Referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams neįvyko  (19)

Lietuvoje sekmadienį vykęs privalomasis referendumas dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams visiškai nesudomino šalies gyventojų - dėl rekordiškai mažo rinkėjų aktyvumo jis laikomas neįvykusiu, o jo rezultatai neturės jokios įtakos. Iš viso referendume dalyvavo 14,97 proc. rinkėjų. Tam, kad referendumas įvyktų, reikalingas didesnis nei 50 proc. rinkėjų aktyvumas.

300 tūkst. piliečių parašų surinkę iniciatoriai siūlė Konstitucijos pataisas, kuriomis būtų uždrausta parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims, o ateityje referendumams skelbti pakaktų 100 tūkst. parašų.

Už pataisas, kad būtų uždrausta parduoti žemę užsieniečiams ir sumažinti reikalavimai referendumams skelbti, balsavo 70,78 proc., prieš - 26,39 proc. dalyvavusiųjų.

Įdomu tai, kad referendume pasisakiusių „Taip" yra mažiau (269 tūkst. piliečių), nei buvo surinkta parašų (300 tūkst. piliečių), kad referendumas įvyktų.

Nei balsuotojų, nei skundų

Jau pirmieji VRK duomenys patvirtino prognozes, kad referendumui reikalingas balsavusiųjų procentas bus nepasiekiamas - iki 10 val. balsavo vos 1,7 proc. rinkėjų, iki 14 val. - 6,44 proc., iki 19 val - 10,92 proc. rinkėjų.

Aktyviausi referendume buvo Pakruojo rajono rinkėjai, jų rinkimuose dalyvavo 15 proc. Taip pat Neringos savivaldybė, kur balsavo 14,41 proc. rinkėjų, Šalčininkuose rinkėjų aktyvumas siekė 14,3 proc. , Raseiniuose - 13,15 proc., Panevėžio rajone - 13,01 proc.

Mažiausiai aktyvūs rinkėjai buvo Visagine, kur rinkėjų aktyvumas siekė 6,25 proc., Alytuje - 8,69 proc., Vilniuje - 8,99 proc.

Z.Vaigauskas akcentavo, kad iki 14 val. buvo ir tokių apylinkių, kur rinkėjų aktyvumas nebuvo pasiekęs net 1 proc.

Referendume iš anksto balsavo 80,196 tūkst. arba 3,17 proc. visų rinkėjų. Tai - dvigubai mažiau nei per prezidento ir europarlamentarų rinkimus.

Vykusiame referendume gyventojai ne tik vangiai balsavo, bet ir neteikė skundų dėl pažeidimų. VRK gavo vos kelis nepatenkintų žmonių nusiskundimus.

Pranešama, kad policija Jurbarke įspėjo agitacija užsiėmusį vyriškį.

Be to, policija svarsto galimybę pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vieno iš referendumo dėl žemės iniciatorių Pranciškaus Šliužo elgesio per debatus penktadienį.

Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla spaudos konferencijoje sekmadienio vakarą sakė, kad yra gautas skundas dėl jo pareiškimų per debatus, kuriuos transliavo LRT televizija.

„Aš kalbu apie pranešimą apie užvakarykštę laidą per Lietuvos televiziją, kuomet vienas iš laidos dalyvių iš tikrųjų, manau, tikrai pakankamai neatsakingai žarstėsi tam tikrais kaltinimais ir raginimais, ir galimai tikrai bus sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, - sakė R.Požėla.

P.Šliužas šiuose debatuose, be kita ko, pareiškė, kad visus, kurie parduoda žemę užsieniečiams, būtų galima sušaudyti.

Jo teigimu, dar vienas pranešimas, kuris „balansuoja ant ikiteisminio tyrimo ribos“, susijęs su įžeidžiamo pobūdžio komentarais elektroninė erdvėje.

Iš viso policija yra gavusi 21 pranešimą apie galimus pažeidimus, susijusius su referendumu.

Buvo pasmerktas iš anksto

Politologė Jūratė Novagrockienė teigė neabejojusi, kad referendumas neįvyks.

„Tiesą sakant, referendumas nuo pat pradžių buvo pasmerktas neįvykti. Manau, kad jis ir neįvyks todėl, kad, viena vertus, iniciatorių grupė yra labai maža ir marginalinė. Kitaip tariant, tie, kurie galbūt radikalesni, didesni euroskeptikai. Suprantama, kad ten yra ir labai aukštų moralinių nuostatų žmonės, bet svarbiausias dalykas yra tai, kad jis (referendumas. -ELTA) per vėlai buvo inicijuotas“,- naujienų agentūrai ELTA sakė politologė.

