10 neiššifruotų pasaulio kodų (31)
Nors buvo sukurta milijardų dolerių vertės priemonių, skirtų kodams kurti ir juos iššifruoti, kriptologai iki pat šiol nėra išsprendę kai kurių seniausių pasaulio koduotų objektų, rašo dienraštis „The Telegraph“. Kviečiame susipažinti su dešimt labiausiai dėmesio vertų kriptologijos mįslių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1. Faisto diskas (Phaistos disk) yra laikomas vienu svarbiausių hieroglifų įrašų iš Kretos. Iš molio degtas maždaug 15 cm skersmens diskas buvo atrastas 1903 metais, abiejose jo pusėse spirale buvo išraižyti hieroglifai. Iš 241 ženklų iššifruoti tik 45 skirtingi ženklai, iš kurių tik maža dalis atitinka to periodo hieroglifus. Faisto diskas eksponuojamas Herakliono archeologiniame muziejuje.
2. Linijinis A raštas (Linear A) yra vienas iš antikinės Kretos linijinių raštų, kurį atrado ir taip pavadino Arturas Evansas (Arthur Evans). Linijinį B raštą, kurį naudojo Senovės Graikijos Mikėnų civilizacija, 1952 metais iššifravo Maiklas Ventrisas (Michael Ventris). Dalis linijinio A rašto yra suprantama, tačiau likusios dalies nepavyksta susieti su jokia kita žinoma kalba.
3. "Kryptos" (Kryptos) yra skulptūra, kurią sukūrė Jungtinių Valstijų menininkas Džimas Senbornas (Jim Sanborn). Ji stovi šalia JAV Centrinės žvalgybos (CŽV) pastato, Langlio (Langley) mieste (Virdžinija, JAV). Nuo pat jos pastatymo 1990 metais netyla kalbos apie joje užrašytos žinutės reikšmę.
4. Kiniško aukso luito šifras (Chinese Gold Bar Cipher). Manoma, kad 1933 metais Kinijos generolo Wango garbei Šanchajuje buvo išlieti septyni auksiniai luitai. Ant šių aukso luitų buvo išraižyti paveikslėliai, kiniški rašmenys, tam tikri nežinomi rašmenys ir kriptogramos iš lotyniškų raidžių. Spėjama, kad tai gali būti banko sutarties su Jungtinių Valstijų banku sertifikatas, kurio vertė - 300 mln. JAV dolerių.
5. Bylo šifras. (Beale Ciphers) Teigiama, kad tai yra trys užšifruotos žinutės, nurodančios, kur tiksliai žmogus, pavarde Bylas (Beale), yra užkasęs du vežimus turtų. Lobis buvo užkastas apie 1820 metus, kažkur Bedfordo apygardoje, Jungtinėse Valstijose. Viena iš žinučių buvo išnarpliota ir joje buvo kalbama apie tonas aukso, sidabro ir kitų brangakmenių bei nurodoma bendresnė lobio buvimo vieta. Tikėtina, kad likusiose dviejose žinutėse yra nurodyta tiksli lobio vieta ir kam tas turtas priklauso.
6. Voiničiaus rankraštis (Voynich Manuscript) yra mažiausiai 400 metų senumo piešiniais išpuoštas 232 puslapių rankraštis, parašytas slaptu raštu. Rankraštyje yra apstu paslaptingų augalų piešinių, žolelių užpilų receptų, astrologinių diagramų bei daug mažų žmogeliukų su keistais aparatais. 2004 metais pasirodė keletas įtikinamų argumentų, aprašančių metodiką, kuria mėginama įrodyti, jog rankraštis tebuvo apgaulė. Tačiau iki šiol nė vienas iš aprašytų metodų nesugebėjo atkartoti nei vienos rankraščio dalies, tad spėlionės tęsiasi.
Plačiau apie šią paslaptingą knygą galite paskaityti pernai metais publikuotame straipsnyje.
