Kodėl vokiečiai taip myli grynuosius?

atsiskaitymas grynaisias ir neprisirisimas prie banku brukamu kreditiniu korteliu yra siu laiku mastancio zmogaus bruozas. Vyriausybes aisku nori, jog visos transakcijos apskritai vyktu bankinese sistemose ir viskas butu matoma.

Bet yra bet. Negali ginčytis dėl banko kortelių teikiamos naudos. Nesvarbu kur ir ką perki - pinigai, kad ir Australiją, pasiekia beveik akimirksniu.

Pamirso pamninet is teigiamos puses - maziau skolinas ir naudoja creditines - maziau turi skolu ir maziau reik moket palukanu, t.y apskritai jiems lieka daugiau pinigu. va jum ir paslaptis kodel gerai gyvena:)_

Gal visdelto vienas is faktoriu yra tas , kad uz kiekviena apsipirkima kortele pardavejas turi moketi bankui ir ar negeriau mastantis verslininkas tuos pinigus pavers nuolaida pirkejui? Nes pas vokiecius nemazai vietu kur vien uz tai ,kad perki grynais taikoma nuolaida.

Dar vienas dalykas, bankai yra plėšikai. Daug kas iš smulkiųjų verslininkų tiesiog be pelno lieka, jei priima banko korteles, berods pernai Belgijoje, daugumoje tokių parduotuvėlių jau nebebuvo net galimybės atsiskaityti kortele, būtent dėl didelių bankinių įkainių (t.y grynais ar kortele sumoki tiek pat, bet nuo kortele sumokėtų, kažkiek tenka sumokėti bankui). O Vokietijoje tikrai pakankamai daug išlikę šeimos krautuvėlių, o ir patys vokiečiai pernelyg nesižavi superdupermegaprekybcentriais. Tad gali būti, kad tiesiog fiziškai kortele vokiečiui nelabai daug vietų kur yra atsiskaityti(na kas kita vietos kur traukia turistų didieji srautai). Tai lemtu ir patį nenorą turėti tokį dalyką.

Taip, bankai plėšikai. mokejimai.lt dabar labai patrauklūs. Tik baimė yra, kad juos bankai užlenks ar patys prisirinkę pinigų pasiplaus į kokią mandžiūriją. Kas daugiau žino apie jų patikimumą?

FtBall, pinigai per bankus tikrai nepasiekia Australijos iškart. Australija tiesiog gauna banko patvirtinimą, kad pinigai bus pervesti.

Mokejimai.lt yra internetine atsiskaitymo sistema ir sakyciau gana prasta (nors tenka ja naudotis del greito valiutos iskeitimo i wmz). Paypal, skrill, neteller ir t.t. yra zymiai geresnes alternatyvos mokejimams. Kas del banku plesikavimu tai yra ir vietiniu pavyzdziu: http://www.delfi.lt/verslas/transportas ... d=65676518 Akivaizdu, jog sis mazas degaliniu tinklas yra tikras galvos skausmas ir bankams ir stambiesiems degaliniu tinklams todel pastarieji si verslininka bando visiskai prismaugti, kad kitiems nekiltu noro atsisakyti banku paslaugu ir siulyti prekes/paslaugas pigiau nei vietinese rinkose. Zodziu, bankai yra vien tik didesnio pelno trokstantis blogis ir vezys pries kuri reikia kovoti.

Kaip anglai pasakytų, poteito potato.

enjoy, apie degalinių tinklą, yra toks paprastas dalykas, kartais kuro kaina lygi Mažeikių naftos kainai. Kažin iš ko dengia transportavimą, finansavimą ir mokesčius? Dėl "vagių", nenori nesinaudoji - niekas neverčia. Mokėjimas kortele turi daug patogumų ir sutaupo daug kaštų grandinėje. Pirma, darbdaviui nereikia samdyti inkasatoriaus, išmokėjimas atliekamas greitai ir netrukdant darbo eigos. Toliau, pardavėjams ir paslaugų teikėjams mažiau tenka rūpintis grynųjų pinigų surinkimu, vėlgi nereikia tų pačių inkasatorių, jei sumos grynais lieka mažos. Mokejimai.lt ir paypal kardinaliai skiriasi. Tad gal geriau nelygink. Tai kaip automobilis ir motokrosas. Apart to, kad abu ant to pačio kuro gali važiuoti, daugiau nieko bendro neturi.

Dabar tik ir girdžiu, kaip visokie bankininkai-ekonomistai skatina atsiskaitinėti kortele kuo daugiau. Taigi neseniai buvo kalbos, kad netolimoj ateity už pinigų laikymą banke dar ir turėsim mokėti bankui palūkanas. Tikslas aiškus - kiek įmanoma labiau padaryti priklausomus nuo bankų, o tada jau dulkins kaip tik išmanys.

