Kiek žmogui reikia turto, kad jis laikytų save turtingu? Tyrimas atskleidė konkrečią sumą

"Turtingas ne tas kuris turi daug, bet tas kuriam gana..." - išmintis siekianti civilizacijos ištakas.

Daugumai gana yra kai turi nemažiau nei kaimynas arba kitas garsus asmuo kurio pinigus jis pastoviai skaičiuoja. Ir tai yra socializmo šaknys.

...senoji išmintis ne tą turėjo omeny... Pvz. iš mano gyvenimo. Dirbau įmonėje samdomu darbuotoju, sutariau gerai su vienu iš akcininku kurį kolegos mandagiai išmetė iš verslo, nupirko jo akcijas už 3,5 mln. tada dar litų. Labai susinervino buvęs akcininkas su 3,5 mln. kišenėje - kaip čia taip jį išmetė iš verslo, aš jiems parodysiu kaip reikią daryti verslą... Mėginau atkalbėti, sakau palik banke pinigus ir gyvenk savo malonumui, pvz. vasarą Lietuvoje, žiemą Kanaruose. Amžius ir galimybės tokios, jog nevertą plėšytis, o tų pinigų net nesugebėsi išleisti... Bet ne, nepaklausė mano patarimo, nusprendė investuos, kurs naują verslą, konkuruos su buvusiais kolegomis ir taps dar turtingesnis... Šiai dienai verslas bankrutavo, visas asmeninis turtas areštuotas, stogas pavažiavo, durnynas... Tada aš negaudavau ne 2000 litų, dabar gaunu ramiai "štukytę", turiu butą, sodybą, sveikatą, niekam neskolingas, mėgaujuosi gyvenimu ir dar pridursiu, jog man gera Lietuvoje gyventi, man asmeniškai nieko netrūksta. Man tik trūkstą valstybėje bendros tvarkos... Išmintis ir pavyzdys labiau apie kapitalizmą ...

Matai. Čia jau problema buvo ne su pinigais, o su ego. Tai jau du skirtingi dalykai. Arba kai problemos būna su azartiniais žaidimais. Čia taip pat ne piniguose problemos. Ir panašaus tipo problemų yra daug daugiau. Pav. tu su "štukyte" gyveni gerai ir dar susitaupai, bet yra tokių kurie su dviem "štukytėmis" gyvena nuo algos iki algos ir mėnesio gale net skolinasi ir pastoviai skundžiasi kad negali sau leisti to ką nori. Tai tokie net jei gautu 10 "štukyčių" vistiek gyventu nuo algos iki algos ir skustusi, kaip blogai gyvena ir kaip pinigų trūksta. Bet net ir mano ankstesnis pavyzdys yra tik dalis, o ne visi. Klausimas tik kiek tokių yra.

Pasirašau "po kiekvienu žodžiu" ... Ego, instinktyvioji proto pusė, instinktas dominuoti ir yra žmonių ir žmonijos didžioji bėda - negebėjimas blaiviai mąstyti, būti sąmoningais. Kapitalizmo ekonominiai santykiai ir remiasi instinktyviąją žmogaus proto puse, dėl to ir sakau, jog šiai dienai tai atgyvena, civilizacijos stabdys. Po feodalinių santykių, tai buvo didelė pažanga, bet ne gi tokie ekonominiai santykiai ir liks "visiems ateinantiems laikams"... Žmonijai taip pat laikas galvoti, gal jau laikas ne skatinti vartojimą, o gyventi kukliau, bet patikimiau, ekologiškiau...

Ego pasireiškia visur ir įvairiomis formomis. Dar labai blogai, kad dažniausiai pats asmuo to nesuvokia, tik aplinkiniai gali suprasti, o dažnai ir aplinkiniai nesupranta kurie masto lygiai taip pat. Ką pasirinkti? Socializmą ar kapitalizmą? Religija ar mokslą? Ir t.t. ir t.t. Dažnai šiuose klausimuose pasireiškia ego. Noras dominuoti ir kitiems primesti savo pažiūras. Žinoma, jų pasekmės gali būti labai skirtingos. Vienu atvejų asmuo dėl ego investuos viską ką turi ir liks skolose iki ausų, o kitu atvejų gali tapti turtingiausiu asmeniu pasaulyje. Ego čia tik pastumia pasielgti vienaip ar kitaip. Tik pačio asmens gebėjimai ir žinios nulemia rezultatą. Bet dėl ego dažnai gali pervertinti savo galimybes ar net užmiršti jas vertinti.