7. Dorabella šifrą (The Dorabella Cipher) 1897 metais sukūrė kompozitorius Elgaras. Jis nusiuntė laišką savo draugei Dorai Peni (Dora Penny), kuri buvo Volverhamptone esančios Šv. Petro bažnyčios kunigo Alfredo Peni (Alfred Penny) duktė. Laiške buvo šifras, kurio iki šiol dar niekam nepavyko iššifruoti.
8. Chaošifras. (Chaocipher) Džonas Bairnas (John F. Byrne) 1918 metais sukūrė šifrą ir beveik 40 metų nesėkmingai juo bandė sudominti Jungtinių Valstijų vyriausybę. Jis pasiūlė atlygį tam, kuris sugebės iššifruoti jo sukurtą rašymo sistemą, tačiau šio prizo iki šiol niekas taip ir negavo. Vėliau šifrą nagrinėjo Dž.Bairno šeimos nariai, mėgindami išsiaiškinti, ar jis turi kokią nors komercinę vertę.
9. Dagapejevo šifras (D’Agapeyeff cipher) yra iki šiol neišnarpliotas šifras, kuris pasirodė pirmame knygos „Kodai ir šifrai“ leidime. Tai yra mokomoji kriptografijos knyga, kurią 1939 metais išleido Rusijoje gimęs anglų kartografas Aleksandras Dagapejevas (Alexander D‘Agapeyeff). Knygos pabaigoje pasiūlytas kaip „iššūkis“, vėliau šifras nebuvo įtrauktas į kitus knygos leidimus. Teigiama, kad A.Dagapejevas vėliau prisipažino pamiršęs, kaip jį iššifruoti. Spėjama, kad bandymai išnarplioti šifrą buvo nesėkmingi, nes jo autorius suklydo užšifruodamas originalų tekstą. Šifrą vis dar bandoma atskleisti pasitelkiant genetinius algoritmus.
10. Taman Shud byla (Taman Shud Case). 1948 metais Australijoje, Adelaidėje esančiame Somertono paplūdimyje buvo atrastas neatpažintas vyriškio lavonas. Nepaisant karštos dienos, jis vilkėjo megztinį ir paltą, neturėjo jokių asmens dokumentų. Nebuvo atrasta jokių užuominų apie jo tapatybę, o dantų žymės ir pirštų antspaudai nesutapo su jokiu žmogumi.
Skrodimo metu buvo atrastas keista kraujosrūva pilve ir padidėję organai, tačiau jokių svetimų medžiagų. Traukinių stotyje atrastame lagamine, kuris, manoma, priklausė vyriškiui, buvo iš knygos išplėštas lapas, kuriame buvo užrašyti žodžiai „Taman Shud“. Nustatyta, kad lapelis yra iš retos Omaro Khayyamo knygos „The Rubaiyat“, kurią tais pačiais metais ant savo automobilio galinės sėdynės rado vienas Naujosios Zelandijos gyventojas. Knygos gale didžiosiomis raidėmis buvo užrašytos penkios eilutės, kurios greičiausiai yra tam tikras kodas. Iki šiol ši byla išlieka viena iš keisčiausių Australijos paslapčių.
Skrodimo metu buvo atrastas keista kraujosrūva pilve ir padidėję organai, tačiau jokių svetimų medžiagų. Traukinių stotyje atrastame lagamine, kuris, manoma, priklausė vyriškiui, buvo iš knygos išplėštas lapas, kuriame buvo užrašyti žodžiai „Taman Shud“. Nustatyta, kad lapelis yra iš retos Omaro Khayyamo knygos „The Rubaiyat“, kurią tais pačiais metais ant savo automobilio galinės sėdynės rado vienas Naujosios Zelandijos gyventojas. Knygos gale didžiosiomis raidėmis buvo užrašytos penkios eilutės, kurios greičiausiai yra tam tikras kodas. Iki šiol ši byla išlieka viena iš keisčiausių Australijos paslapčių.
(23)
(0)
(22)