė. Europoje kiekvieną dieną paskęsta 115 vaikų. Dažniausiai, 1-4 metų amžiaus.


„Vaikai gali paskęsti ir labai mažame vandens kiekyje, baseinėlyje ar kibire. Nebūtinai turi būti didelis ežeras ar kažkas panašaus, jie gali skęsti bet kur, tiesiog be priežiūros paliksi minutei ir viskas“, - teigė tyrimų duomenis analizuojantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorius Ignas Keras.

Taip pat, jis pabrėžia, kad baseinai ar staigiai gilėjantys tvenkiniai turėtų būti aptverti ir vaikams neprieinami. Esą maždaug 80 proc. skendimų galima išvengti naudojant kompleksines prevencines priemones, tokias kaip - įranga priežiūrai, mokymas plaukti, atidumas.

Anot I. Kero, ar žmogus moka gerai plaukti, galima spręsti pagal vieną parametrą - jei žmogus be pertraukos gali plaukti iki pusės valandos, vadinasi jo plaukimo įgūdžiai yra geri. Kaip atskirą žmonių rizikos grupę, kurie, beje, moka puikiai plaukti, specialistas išskiria vyrus. Jie yra apskritai linkę pervertinti savo jėgas, mėgsta rizikuoti ar nori pasidemonstruoti. O neretai riziką padidina alkoholis.

„Alkoholis yra rizikos veiksnys, žmogus praranda koordinaciją, jis kitaip, neadekvačiai mąsto. tada dažnai traumas patiria vyrai, nori kažką kartais įrodyti, ypač kai išgeria alkoholio, neapskaičiuoja savo galimybių, prasideda įvairūs šuoliai, įvairios linksmybės ir dėl to vyksta dauguma traumų ir skendimų“, - įspėja I. Keras.

Lietuva gali didžiuotis švariais vandens telkiniais


Nuo birželio 1 dienos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro tinklalapyje esančiame žemėlapyje bus galima stebėti nuolat atnaujinamus duomenis apie vandens kokybę maudyklose. Ir nors dar nėra duomenų, tačiau centro vadovas sako, kad vanduo ežeruose ir upėse vasaros pradžioje paprastai būna pakankamai švarus.

„Kadangi mes vykdome maudyklų monitoringą, tai būna pradžioje vasaros visada vanduo švarus. Tiktai pavasarį kartais paimdavom mėginius, jeigu būdavo kokie nors teršalai, kai nutekėdavo su sniegu, su dulkėmis, su purvu į tą vandens telkinį, tai tuoj užsiteršia. Ankstyvą pavasarį“, - patirtimi dalijasi R. Sabaliauskas.

„Daugiausia turim rizikos liepos pabaigoje, kai suplūsta daugiau žmonių, vienoj ar kitoj vietoj Lietuvoj mes turime prastesnį vandenį. Bet iš principo, galiu pasakyti, Europos lygyje mes turime labai normalų, gerą vandenį“, - apibendrina centro direktorius.

Ir pabaigai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro vadovo patarimas: „Į gamtą važiuokit, susiraskit vietą, kur būtų švarus vanduo, graži gamta ir praleiskit ten laiką. Jūs pajusite daug didesnį malonumą ir įgysit daug daugiau sveikatos rezervo“.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt
Autoriai: Giedrė Daugirdaitė

(27)
(10)
(17)

Komentarai (2)