Paradoksas: Lietuvos rodikliai gerėja, tačiau skurdas nesitraukia – kodėl taip yra?

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

immortallt 2016-10-06 10:47
Šįmet aktyvumas rinkimų didesnis tarp jaunimo, viliuosi, kad pavyks vėl normalią koaliciją sudaryti, bet konservatorių ir liberalų deja neužteks Valstiečiai tai iš tikrųjų baisu - prieš NATO, išsikovojo nepardavimą žemės užsieniečiams, o po to patys prisipirko. Verslai susiję su Rusija... Panašiau į Darbo Partija 2.
Erodas 2016-10-06 11:19
pateik nors viena argumenta jog paulauskas nori jungtis prie rusijos. siuo klausimu jis yra gana aiskiai pasisakes, tik stai pas tokius beretes kaip tu yra kazkoks tai trigger'is galveleje iskiepintas, kad tik nors puse zodzio kas nors pasisako pries vakarus ir ju vykdoma politika, is karto zmogus buna nurasoma prie ,,vatninku" ar ,,troliu", ir automatiskai priskiriamas prie tu kurie neva nori jungtis prie rusijos. tiesiog idiotizmas, ir si praktika parodo, kad panikos kelimas pavadinimu ,,rusai puola" puikiai veikia
Fikcija 2016-10-06 11:26
vazzy tavo geradaris Kubilius is ko ir uz kiek skolinosi pinigus uz 7% , tuo tarpu kai latviai skolinosi uz per pus mazesnes palukanas ir kazkodel dabar Latvija tikrai neblogesneje pozicijoje nei Lietuva. Latvijos centrinės valdžios skola per tris šių metų ketvirčius sumažėjo 452 mln. eurų iki 8,567 mlrd. eurų, pranešė Valstybės iždas. Ši suma sudarė apytikriai 34,5 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Užsienio skola rugsėjo pabaigoje siekė 7,056 mlrd. eurų, vidaus - 1,511 mlrd. eurų. Per praėjusius metus Latvijos valstybės skola padidėjo 11,3 proc. - nuo 8,093 mlrd. iki 9,012 mlrd. eurų, iš jų 7,628 mlrd. eurų sudarė užsienio, 1,384 mlrd. eurų - vidaus skola. O tuo tarpu LT Vilnius, kovo 31 d. Finansų ministerijos duomenimis, valstybės skola, po apdraudimo nuo valiutų kursų svyravimo sandorių*, 2015 m. pabaigoje sudarė 15,815 mlrd. eurų arba 42,5 proc. 2015 m. BVP (37,190 mlrd. eurų) ir buvo 0,1 proc. punkto BVP mažesnė nei prognozuota rengiant praėjusių metų Vyriausybės skolinimosi programą. „2015 metų statistikoje atsispindi trumpalaikis skolos padidėjimas, kai Finansų ministerija kaupė atsargas anksčiau išleistoms Vyriausybės vertybinių popierių emisijoms išpirkti. Praėjusių metų spalį pasiskolinę lėšas, šių metų vasarį jas panaudojome išpirkdami anksčiau užsienio ir vidaus rinkose išleistas obligacijas, o valstybės skola atitinkamai sumažėjo. Šis sumažėjimas atsispindės jau 2016 metų skolos statistikoje. Numatome, kad šių metų pabaigoje valstybės skolos ir BVP santykis bus mažesnis nei praėjusių metų pabaigoje“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius. Valstybės skola iki apdraudimo nuo valiutų kursų svyravimo sandorių 2015 metų pabaigoje sudarė 16,790 mlrd. eurų arba 45,1 proc. BVP. 2015 m. pabaigoje konsoliduota centrinės valdžios skola sudarė 15,808 mlrd. eurų, konsoliduota vietos valdžios skola – 592,9 mln. eurų ir konsoliduota socialinės apsaugos fondų skola – 389,7 mln. eurų. Užsienio skola 2015 m. pabaigoje sudarė 12,372 mlrd. eurų arba 73,7 proc. visos valstybės skolos. Vidaus skola sudarė 4,419 mlrd. eurų arba 26,3 proc. visos valstybės skolos. 97,4 proc. visos valstybės skolos sudarė ilgalaikė skola (16,347 mlrd. eurų), 2,6 proc. – trumpalaikė skola (443,5 mln. eurų). Didžiąją valstybės skolos dalį sudarė neišpirkti vertybiniai popieriai – 13,506 mlrd. eurų, paskolos siekė 2,812 mlrd. eurų, taupymo lakštai sudarė 472,9 mln. eurų. 2015 m. spalį tarptautinėse kapitalo rinkose Lietuva pasiskolino 1,5 mlrd. eurų, išleisdama iš karto dvi (10 ir 20 metų trukmės) euroobligacijų emisijas po 750 mln. eurų. Už 10 metų trukmės euroobligacijų emisiją bus mokamos 1,25 proc. metinės palūkanos, tai žemiausia skolinimosi kaina mūsų šalies istorijoje. Už 20 metų (pirmąją tokios trukmės) euroobligacijų emisiją Lietuva mokės 2,125 proc. metines palūkanas. Šių emisijos lėšomis Lietuva išpirko tarptautinėse kapitalo rinkose 2005 m. vasarį išleistą ir 2006 m. vasarį papildytą 1 mlrd. eurų euroobligacijų emisiją, už kurią buvo mokamos 3,75 proc. metinės palūkanos. 2016 m. Vyriausybė planuoja skolintis iki 1,7 mlrd. eurų, numatoma, kad valstybės skola šių metų pabaigoje sudarys apie 40,9 proc. BVP.