Esu Vokietijoje, ir tikrai pastebėjau, kad kortele, ypač mažose parduotuvėse, ar tokiuose tinkluose kaip Netto ar Aldi, neatsiskaitysi už pirkinius kortele, jei moki iki 5 - 15 eurų, nes bankų paslaugų įkainiai tokie, kad jiems NEAPSIMOKA. Bet, tame galime įžvelgti ir šviesiąją pusę - degalus pilu mažame degalinių tinkle, kuris neturi tiesioginių bendradarbiavimo sutarčių su jokiu banku, dėka ko kurą visuomet pilu 5 - 10 euro centų pigiau, nei didžiuosiuose tinkluose. P.S. Šiaip jau Vokiečiai skolinasi gana noriai, ypač automobilius noriai perka lizingu, ir nereikia lia lia. Tiesiog vokiečiai, kiek pastebėjau, labiau vengia ilgalaikių įsipareigojimų. O kur gi ne, kai ilgiausias lizingo terminas BMW banke - 3 metai, o perkant klasikiniu būdu dauguma bankų ilgiau 5 metų neduoda.

Neigiamos palūkanos už indėlius - suteikiama paslauga, pinigų saugojimas ir valstybės garantija. Ta valstybės garantija kainuoja apie 0.25%. Jei bankas nenori tavo pinigų ir palūkanų nemokėjimas vis tiek neatgraso indėlininkų bei jie vis tiek per gerklę grūda pinigus bankui, tai jis apmokestins, kad galbūt tada nebeneštų savo pinigų. Bankas siūlo savo paslaugą, kaip ir visi kiti. Nenori - nesinaudoji, bet naudotis ir aiškinti, kokie vagys yra apgailėtina, tai tik parodo, kaip žemai pats puoli. Tas pats kaip aiškina, kad Lietuvoje internetas prastas arba brangus, kai realiai jis vienas pigiausių ir vienas sparčiausių pasaulyje.

jie taria "tomeito tomato"

Bankas nori pinigu tik mokesciu bankui pavidalu, del to ikainiai siose institucijose tik dides. Realiai turi buti kvailas, jog nestum bankui savo pinigus ir dar moketum uz ju saugojima, kai automatiskai infliacija ir globalios ekonomines tendencijos mazina valiutos verte kasmet, protingesni keistu piniga i isliekamaja verte turincius ekvivalentus, kaip pavyzdi galima paimti doleri, nuo 2000 iki dabar jo nuvertejimas yra apie 35% ir tai tik per 14 metu Bet.. bankas kaip ir bet kokia kita imone nori pelno, suteikia paslaugas ir laisvoje rinkoje yra pasirinkimo laisve, imti tas paslaugas ar eiti pas konkurentus, kur ikainiai mazesni taciau ir paslaugu potfelis mazesnis. your choice

Tu biški nepagauni vieno momento - dabar norėdamas, didžiojoje daugumoje įmonių, savo pinigų į rankas nebegalėtum gaut. Esmė tame, kad esi priverstas naudotis bankų paslaugomis. Ir esi verčiamas taip daryti. Dėl keleto priežasčių - esi matomas, mato, kur, kaip ir kada leidi pinigus. Tai viena. Visų antra - dar už naudojimąsi SAVO pinigais ir susimoki. Bankui.

enjoy, tu gal kinas? Kam atkartoji tą patį, ką rašau? Aš sakau, kad jei durnas ir pinigus neši, ten kur jų nenori, tai niekas nekaltas, tu kitais žodžiais tai atkartoji. Arhuras, yra alternatyvų ne viena. Tas pats Paysera. Komisiniai dauguma nuliniai. Taip pat smulkus verslas gali išsiversti ir be banko paslaugų, jei nori. bet dažniausiai nenori, nes taip paprasčiau.

我以為你永遠猜不到

Na, verslas parduos kad ir už bitcoin'us, kad tik kursas būtų stabilus ir garantuotas. Esmė vartotojai, o vartotojai nėra linkę paimti gryno pinigo ir kažkam (net ne bankui) atiduoti už pažadą (kad ir labai rimtą) vėliau grąžinti. Vartotojui paprasčiau ir patikimiau paimti gyvą pinigą ir atiduoti jį už konkrečią prekę. Pvz aš pats kad ir kaip mėgstu Paypal'ą, bet toje sąskaitoje laikau tik minimumą užsakymo apmokėjimui. Pinigų "virtualizavimas" turi vartotojui bent jau apčiuopiamą naudą nešti - pvz šiokias tokias palūkanas