pagal mane cia gana skystokai ir dviprasmiskai issireiksta. as sakyciau - turtingas tik tas, kuris nebesugeba sugalvot savo noru, kuriu nebeisgaletu nusipirkt uz savo pajamas.

o pagal mane - tie kuriem nebetruksta yra jau palauzti ir susitaike zmones ta prasme dar gyvi lavonai

Tikrai taip... bet sąmoningas mąstantis žmogus net ir šią, gal net ir tamsiąją žmogiškosios prigimties pusę, turi galimybę suvaldyti. Svarbu tą vidinį ego teisingai "įdarbinti". Jei žmogaus ego baigiasi su jo asmenybine dalimi, tai tokius paprastai vadina psichopatais. Asmenines ego ribas galima praplėsti iki šeimos, giminės, tautos ar žmonijos ribų. Savo ego galima įdarbint taip, kad jis galvodamas apie savo gerovę, išlikimą tai matytų per žmonijos gerovės ir išlikimo prizmę. Net ir kastų sistema senovės Indijoje rėmėsi būtent šiuo gebėjimu sutapatinti savo ego su visa žmonija. Žemiausia kasta šudros, gebantys rūpintis tik savimi ir aukščiausia kasta išminčiai, skiriantys savo gyvenimą žmonijos išlikimui... Kas dėl ekonomikos ateities, tai dėl gamybos robotizacijos įmanomi du keliai. Vienas kelias su "žmogišku veidu", kai pilnai robotizuota ekonomika, galės kiekvienam piliečiui pagaminti prekes tokias kokias reikės ir kiek reikės. Limitas bus greičiausiai ne pinigai, o energijos kiekis skirtas vienam gyventojui. Pinigai nebeteks jokios vertės, kurios jie ir dabar neturi. Kitas kelias, žiūrint į dabartines tendencijas, atsižvelgiant į turto koncentracijos tempus, keli "dėdės" spręs kokia likusios žmonijos ateitis...

Įvardino tikslią sumą - 30% daugiau nei dabar turi.

manau varineji kazkokias propagandines nesamones. kaip gali "isminciai' pasirupint zmonija, kai negali net isivest vidines sistemos pereit atsitiktiniam isminciui is zemesnes kastos i aukstesne... juk "zmonijos gerovei" nesvarbu kas ta gerove sukurs. kastu sistema sitai ignoruoja - vadinas jos tikslas visgi ne "zmonijos gerove", o tiesiog pasleptas nuo zmonijos parazitavimas zmonijos saskaita... tuos kastinius ismincius reikia iskart i duobes suleidinet vos tik atsirado tokia savoka kaip "auksciausios kastos ismincius "...

Perėjimas į aukščiausią išminčių kastą numatytas - prašviesėjas iš bet kurios kastos, pereina į aukščiausią išminčių kastą... Bet tai tik pavyzdys kaip ir kokiais būdais žmonija mėgino spręsti žmogaus ir visuomenės gerovės klausimus... Kalba ne apie kastas...

dabartinio zmogaus gyvenimas yra suvarzytas, paskolos lizingai,vaikai, ir tt... yra 1 procentas kurie sprendzia musu likimus ir tie sprendimai ne musu naudai... ant ju svarstykliu pasaulis ir ju pelnas ir deja svarstykles rodo ne pasaulio naudai, jei nebus globalinio perversmo zmonija susinaikins mes patys suvartosime save ir musu vaiku ateiti...

