Lietuvos pasieniečių kasdienybė: ginklų turime, šovinių - ne  (1)

Arčiausiai sienos su Rusija įsikūrusių lietuvių galvose švysčioja mintys, kas nutiktų jų šeimoms, jei netikėtai prasidėtų karas. Dilemą, ar stoti ginti tėvynę, ar skubėti gelbėti savo šeimas, tektų spręsti ir išorinę NATO sieną saugantiems Pagėgių pasieniečiams. Prabylama ir apie tai, kad sandėliuose dūla dėžės su automatais, o štai jiems tinkančių šovinių esą net nėra.

Neturi šovinių

Pirmąja gyvąja kovotojų linija turintys tapti valstybės sienos apsaugos pareigūnai atvirauja, kad norint pasiruošti tikrai karinei invazijai jie bent turėtų būti apmokyti naudotis kariškių technika.

„Kažin ar berasime valstybę, saugančią išorinę NATO sieną, kurioje dar būtų naudojami automatai „Kalašnikov“? Abejoju, nes iš tiesų karinė ginkluotė šiuo metu jau yra pasenusi. Kadaise įsigytiems automatams sunku rasti tinkamų šovinių, jie jau nebegaminami. O naujųjų standartas netinka. Reikėtų mąstyti apie tai, kad pasieniečiai turėtų būti apmokyti naudotis kariškių technika“, – prabilo Pagėgių pasienio rinktinės vadas Rimantas Timinskis, kuris Valstybės sienos apsaugos tarnybos yra paskirtas įgaliotiniu Lietuvos ir Rusijos sienai.

Pasieniečių sandėliuose dūla dėžės alyva suteptų automatų, tačiau kol kas jie nesuteikia saugumo sienos sergėtojams. Realybė tokia, kad vyrai yra ginkluoti tik pistoletais.

Pagėgiuose esą kol kas niekas net nekalba apie galimas karo grėsmes, nors šis pasienio miestelis pirmasis sutiktų įsibrovėlių kolonas.

„Aš asmeniškai nemanau, kad išsipildys tokios prognozės. Kolegos taip pat apie tai nekalba, net minties tokios neprisileidžia. Niekas kruopų ir degtukų nekaupia“, – mintimis pasidalijo R.Timinskis.

Gyvenimas pasienio miestelyje iš tiesų atrodo aprimęs. Apie tai, kad šie kraštai mena nuožmias kontrabandininkų ir teisėsaugininkų kovas, dabar teprimena pasieniečių muziejuje stovintys konfiskuoti pažeidėjų automobiliai.

„Baigėsi ichtiandrų laikai. Jau kelerius metus joks plaukikas per Nemuną neįkliūva, o anksčiau vos spėdavome skaičiuoti. Daug pagelbėjo naujoji mūsų sienos stebėjimo sistema. O ir rinka pasikeitė, nes kitoje sienos pusėje cigaretės labai pabrango, nebeapsimoka gabenti“, – aiškino Pagėgių rinktinės vadas.

Kaliningrado srityje cigarečių pakelio kaina pakilo iki 4 litų, o štai Baltarusijoje pakelis kai kur net lito nekainuoja.

„Tiesa, baltarusiškų cigarečių ir mes sulaikome. Dar būna mėginimų jų didesniais kiekiais įsigyti bemuitėje parduotuvėje“, – pasakojo R.Timinskis.

Pasieniečiams teko keisti savo veiklos profilį, naktimis jau netenka vaikytis pievomis sprunkančių kontrabandininkų.

„Prasidėjo kitokios bylos. Turime sudėtingą tyrimą dėl neteisėto muitinės pareigūno praturtėjimo. Operatyviniai darbuotojai išmintu takeliu nužingsniavo iki namo, kur antrame aukšte buvo supiltos pjuvenos. Po jomis ir buvo rastas trijų litrų stiklainis, pilnas įvairių kupiūrų. Iš viso apie 100 tūkst. litų“, – prisiminė rinktinės vadas.