Audrius 2016-10-06 11:27
Kalbant apie rinkimus, tai nzn uz ka balsuot... Patinka valstieciu politika del alkoholio ribojimu, patinka ju poziuris i zalia energektika, bet visa partija ir judejimas truputi sekta primena su Karpauskiu priesakyje...Plius ju poziuris i mazumas ir visus apvaisinimus-wtf? Per daug tobuli tie Veisiai...Kaip is kokio siaubo filmo apie idiliska mid american town Socdemai-status qou, stagnacija...tai nebent esi status qou zmogelis (immortallt), gal ir verta balsuot.. Konservatoriai, yra partija "Pries" arba "Team USA"...apart to, kad jie visi nekencia Rusijos ir aiskina, kad jie uz laisves verslams ir zmogui, BET, labai aiskina kas su kuo turi miegot ir kas yra "tikra" santuoka, daugiau nieko apie juos nezinau.. Kubiliaus idealas klaunas Reagan'as, kuris dabar yra visiskas Trump'o idealas... gal nebalsuost.. any advice?
immortallt 2016-10-06 11:57
Fikcija, Lietuvos ir Latvijos situacija nebuvo tokia pati dėl Kirkilo kaltės. Mes negalėjome skolintis tokiomis pat sąlygomis. O ir skolinantis būtume turėję dar labiau nurėžti pensijas, valstybės tarnautojų algas ir MMA bei įvesti NT ir automobilių mokesčius. Tik tada būtų gavę paskolą. Ir niekas nežinojo, kas geriau bus. Atgaline data visi mandri sakyti, ką reikėjo daryti. Kas su socdemais, prieš pabaigą, jie jau išvis negavo skolintis nė už 15%. Tiesiog nebeskolino. Taigi 7% yra labai geros palūkanos. Reiktų pasižiūrėti, už kiek kiti skolinosi, nes tada ir palūkanų banke gavau aš 9,5%. Buvo kiti laikai. Bet aišku, ką tau durnam paaiškinsi, tu nesupranti, kad aplinka keičiasi. Tu nesupranti priežasties ir pasekmės dėsnio. Tu nesupranti, kas yra pasaulinė krizė. Nesupranti investuotojų lūkesčių, viešųjų finansų valdymo ir finansų rinkų. Bet aiškinti gudras. Nesvarbu, kad paimi pabirus skaičius ir kaip nori suvedi. Valstiečiai prieš NATO, uždraudė užsieniečiams pirkti žemes ir patys susipirko pigiau. Alkoholį uždraus - padidės kontrabanda ir pilstukas. Dar blogiau. Aš status quo? Nuo proto nušokai. Konservatorių partija yra dvilypė. Joje susiduria jaunoji ir senoji karta. Atitinkamai iškyla tokie dalykai, kad yra keli rėksniai, kurie rėkia vieną ir atrodo, kad visa partija taip mano. Taip pat kartais jauniems tenka eiti į kompromisus, kad kiti progresyvūs dalykai, kurie svarbūs, bet ne moraline prasme, praeitų. Reikia suprasti vieną, seime, kad ir kiek protingas būsi, vienas visko nepadarysi ir neprastumsi balsavimuose. Net viena partija to nesugebėtų padaryti, kol neturi bent 51% mandato.
- 2016-10-06 11:59
Offtopic. Ne patarimas balsuoti, bet šiaip - jei nori pasirodyti gudrus ir mokantis užsienio kalbą, tai ir jos žodžius rašyk be klaidų.
UTF16 2016-10-06 12:02
Ir vėl tas pats. „Valdžia bloga, žmonės geri“. Nieko panašaus nėra. Emigracija yra nuostabiausias ir sveikiausias reiškinys pasaulyje, kai darbo jėga laikinai ar net visam laikui juda iš ten, kur jos nereikia, į ten, kur jos reikia labiausiai.