Gamybai reikia ne tik energijos, bet ir materijos iš kurios gaminti. Todėl "kiek reikia" niekada nebus pasiekta, nebent ta kiek reikia kažkas numatys iš viršaus ir dalins su talonais. Pinigai niekada ne išnyks, gali pasikeisti jų pavidalas, gali pasikeiti pavadinimas, bet esmė liks. Nes reiks palaikyti tam tikra skirtumą tarp žmonių, nes jei nėra skirtumo ir visuomenės sluoksnių, tokia visuomenė yra laikina ir nulemta sugriūti. Kas nutiko ir su SSRS. Nes jei visi lygus, tai dauguma praranda norą kažką daryti ir stengtis, lieka tik entuziastai. Visi kiti tik vaidina pastangas ir darbą arba atvirai ant jų B deda. Tai taip pat yra žmogaus prigimtis. Žmogus gali stengtis pažaboti savo ego ir tingėjimą, bet kiek žmonių dabar yra pažaboję savo tingėjimą ir sportuoja kiekviena diena kad palaikytu gera sveikatą? O kas blogiausia, žmonės jau nuo gimimo nėra lygus (biologinę prasme). Vienas dalyvauja olimpinėse bėgimo varžybose ir uždirba šimtus tūkstančių ar net milijonus. Kitas te sugeba dalyvauti vietinėse šalies varžybose ir uždirba dešimtys tūkstančių. Tarp jų susidaro turto skirtumas, bet jis nulemtas biologijos, ne žmogaus. Kol apie viena žino tik vietiniai entuziastai, apie kita žino visas pasaulis. Kas butu, jei abu gautu tiek pat? Ogi pirmasis neturėtu motyvacijos dalyvauti olimpinėse varžybose, geriau pabėgioti vietinėse varžybose. O kol bus skirtumas tarp žmonių pajamų, tol bus ir nepatenkintu savo pajamomis. Labiausiai dėl pavydo.

Apklausa nenustebino, nustebino tik ~5M suma, nes nemažai self-made milijonierių amerikoje mano, kad reikia bent ~10M net worth tam, kad turėtum pakankama cash flow, tam, kad be didesnių problemų galėtum pasisamdyt geriausius davokatus apsigint teisme ir t.t. Kai man 20 buvo aš irgi džiaugiausi, kad užkalu ir man užtenka (neturėjau nei butų nei sodu), bet ilgainiui pasikeitė požiūris. Šiandien tikslas paprastas, kuo daugiau santaupų ir turto, ne todėl, kad norėčiau pasipuikuot prieš kaimynus, draugus ar dar kažką, o todėl, kad niekad nežinai kada prarasi darbą, turėsi sveikatos problemų ar pan. Teko vos ne pora metų valgyt tik pora kart per dieną, žiauriausiais mėnesiais tik užpilamas sriubas ir toks gyvenimas tikrai manęs nežavėjo. Santaupos bei investicijos man leidžia gyvent kur kas ramiau, esant bėdai padėt artimiesiems ir pan.

Bet koks savo nuomonės kyšimas kitam yra ego. Nes tu kiši kitam savo nuomonę.

