Akimirka po avarijos: 5 patarimai, kaip neapsigauti  (2)

Bet koks eismo įvykis, net ir smulkus, nėra pati maloniausia patirtis, tačiau dar nemalonesne ji tampa tuomet, kai eismo įvykio dalyviams nepavyksta susitarti – ginčas kaista, o kaltės prisiimti niekas nenori.

Tokiais atvejais psichologiškai stipresni vairuotojai stengiasi daryti spaudimą, liepia prisiimti kaltę.

Ar esate tikri, kad žinotumėte kaip reaguoti?

Didžiausia rizika

Tokių įvykių, kuomet vairuotojai patenka į avarijas ir patiria spaudimą iš vienos pusės nutinka dažnai.

„Dažniausiai tai – ginčytinos situacijos. Visais atvejais rizika didžiausia yra mašinų stovėjimo aikštelėse, nemokant pritaikyti „dešinės rankos“ taisyklės, užmiestyje, posūkio į kairę ir lenkimo atvejais.

Jei pasitaikys niršus, labiau savimi pasitikintis vairuotojas ir pamatys, kad galbūt yra galimybė išsisukti ar gauti draudimo išmoką – jis būtinai pabandys daryti spaudimą ir taip paveikti šiuo atveju silpnesnį vairuotoją“, – pastebėjo „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Transporto žalos sureguliavimo skyriaus vadovas Agnius Gučius.

Patarimai, kaip netapti „kaltu vairuotoju“:

1. Nusiraminkite.

Įvykus avarijai, svarbiausia yra sugebėti „šaltu protu“ įvertinti situaciją. Pasėdėkite bent 10 sekundžių ir leiskite sau nusiraminti.

Streso ir įtampos metu padaroma daug klaidų, nepagalvojama apie kitus situacijos sprendimo būdus. Pirmiausia duokite sau laiko įvertinti aplinkybes ir kas iš tiesų atsitiko, užduokite sau klausimą, ar tikrai kaip vairuotojas pažeidėte kelių eismo taisykles ir esate susiklosčiusios situacijos kaltininkas.

2. Fotografuokite eismo įvykį.

Kai išlipate iš mašinos būtinai, esant galimybei, nufotografuokite įvykio vietą. Svarbu tai padaryti keliais rakursais ir netgi, jei kitas avarijos dalyvis to nenori.

Gali būti, kad priešinasi ne be reikalo, bet suprasdamas savo kaltę. Šios nuotraukos gali būti lemiamos siekiant nustatyti tikrąjį eismo įvykio kaltininką.

3. Įsiminkite avaringas vietas.

Svarbu, kad įsimintumėte avaringas vietas, kuriose galbūt girdėjote ar matėte įvykus avariją ir tiesiog jose elgtis atsargiau.

Tai gali būti padidinto srauto vietos, įvažiavimai į žiedines sankryžas, prekybos centrų mašinų stovėjimo aikštelės. Taip pat užmiesčio keliai, posūkių ir lenkimo vietos bei tos, kuriose galioja „dešinės rankos“ taisyklė.

4. Išmanykite Kelių eismo taisykles.

Su vairavimo malonumais ir privalumais kartu prisiimama ir atsakomybė už save bei kitus eismo dalyvius. Jūsų pareiga žinoti ir išmanyti Kelių eismo taisykles. Tik turint tam tikras žinias galima išvengti nemalonių situacijų, kuomet galite būti apkaltintas taisyklių pažeidimu tik dėl neišmanymo.

5. Raskite liudininkų.

Jei eismo įvykis nutiko vietoje, kurioje visa tai kas nors galėjo matyti – apsidairykite ir paieškokite liudininko. Eismo įvykio deklaracijoje netgi yra palikta vieta avarijos liudininkų kontaktams. Būtinai pasinaudokite šia galimybe, jei kartais tektų imtis teisinių veiksmų prieš kitą vairuotoją.

Pasak A. Gučiaus, kad ir kokioje situacijoje esate, visada galite kreiptis į teisėsaugos pareigūnus: „Jei esate verčiamas pasirašinėti kelių eismo įvykio deklaraciją ar spaudžiami pripažinti kaltę – visada turite galimybę kviesti kelių policiją.

Atvykę jie dažniausiai paaiškina situaciją ir padeda užpildyti dokumentą. Svarbiausia neskubėkite nieko pasirašyti, jei nesate 100 procentų tikri savo kalte.“

Kurie vairuotojai linkę daryti spaudimą?

Nėra vieno tipažo tiek tiems, kurie linkę daryti spaudimą, tiek tiems, kurie patenka į nepavydėtinas situacijas prisiimdami kaltę.

Tačiau daugeliu atvejų spaudimą labiau linkę daryti psichologiškai stipresni ir aršesni vairuotojai. Dažnai tai automobilių savininkai, linkę demonstruoti savo galią, jaučiantys kažkokį pranašumą prieš kitą vairuotoją.

Silpnesni vairuotojai – tai dažnai tie, kurie linkę jautriai reaguoti į agresyvias situacijas, lengvai pasiduodantys stresui ir su mažesne vairavimo patirtimi.

Gali būti situacijų, kuomet avarijoje dalyvauja vyresnio amžiaus žmogus su didele vairavimo patirtimi, o agresyvesnis vairuotojas ir jį sugebės užsipulti ir sukelti stresą.

A.Gučius paminėjo ir išimtį – „klevukus“. Tai jauni vairuotojai, galbūt pridarantys žioplesnių klaidų, tačiau jie ne visada nusileidžia. Jų pranašumas – neseniai laikytas teorijos egzaminas, dar visai šviežios žinios, kurias jie gali pritaikyti praktiškai.

Jei padarėte avariją – pasiruoškite

Pasak pašnekovo, jei patekote į autoįvykį, stenkitės užfiksuoti visas jo detales: fotografuokite, braižykite įvykio schemą eismo įvykio deklaracijoje ir tai darykite kuo tiksliau.

A.Gučius prisiminė neseniai įvykusį atvejį, kuomet dėl daromo spaudimo vairuotojas pasirašė autoįvykio deklaraciją ir prisiėmė kaltę. Avarija įvyko užmiesčio kelyje. Jis buvo priverstas staigiau stabtelėti ir iš paskos važiavęs vairuotojas įvažiavo į automobilio galą.

Išlipęs iš mašinos jis ėmė spausti prisiimti kaltę bei pasirašyti deklaraciją. Ji buvo pasirašyta, tačiau kaltinamasis suabejojęs savo kalte papildomai kreipėsi į draudiką su paaiškinimu.

Draudikas peržiūrėjęs ir išnagrinėjęs situaciją suabejojo, ar tariamai nukentėjęs vairuotojas laikėsi saugaus atstumo kelyje.

„Tokiose situacijose pirmiausia yra tariamasi su kito eismo įvykio dalyvio draudiku, pateikiamos pretenzijos ir įvykio detalės. Tuomet bendru sprendimu randamas kaltininkas. Šiuo atveju išanalizavus situaciją buvo aišku, kad antrasis vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo kelyje, kaltininkas tapo nukentėjusiuoju“, – kalbėjo A.Gučius.

Ši konkreti situacija buvo nesudėtinga dėl aiškių įvykio aplinkybių. Tačiau, jei įvykio aplinkybės nėra aiškios, ar skiriasi vairuotojų paaiškinimai dėl eismo įvykio ir sunku įrodyti vieno ar kito vairuotojo teiginius, galutinis sprendimas paliekamas toks, koks yra užfiksuotas eismo įvykio deklaracijoje.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(39)
(2)
(37)

Komentarai (2)