Audrius 2016-10-06 12:06
Taip, Svedijoj veikia, Norvegijoj veikia, Islandijoj veikia, Estijoj veiks, bet pas mus tai FAKTAS, kad neveiks Ta pati istorija ir del minimumo, transporto ir energetikos infrastrukturos, mokestines bazes ir pan. Kaip tu sakai, kad tokie desniai veikia visam pasauly, iskaitant musu kaimynus, nereiskia, kad jie veiks ir pas mus...t.y.-tikrai neveiks!
immortallt 2016-10-06 13:19
Ką konstruktyviai ir giliai išnagrinėjęs buvau: A) Turto apmokestinimas B) Darbo pajamų mokesčių mažinimas C) Elektromobilių plėtra D) Atominės scenarijus. Net su excel lentele, apie 30 šaltinių ir veikiančiu skaičiavimo modeliu - nelabai kam buvo įdomu, nuo to laiko nebededu daug pastangų. E) Atsinaujinančios plėtra Aš nesu už satus quo, aš esu už reformas, bet geras, o ne blogas. Mes esame švedai, norvegai, islandai ar estai? Kad veikia pas juos, tai nereiškia, kad veiks pas mus. Pasižiūrėkime, kas nutiko, kai stipriai pakėlė kuro akcizą? Dyzelio kontrbanda išaugo iki 50%. Skirtumas kainų krito - kontrabanda susitraukė gal iki penktadalio. Pasižiūrėkime, kas vyko su cigaretėmis - kainos pakilo, kontrabanda išaugo. Su alkoholiu kiek sunkiau numatyti, o bet tačiau, uždraudė alkoholio prekybą po 22:00 ir ką matome? Pilna "specializuotų kavinių", kurios buteliais pardavinėja alkoholį. Beje, kai buvau Norvegijoje (tiesa, jau kokie 5 metai atgal), tai jie judėjo link valstybinio monopolio panaikinimo, bet palikti apribojimą valandomis. O šiaip, jei nori, kad žmonės mažiau vartotų alkoholį - įvedi normalius akcizus lengvajam alkoholiui, ko neapsimokės kontrabanda gaminti ir kas plačiausiai naudojama. Papildomi akcizai spirituotiems produktams. Ir svarbiausia - švietimas! Pradedant nuo reklamos didesnių apribojimų, socialinė reklama (ilgu laikotarpiu labai veiksminga, jei dirba geri specialistai), apsvaigus padaryti nusikaltimai baudžiami tik griežčiausia bausme, o vairavimas su vidutiniu girtumu - garantuotas kalėjimas. P.S. kas buvo JAV, kai įvedė sausą įstatymą? Ką iš to galima išmokti? Jei bus paklausa, bus ir pasiūla. P.S.S. taip, aš už konservatorius/liberalus. Tam yra paprasta priežastis, jie savo atliktais darbais parodė, kad geba judėti teigiama linkme. Jokia kita partija nepadarė nieko gero. Geriausiu atveju status quo. Taip, klaidų šios partijos padarė, bet geriau klaidos ir geri darbai, nei tik klaidos ir status quo.
Audrius 2016-10-06 14:09
Butu labai idomu paskaitinet tavo analizes, yra kur linkas? Del alkoholio draudimo ir kitu kontroliu. Taip, vien tik "top down" priejimas prie problemos nera veiksningas. Sutinku, kad reikia daug demesio skirti sveitimui, uzimtumui didinti ir pan. Bet velgi, kaip pats sakai, ziurim i tuos (tarptautinem kontekste), kurie atliktais darbais parode, kad geba judeti teigiama linkme. Pavyzdziai kalba patys uz save. Skandinavijos salys turi kur kas maziau problemu su alkoholizmu ir jo padariniais, kurie valstybems ziauriai brangiai kainuoja. Jei palygini panasaus ekonominio issivystymo, panasaus klimato salis Skotija ir kokia Norvegija/Islandija/Svedija, tai labai aiskiai matosi ka daro atsakingas poziuris i alkoholi ir ka laissez-faire priejimas.. Nesakau, kad skandinaviskos priemones nesukele neigiamu salutiniu poveikiu (kontrabanda etc), bet gale dienos, visi neigiami padariniai buvo su kaupu nusverti naujos tavarkos nauda. Todel, beje, griezta alkoholio kontrole turi stipru visuomenes palaikyma. Sausas istatymas US, cia visiskai ne i tema. Nieks apie tai nekalba. Tiksliau kalba tik tie, kurie neturi argumentu pateisinti skandinaviska sekme. Sauso istatymo pavyzdys, yra nebent tik puikus irodymas, del ko reikia legalizuoti zole ir dekriminalizuoti visus kitus narkotikus, bet cia jau atskira tema.
Šinšilas 2016-10-06 14:22
Balsavau, atidaviau balsą už lietuvišką antigenderistinę partiją. Žmonių daug, prie kabinų eilės, tai viena sukriošus senė išsidrėbė ant kėdės ir biuletenį pildė visiems matant. Kaip ir visi kriošenos - už konservatorius... Reitingavo Anūką, Degutienę, Juknevičienę... Toliau nebežiūrėjau - supykino. Per tokias sukriošusias senes iš Lietuvos ir toliau bėgs žmonės lyg čia vyktų karas. Nors kad Kubiliaus nereitingavo, dar lieka maža viltis...
Audrius 2016-10-06 14:27
wtf? tu turi daugiau minusu nei as???!!!
immortallt 2016-10-06 14:44
Audriau, skandinavai alkoholio problemą sprendė, kai jinai buvo įsisenėjusi, ar prevenciškai? Problemos centras tas pats - alkoholis, bet pati problema iš esmės skirtinga ir reikalauja skirtingų sprendimo būdų. Ilgainiui taip, galima pasiekti, kad alkoholis būtų tik specializuotose parduotuvėse , bet tai yra prevencinė priemonė, ne ta, kuri sprendžia problemą. Sausas įstatymas yra ekstremalus pavyzdys, bet puikiai parodantis, kad esant paklausai, bus pasiūla. Reikia mažinti paklausą, ir pasiūlos brukimą mažinti. Bet apribojimas legalios prekybos kels nelegalią - visi "bariukai" pardavinėjantys buteliais to geriausias pavyzdys. Vat žolės legalizavimą ir būtų galima padaryti specializuotos parduotuvės, labai ribotas jų skaičius ir pan. Su alkoholiu tai nepraeis. Šinšilas, net bijau bandyt įsivaizduoti, už kuriuos marginalus gali balsuoti... Gabrieliaus gali nemėgti, nes anūkas, bet šiuo metu tai vienas protingiausius pasiūlymus ir idėjas siūlantis kandidatas. Aišku, kai apie ekonomiką rauki mažiau nei aš apie baletą, tai taip, baisu. P.S. ką analizavau, viskas buvo tehcnologijos.lt puslapyje. Nesiruošiu raustis po archyvus.
Arthuras 2016-10-06 15:59
Uuu, aham, galima kokių pavyzdžių bent keletą. Ką jis žada TOKIO padaryti?
immortallt 2016-10-06 16:06
Šinšilas 2016-10-06 16:45
O kur Masiulis?
Arthuras 2016-10-06 17:00
Paaukosiu savo 40 minučių, bet jei neišgirsiu labai konkrečių pasiūlymų - lieki skolingas man 40min.
immortallt 2016-10-06 17:18
Arthuras, jei nori konkrečių skaičių, jie irgi yra paruošę, tik nepamenu kur buvo įkėlę. TS puslapyje pasiknisus manau rasi. P.S. kaip galima kritikuoti partiją nesusipažinus su jos pateikta programa?
Ar_as? 2016-10-06 17:20
Čia mylymiausia visų marginalų dainelė. Negana to, kad tradicinis whataboutism'as, tai dar ir elementarių realybės skirtumų 100% ignoravimas. Trumpai atsakant: a) Masiulis nekandidatuoja. Niekur, nei sarašuose, nei vienmandatėje. b) Masiulis net iš partijos pasitraukęs. Kad ir kokia bjauri dėmė jis būtų dešiniesiems, visgi jis padarė tai, kuo taip dešinė skiriasi nuo dabartinės pseudo kairės ir nenustatytos kilmės marginalų: prisidirbo - pasitraukė. Nelaukia, kol bus teismo sprendimas, po proceso vilkinimų, apeliacijų ir pan. ir t.t. Tuo tarpu kairieji drožia daineles - nėra teismo sprendimo, tai dar nekaltas... jei sprendimas yra, tai sprendimas politinis, tai susidorojimas, mafija!... O negerb. premjeras antrina: apsvarstysim, įvertinsim, komisiją sudarysim, po to komisijos komisiją ir tada apsvarstysim, įvertinsim, komisiją sudarysim įvertinti komisiją, o tada jau spręsim, ar kokią komisiją sudaryti...
Šinšilas 2016-10-06 17:44
Žiopliukas tu. Masiulis nieko neprisidirbo: jis tik paėmė pa-sko-lą!