Štai iš kur į Š. Korėją plaukia milijonai dolerių  (2)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad yra pasirengęs išspręsti Šiaurės Korėjos branduolinės problemos klausimą – su Kinijos pagalba ar be jos. Tačiau D.Trumpui šioje kovoje neišvengiamai reikės Pekino pagalbos, jei jis norės sumažinti Kim Jong Uno režimo gaunamus pinigų srautus, rašo CNN.

Kinija yra Šiaurės Korėjos ekonomikos garantas – 80 proc. savo prekybos sandorių Pchenjanas įvykdo su Pekinu. JAV su sąjungininkais jau daug metų bando spausti Šiaurės Korėją, atkirsti ją nuo pasaulinės bankų sistemos. Tačiau panašu, kad visos pastangos tik dar labiau paskatina Kim Jong Uno valdomą šalį išmokti vengti sankcijų kirčio.

Kaip sako ekspertas Johnas Parkas, JAV turi prašyti, kad Kinija nutrauktų savo ekonominius ryšius su Šiaurės Korėja. Taip bus susilpnintas pavojingasis režimas.

Tačiau pažvelgus į Kim Jong Uno valdomą šalį, kuri į karinę galybę meta dideles sumas pinigų, kai žmonės tuo metu badauja, kyla klausimas – iš kokių pajamų gyvena ši viena uždariausių pasaulio valstybių? Į šį klausimą bando atsakyti CNN.

Prekyba anglimi

Spėjama, kad didžiausias Šiaurės Korėjos užsienio valiutos šaltinis yra prekyba anglimi – kiekvienais metais šios žaliavos Kinija nuperka milijonus tonų. Pekinas yra suinteresuotas, kad Pchenjanas nesunyktų – būtent ši valstybė yra atsvara Pietų Korėjai, kuri yra artima JAV sąjungininkė.

Neatmetama galimybė, kad Šiaurės Korėja per praėjusį dešimtmetį, kuomet klestėjo anglies pardavimai ir žaliavos kaina buvo itin palanki, iš to sugebėjo solidžiai pasipelnyti. O sutaupyta užsienio valiuta yra laikoma Kinijoje. Iš šių santaupų Šiaurės Korėja finansuoja pastangas sukurti branduolinį ginklą.

Kaip rašo CNN, Kim Jong Uno režimas taip pat yra įkūręs fiktyvias bendroves, kurios padeda prasiskverbti į pasaulinę bankų sistemą.

Be anglies, Šiaurės Korėja į Kiniją taip pat eksportuoja geležies rūdą, jūros gėrybes, drabužius.

Kibernetinės atakos

Nuo praėjusių metų antras galimas didelis Šiaurės Korėjos pajamų šaltinis yra kibernetinių atakų, kurių metu kėsinamasi į finansines institucijas, vykdymas. Šiuo metu šalis yra siejama su atakomis, surengtomis aštuoniolikoje užsienio valstybių finansinių institucijų. Tokius skaičius nurodo Rusijos kibernetinio saugumo bendrovė „Kaspersky“.

Pasak šios bendrovės specialistų, Šiaurės Korėja yra atsakinga už įsilaužimą į Bangladešo centrinį banką. Pchenjanui priskiriamos kibernetinės atakos taip pat surengtos Kosta Rikoje, Lenkijoje, Nigerijoje.

Tai itin pelninga sfera, kurios pajamos sparčiai augs ateityje.

Pigi darbo jėga

Šiaurės Korėjos sostinėje gyvena turtingesnė žmonių dalis, tačiau tiesa tokia, kad dauguma šalies gyventojų yra kentę nuo bado. Tai šalis, kurios ekonomika yra viena uždariausių pasaulyje, tačiau ji vis dar sugeba rasti būdų, kaip išnaudoti vietos gyventojus.

Vienas iš tokių atvejų yra priverstinis korėjiečių išsiuntimas į darbo stovyklas užsienio šalyse – Kinijoje, Rusijoje, Artimuosiuose Rytuose. Tokie žmonės priverstinai siunčiami dirbti įvairiose šakose – kalnakasyboje, medienos ruošoje, statybose.

Pastaruoju metu Šiaurės Korėja itin aktyviai atlieka raketų bandymus, kuriuos pasmerkė tarptautinė bendruomenė. Visgi Kom Jong Uno sankcijos nesustabdo, tačiau agresyvus Pchenjano elgesys kelia įtampą regione.

JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas po prezidento D.Trumpo susitikimo su Kinijos vadovu Xi Jinpingu pasiuntė žinutę Šiaurės Korėjai. Jis teigė, kad JAV imsis vienašališkų priemonių prieš Šiaurės Korėją, jeigu Pekinas nepadės atremti branduolinės grėsmės.

Panašu, kad iniciatyvos JAV jau ėmėsi – augant įtampai regione, Jungtinės Valstijos į Korėjos pusiasalį pasiuntė karo laivų flotilę.

Aut. teisės: 15min.lt

(26)
(3)
(23)

Komentarai (2)