Produktų kainos padidėjo

O štai Pagėgių prekybininkai aiškina, kad vietiniai prabanga nesilepina ir itin brangiomis prekėmis mažai domisi. Esą urmu brangesnius produktus čia perka tik rusai.

„Juk mėsos kilogramas pas juos 21 litą kainuoja. Kaip nepirks. Prieš dvi dienas mačiau, kaip kasų link traukė pilnais vežimėliais. Ne tik žalią mėsą perka, ją, kiek žinau, jiems uždrausta įsivežti. Nežinau, kaip per sieną prasiveža. Perka sūrius, alų, kokybiškas prekes“, – pasakojo Pagėgių prekybos centro pardavėja.

Per dvi savaites, kai europietiškajai, kaip ir lietuviškajai, maisto produkcijai paskelbtas embargas Rusijoje, eilių prie Panemunės pasienio posto esą nesusidarė.

„Daugiau gal savaitgaliais atvažiuoja. Į Tauragės turgų, į Klaipėdą rusai važiuoja maisto produktų. Girdėjome, kad vienu metu pomidorų kilogramas kainavo 11 litų, vėliau kaina krito iki 7–8 litų“, – pasakojo vietiniai.

Kaliningrado prekybos centruose praėjusios savaitės pabaigoje sviesto pakelio kaina siekė 4,8, litras pieno atsiėjo 2–2,6, vištienos kilogramas 11,47, o kilogramas faršo – 21,22 lito.

Tiesa, prekybos centruose lietuviškas ir lenkiškas prekes pakeitė vietos gamintojų produkcija, kurios kainos vietomis šoktelėjo 20 proc., o kai kurių prekių esą net 60 proc.

Geresnės kokybės kiaulienos kilogramas šiuo metu parduodamas net už beveik 22 litus.

Panemunės pasienio poste sklando gandai, kad muitinės pareigūnai uoliai ištaršo tėvynainių krepšius ir neleidžia įsivežti jokios mėsos iš Lietuvos.

Pagėgių rinktinės Sienos kontrolės skyriaus viršininkas Laimonas Pocius tikino, kad embargas įvežamai produkcijai galioja tik juridiniams asmenims, eiliniai piliečiai lyg ir galėtų ramiai produktus gabenti per sieną.

„Girdėjau, kad nuo pamainos priklauso, ištikrins rankinukus ir atims dešrą ar ne. Tačiau ne visi taip elgiasi“, – tikino pareigūnas.

Vis dėlto būta atvejų, kai kertantiems sieną teko tiesiog poste smulkiau pjaustyti kiaulienos skerdienos gabalus ir slapstyti, nes pasklido gandas, kad rusai „purto“ saviškių automobilius.

Šokiravo išrikiuoti tankai

Sieną kertantys lietuvaičiai žurnalistams prasitarė, kad Sovetske jie perka tik degalus.

„Net cigarečių ir alkoholio ten neapsimoka įsigyti. Užeini į lietuvišką bemuitę parduotuvę ir nusiperki, kiek galima vežtis“, – pasakojo tauragiškis Tadas.

Tačiau vyrai tikino, kad vienas faktas juos pribloškė.

„Nuo sovietinių laikų miestelio aikštėje kaip paminklas stovėjo tik vienas tankas. O dabar išvydome jų aštuonis, išrikiuotus vos 100 metrų nuo pasienio posto. Kažkas dar užrašė „Už tėvynę“. Vieni sako, kad čia paroda, bet kokia čia paroda, jei juos išrikiavo, kai tik konfliktas su Ukraina prasidėjo“, – rodydamas nuotraukas pasakojo tauragiškis Darius.

Vyrai tikino, kad, jų akimis, tai tipiška rusiška propaganda.

„Gal jie ir pagąsdinti taip nori?“ – spėliojo vyrai.

Sovetske gyvenantis Jurijus su žmona Ksenija ir dukra Galina tikino savaitgaliais mielai nuvažiuojantys į Klaipėdą papramogauti.