Pasak J.Novagrockienės, šį referendumą inicijuoti reikėjo prieš keičiant Konstitucijos straipsnį dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Be to, spręsti šiuos klausimus įstojus į Europos Sąjungą (ES) gali tik jos institucijos.

„Aišku, referendumas yra žmonių nuomonė ir pan., bet dauguma žmonių pareiškė savo nuomonę dėl įstojimo į ES ir faktiškai su daugelio sąlygų sutikimu, buvimu toje sąjungoje dar 2004 metais. Kitaip tariant, reikia žiūrėti retrospektyviai, aišku, ir perspektyviai. Manau, kad didelė dalis žmonių supranta, kad tiesiog rezultato nebus“,- priežastis vardijo politologė.

Tam, kad privalomas referendumas įvyktų, reikia, kad balsuoti ateitų daugiau nei 50 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Anot J.Novagrockienės, referendumo iniciatoriams svarbiau buvo pareikšti savo nuomonę, apskritai patekti į viešumą, parodyti priešingą oficialiajai poziciją.

„Be to, dar reikia turėti omenyje, kad didelė dalis žmonių yra ir pakankamai abejingi Lietuvoje, nes apskritai politinio dalyvavimo pasyvumas didėja, ir tai labai matyti. Ir tai, manau, irgi prisideda prie to, kad tas referendumas žmonėms neatrodo toks svarbus, reikšmingas ir kad jie turėtų dalyvauti”, - sakė politologė.

A.Butkevičius: „Referendumas neįvyks"

Premjeras Algirdas Butkevičius dar sekmadienį ryte prie balsavimo urnos teigė, kad referendumas neįvyks, nes jame nebalsuos daugiau kaip pusė piliečių.

„Nesusirinks, manau, kad (balsuojančiųjų - BNS) skaičius bus labai nedidelis“, - paklaustas, ar susirinks bent pusė šalies piliečių žurnalistams teigė A.Butkevičius, sekmadienį balsavęs S.Konarskio rinkimų apylinkėje.

Premjeras teigė, balsuoti ėjęs, nes norėjo atlikti savo pilietinę pareigą.

„Atėjau balsuoti dėl to, kad įvykdyti savo pilietinę pareigą. Vis dėlto buvo surinkta daugiau kaip 300 tūkst. piliečių parašų. Ir mane kaip ministrą pirmininką įpareigoja atsižvelgti į žmonių surinktus parašus ir išsakyti savo nuomonę“, - sakė A.Butkevičius.

Jis teigė, kad referendume balsavę žmonės yra suklaidinti agitacijos, per kurią buvo skleidžiama dezinformacija, ateiti į referendumą: „Tam tikra yra pasėta baimė, tai žmones ir privertė ateiti“.

Premjeras dar kartą pakartojo, kad referendumas buvo organizuojamas dėl dviejų priežasčių - europarlamento ir Lietuvos prezidento rinkimų bei žemvaldžių planų.

„Kitose Europos šalyse buvo suaktyvėję euroskeptikai, kurie kai kuriose valstybėse net laimėjo rinkimus į europalamentą. Kas gali paneigti, kad tuo (referendumu - BNS) nebuvo suinteresuoti tie žmonės, kurie turi Lietuvoje sukaupę daug žemės. Tiesiog jie galėtų tam tikras sąlygas sau pasigerinti toliau apribojant užsieniečiams pirkti žemę, kad galėtų jos dar daugiau įsigyti“, - teigė referendume balsavęs premjeras.

Jis teigė, kad politikai, kai buvo pradėti rinkti gyventojų parašai dėl referendumo organizavimo, nepatikėjo, kad 300 tūkst. parašų gali būti surinkta: „Tik tuo metu, kai pamatė, kad tie parašai bus surinkti, pradėjo aktyviai dirbti“.

Referendumą paskelbė surinkus parašus

Privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo Seimas paskelbė piliečių reikalavimu, iniciatoriams surinkus reikiamus parašus.

Konstitucijos 9 bei 147 straipsnius referendumu siūloma keisti nustatant, kad referendumas skelbiamas ne mažiau kaip 100 tūkst. piliečių reikalavimu. Šiuo metu referendumui inicijuoti reikia ne mažiau kaip 300 tūkst. piliečių parašų.

Konstitucijos 47 straipsnį siūloma keisti nustatant, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei, taip uždraudžiant žemę parduoti užsieniečiams bei juridiniams asmenims.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(11)
(6)
(5)

Komentarai (19)

Susijusios žymos: