Prasidėjo nuo rūsio bulvėms, o baigėsi 23 metus kastu urvu: įspūdingas 280 kvadratinių metrų požeminis statinys savo rankomis (Video)  ()

Prieš daugelį metų Tosya Gharibyan iš Arinj miestelio Armėnijoje paprašė savo vyro iškasti rūsį bulvėms. Šis prašymas buvo išsakytas 1985 metais, ir jis pakeitė visą moters sutuoktinio Levono Arakelyano gyvenimą. Statybininkas pagal profesiją, L. Arakelyanas ėmė kasti ir kasti. Jis tai darė net 23 metus – iki pat savo mirties.

Šiandien turistai iš viso pasaulio važiuoja pamatyti šio urvo-muziejaus, kurį iškasė L. Arakelyanas. T. Gharibyan sako, kad jos vyras regėjo viziją ir girdėjo balsą viduryje balto rūko, kuris neva jam sakė, kad L. Arakelyanas savo gyvenime padarys vieną stebuklą. Tas balsas jam taip pat neva sakė, kad jis susirgs – tačiau ligos neturėtų bijoti. Balsas jam liepė atkartoti visus vaizdus, kuriuos jis išvys priešais savo akis. Po šio įvykio vyras ėmė kasti gilų ir platų bulvių rūsį.

Šio požeminio urvo gylis siekia 21 metrą. Muziejumi tapęs urvas turi septynis kambarius, kurie tarpusavyje yra sujungti įvairiais koridoriais ir laiptais. Viso urvo plotas siekia 280 kvadratinių metrų ir yra iškastas dviejų aukštų namo kieme.

T. Gharibyan sako, kad urve laikosi pastovi 10 laipsnių pagal Celsijų temperatūra – tiek žiemą, tiek vasarą.

Urvas yra išpuoštas įvairiais piešiniais, išbraižytais ir išskaptuotais sienose. Tai, žinoma, yra L. Arakelyano darbas. Požeminis muziejus yra apšviestas elektros lemputėmis. Šiame urve netgi buvo filmuojamos kelios filmo „Priestess“ scenos.

Vieninteliai L. Arakelyano įrankiai buvo kūjis ir kaltas – mat vyras nemėgo elektros įrankių. L. Arakelyanas beveik niekada nesiilsėdavo ir kasė urvą kiekvieną dieną, sėkmingai braudamasis per juodą dirvožemį ir bazaltą.

T. Gharibyan pasakoja, kad jos vyras miegodavo vos po 3-4 valandas per naktį. Paskutiniais jo gyvenimo metais lankytojai kartu su savimi atsinešdavo maisto, skirto urvo rausėjui. Tačiau L. Arakelyanas tik sakydavo, kad lankytojai jam trukdo dirbti. Kasdien jis pasiimdavo tik mineralinio vandens buteliuką ir eidavo dirbti. Žmona jį ragindavo liautis – nes urvas vieną dieną užgriūsiąs ant jo – tačiau vyras neklausė.

Pirmasis namo aukštas taip pat buvo paverstas muziejumi, kuriame eksponuojami L. Arakelyano naudoti įrankiai ir dėvėti drabužiai. Jame taip pat yra laikraščio iškarpos su straipsniais apie muziejų bei svečių knyga. Šis urvas-muziejus yra populiarus tarp turistų – tiek tarp vietinių armėnų, tiek atvykusių iš kitų pasaulio kampelių.

Kieme taip pat galima pamatyti gėlių vazonų, padarytų iš skeveldrų bei kasant rastų akmenų. Taip pat yra dvi akmeninės mozaikos – vienoje matomas L. Arakelyanas, laikantis savo kūjį ir kaltą, o kitoje matoma T. Gharibyan, rankoje laikanti bulvę.

L. Arakelyanas staiga mirė 2008 metais, sulaukęs 67 metų amžiaus. Net ir savo mirties dieną jis dirbo. Jo žmona sako, kad jos vyras sakydavo, jog Dievas jam liepė dirbti šį darbą – ir dievas pasakysiąs, kada jam sustoti.

Pora per savo gyvenimą susilaukė keturių dukrų ir 12 anūkų.

T. Gharibyan sako, kad šiais laikais visi naudoja elektrinius įrankius, todėl niekas nepratęs jos vyro darbo. Jo įrankiai guli muziejuje, ir juos gali pamatyti visi lankytojai.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(19)
(6)
(13)

Komentarai ()