„Mums, gyvenantiems Sovetske, Klaipėda yra arčiau nei Kaliningradas. Dažnai važiuojame, perkame tai, ką galima parsivežti. Rūbus perkame Lietuvoje, sūrį, jogurtą“, – pasakojo šeimos galva.

Ksenija prasitarė tikinti, kad vis dėlto kalbos apie galimą karą ir liks tik kalbomis.

„Aš vis viliuosi, kad bus surastas kompromisas ir pavyks išeiti iš susidariusios situacijos. O kas nori kariauti? Mes kaimynai, kokie čia karai gali būti“, – nuomonę išsakė moteris.

Kita rusakalbių šeima, tiesa, gyvenanti Latvijoje, prisipažino, kad į Kaliningrado sritį važiuoja tik kartą per kelerius metus aplankyti kapų.

„Mes gyvename Rygoje, tačiau namuose nebuvome kaip tik dvi savaites. Tik girdėjome, kad dėl embargo daug įmonių Latvijoje teks uždaryti. Ir kam reikia tokių konfliktų, niekam jie nenaudingi. Aš viliuosi, kad šis embargas bus atšauktas“, – kalbėjo Igoris.

Kitas lietuvaitis, pėsčiomis nužingsniavęs tiltu iki kaimyninio miestelio, pasakojo, kad pats gyvena Norvegijoje, o į Sovetską ėjo aplankyti dviejų suaugusių savo sūnų.

„Tikiuosi, kad aš juos visada galėsiu lankyti, kas benutiktų“, – tarstelėjo vyras.

Kiaulienos kilogramas – 45 Lt

Beveik tris savaites namiškių Mažeikiuose nematęs Stanislovas, paklaustas, ką atvežė į Lietuvą, išrėžė, kad atgabeno tik Kaliningrado orą.

„O kas čia kariaus? Ar aklas su raišu? Ir kam to reikia?“ – ropšdamasis iš kabinos pareiškė vyras.

Stanislovas tikino, kad jis į Kaliningradą veža įvairius įrenginius, statybines medžiagas.

„Juk žmonės neprašo su ištiesta ranka, patys užsidirba, tad kam reikėjo taip pasielgti? Tiems, kurie vežė maisto produktus, dabar yra prastai. Tačiau šaldytuvai labai gerai plytas veža. Krauni ir veža. Kai nori dirbti, rasi kaip darbą padaryti“, – juokavo mažeikiškis.

Apynaujo automobilio į Lietuvą išsiruošęs Niemano (Ragainė) gyventojas Sergejus vienintelis drąsiai pripažino, kad jam labai nepatinka susidariusi situacija.

„Maisto produktai pabrango 60–70 proc. Gerai, kad rudenį daug kas savo daržovių turi. Neseniai pomidorus dar pirkdavau po 29 rublius už kilogramą, o dabar jau teko mokėti 55 rublius. Jūsų valiuta skaičiuojant, mėsos kaina kai kuriuose miesteliuose buvo pašokusi iki 45 litų už kilogramą. Tokia kaina buvo, kai mėsa dingo nuo prekystalių. Kas gali ją įpirkti už tokius pinigus?“ – piktinosi automobilių prekeivis.

Niemano gyventojas tikino, kad vietiniai žmonės jau išvarginti blogų žinių.

„Man pikta dėl mano valstybės vadovų veiksmų. Šiuo metu Rusijoje jau yra 750 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių. Juos juk maitinti reikia, jiems stogo virš galvos reikia. O kieno sąskaita visa tai padaryti? Visų mūsų sąskaita. Atvykėliai dar reiškia pretenzijas, bet koks darbas jų netenkina. Man labai liūdna, nes nukentės tie, kurie sugeba patys duoną užsidirbti“, – atviravo Sergejus.

Aut. teisės: Diena.lt
Diena.lt
Autoriai: Asta Aleksėjūnaitė

(7)
(4)
(3)

Komentarai (1)