Pinigai tikrai liks, bet įgaus savo tikrąją vertę, tokią kokią vertę turi kg., KW, km, h. Pinigai liks matavimo vienetu. Pvz. 1 EUR dabar būtų 9 KWh ir visada tokia vertė liktų, ir jokios infliacijos... Pamėginsiu pateikti pilnai robotizuotos ekonomikos veikimo modelį. Kadangi visa bazinė gamyba būtų pilnai robotizuota, eilinis pilietis turės galimybę nieko neveikti, gyventi sau, bet vis tiek gaus bazinį pragyvenimo lygį skaičiuojama pinigine-energetine išraiška. Naudingos visuomenei veiklos visada bus ir poreikis tam išliks didelis. Jei pilietis užsiima visuomenei naudinga veikla, tai gali būti žmogiškosios paslaugos, mokslas, švietimas, koncertai, parodos, meno kūrimas, dalyvavimas sporto, sveikatinimo veikloje visa tai pakels pilietį į aukštesnįjį bazinį lygį ir jis sau galės leisti daugiau. Aukščiausi pasiekimai moksle, mene, sporte ar kitoje visuomenei naudingoje veikloje būtų vertinami aukščiausiu baziniu lygiu. Nemanau, kad pilietis daug dirbantis visuomenės labui jausis nuskriaustas, jei turės galimybę rinktis gyvenamą vietą labiausiai prestižinėse vietose, galės leisti sau prabangesnį hobį ir t.t..., bet be jokio turto kaupimo ar perdavimo galimybės. Jau to aukščiausio bazinio lygio piliečio vaikai turės savo bazinį lygį užsitarnauti nuo žemiausiojo. Manau tokiu būdu visuomenėje būtų įgyvendinta lygybė, bet ne lygiava. Aišku, jog tai pamąstymai "ant greitųjų" ir tokioje visuomenėje gali atsirasti įvairiausių dabar mums nesuvokiamų klausimų, bet kryptis ateities robotizuotai ekonomikai su "žmogiškuoju veidu" būtų daug maž į tą pusę... Dar apie ego. Kiek gyvuoja žmonija, tiek yra mėginama įdarbinti kiekvieno piliečio ego visuomenės labui. Induizmas ir budizmas sugalvojo, o gal atrado, Karmos dėsnį. Kiekvieno žmogaus blogi ir geri darbai karmos "nelieka nepastebėti" ir tai nulemią tolesnį žmogaus gyvenimą, o kadangi žmogus dar ir reinkarnuoja, persikūnyje naujam gyvenimui, tai praėjusio gyvenimo geri darbai neprapuola, persikelia į sekantį...Kol kas tik primenu pačią pasaulėžiūrą... Ar tikrai taip, nepamėginęs nesužinosi? Prieš turbūt 30 metų tikrai, tai mane labai sudomino, pagalvojau - pamėginsiu, o gal tai ir veikią. Tada pagalvojau - visuomenei tikrai nebus jokio nuostolio, jei vienas kažkokos durnelis (tai aš) nugyvens savo gyvenimą kitaip ir dar neteisingai. Šios filosofijos pagrindas - geranoriškumas... Kai jau apsivedžiau, progai pasitaikius aš tą savo pasaulėžiūrą išdėsčiau žmonai. Įdėmiai išklausiusi žmona pareiškė - na tokio durniaus pasaulis dar nematė, net santykiai su žmona po to pablogėjo, bet aš tą savo eksperimentą nenutraukiau ir geranoriškumas po šiai dienai mano pasaulėžiūros pagrindas. Ir gal prieš metus aš vėl priminiau žmonai tą pokalbį, pasakiau, kad ir pats labai abejojau pasirinkto gyvenimo būdo teisingumu, bet už tai dabar labai laimingas, jog užteko ryžto neatsitraukti ir gavau iš žmonos atsakymą - tu buvai teisus... Čia kaip vienas iš ego įveikimo būdų, būti geranorišku ir labai "egoistiškai" gerinti savo karmą ...

Panasiai galvoju ir as, tik kazkodel daug zmoniu tokio mastymo nesupranta, masto gana infantiliai - jei gerai sekasi, ekonomika kyla, tai taip bus visada...

o as nesuprantu mastymo, kai sunkiai kazkaip visiems daeina, kad vistiek visus uzkas 1,5m po zeme nesvarbu ar tu brangius vaistus pirksi ar pigius... pirma sita probema isspreskit - ilgo gyvenimo. va reiketu susikoncentruot zmonijai - nes cia neisspresta problema NR1 pagal aktualuma. tada turtu ir atsargu kaupimas igaus prasme - nes galesi jais bent pasidziaugt

Oi vaikučiai... pinigai jau senai yra matavimo vienetas, tokiu ir liks. Nelabai pavyksta jums suvokti, kaip jie susisieja su pasauliu. Susisieja ir su energija, ir su intelektiniu turtu, gebėjimais, ir su materialiu turtu, resursais. Tik žmogus linkęs vis kištis į natūralius ciklus ir viską sujaukti. Neišmanėliai, su didelio ego, ar šiaip durni. Santaupos ir investicijos gerai, bet reiktų apsibrėžti, kiek tų pasyvių pajamų ir turto reikia, kad būtum saugus. Kuo daugiau - ne atsakymas, tai jau tokia stadija, kai niekada nebūsi patenkintas, ramus ir laimingas. O labiausiai man patiko apie "dabartinis žmogaus gyvenimas yra suvaržytas". Rimtai? Suvaržytas? Paskola yra kažkas tokio, kas tave išlaisvina, nes tu gali turėti tai, ko dar neužsidirbai, čia ir dabar. Niekas tavęs neverčia to imti. Gali pasirinkti gyventi kukliai - dviese 14 kv.m. bute, kaip ir japonai dabar gyvena. Susitaupyti ir 40-ties nusipirkti už santaupas didelį butą ar namą (ko vidutinė japonų šeima taip ir niekada sau per gyvenimą negali leisti). Bet mūsiškiams reikia didelio ploto, prabangios mašinos, daiktų, kad puikuotis prieš kaimyną ir skųstis tada, kad bankas (indėlininkai) nori pinigus atgauti. Ar gal įsivaizduojat, kad kiti turi jums dirbti už dyką?