Vienas žinomiausių šiuolaikinių fizikų – apie žmonijos ateitį, dabartį ir praeitį  (3)

Vienas iš stygų teorijos kūrėjų, dažnai kviečiamas dalyvauti įvairiose mokslo populiarinimo laidose fizikas Michio Kaku, bendravimo su svetainės „Reddit“ lankytojais metu net nesistengė jiems paaiškinti savo prieštaringai vertinamos, tačiau genialios kosmologinės visko teorijos versijos, tačiau pasidalino savo prognozėmis apie pasaulio ir žmonijos ateitį bei įžvalgomis apie dabartį ir praeitį.

Apie ateities mokslo pasiekimus:

„Kelionių laiku ir teleportacijos teks palūkėti. Gali prireikti šimtmečių įvaldyti šioms technologijoms. Bet už tai per artimiausius dešimtmečius turėtume išsiaiškinti, kas ta tamsioji medžiaga, galbūt išbandysime stygų teoriją, rasime planetų, kuriose galėtų klestėti gyvybė. Galbūt sukursime ir „Smegenis 2.0“, arba sąmonę informacijos laikmenoje, kuri galėtų išlikti net po mūsų mirties“.

„Manau, kad netolimoje ateityje turėsime implantuojamą smegenų ritmo vedlį, kuris stimuliuotų žmonių, sergančių Alzheimerio liga, atmintį. Į tą ritmo vedlį bus galima įrašyti paprastą informaciją – kas tie žmonės yra, kur jie gyvena. Be to, elektronikos įrenginius galbūt galėsime panaudoti sukurti prisiminimams apie atostogas egzotiškose šalyse, kuriose niekada nebuvome. Ir pats internetas taps emocijų bei prisiminimų smegenų tinklu“, – tikisi fizikas.

„XX a. buvo fizikos amžius, kuriame dominavo kompiuteriai, lazeriai, televizija, radijas, GPS, internetas ir panašiai. Bet fizika sukūrė ir tobulesnius įrankius biologiniams tyrimams. Todėl manau, kad XXI a. bus fizikos ir biologijos amžius, ypač biologijos, kurią galima tyrinėti fizikiniais metodais. Taigi, ateitis priklauso nanotechnologijoms, biotechnologijoms, dirbtiniam intelektui ir kvantinei fizikai“, prognozuoja M. Kaku.

Apie filmą „Ji“

„To filmo nemačiau, bet manau, kad tai tik laiko klausimas. Šiandien labai lengva atskirti, ar kalbatės su kompiuteriu, ar su žmogumi. Kompiuteriai neturi savęs suvokimo, jie neturi išvystyto sveiko proto. Tačiau tai – tik techninis klausimas, todėl manau, jog per ateinančius dešimtmečius susidursime su scenarijumi, panašiu į matytą filme „Ji“.

Apie kitų planetų kolonizavimą

„Pritariu Carlui Saganui, sakiusiam, kad ilgainiui turėtume tapti dviejų planetų rūšimi. Gyvybė yra per didelis turtas, kad būtų laikomas tik vienoje planetoje. Bet taip pat manau, kad turėtume ieškoti naujų būdų sumažinti kosminių kelionių kainą, o ne gaminti ir naudoti brangius variklius, galbūt turėtume susimąstyti apie lazeriais ar mikrobangomis varomas raketas, apie kosminius liftus. Iki tol kosminių kelionių kaina ribos mūsų galimybes tyrinėti kosmosą“.

„Manau, kad kolonija kosmose bus įkurta kur kas vėliau nei mano mokslinės fantastikos rašytojai. Iškelti kilogramą bet koki krovinio į kosmosą kainuoja apie 20  000 JAV dolerių. Tai aukso kaina. Kilogramo nugabenimas iki Mėnulio kainuoja 200  000 JAV dolerių. O kilogramo gabenimas į Marsą – 2 000  000 dolerių“, – sako M. Kaku.

Apie Visatos gimimą

„Šiuolaikiškos teorijos aiškina, kad laikas prasidėjo ne nuo Didžiojo sprogimo ir kad net iki tol egzistavo multivisata. Infliacijos teorijoje ir stygų teorijoje aiškinama, kad visatų būta ir iki Didžiojo sprogimo, kad tokie sprogimai vyksta nuolat. Visatos susiformuoja burbulams susiduriant arba susitraukiant į mažesnius burbulus“, aiškina M. Kaku.

Apie politiką

„Viena iš politikos bėdų yra ta, jog tai yra žaidimas, kurio galutinė suma yra nulinė. Kitaip tariant, politikai ginčijasi, kaip vis smulkesniais gabalėliais supjaustyti pyragą, stumdo to pyrago gabalėlius. Manau, kad tai destruktyvu. Vietoje to turėtume kurti didesnį pyragą, t. y., finansuoti mokslą, kuris yra viso mūsų klestėjimo pagrindas. Mokslas – tai ne žaidimas, kurio galutinė suma yra nulinė“, – skundėsi fizikas.

Apie mokymąsi

„Patarimas: globokite smalsumo ir nuostabos liepsną net tada, kai mokotės nuobodiems egzaminams. Tai – šaltinis, iš kurio mes, mokslininkai, semiamės įkvėpimo ir energijos. Be to, mokykitės matematikos. Matematika – tai gamtos kalba, todėl turėtume tą kalbą mokėti“.

„Kai buvau vaikas, turėjau du didvyrius, kuriais žavėjausi. Pirmasis buvo Albertas Einsteinas, kurio bevaisės visko teorijos paieškos mane sužavėjo. Bet taip pat labai mėgau senąjį „Flash Gordon“ serialą per televizorių. Mane apžavėjo viskas, ką mačiau – kosminiai laivai, ateiviai, spinduliniai ginklai ir visa kita. Galų gale suvokiau, kad pagrindinis viso serialo variklis yra fizika. Taigi, supratau, kad abi mano vaikystės meilės iš tiesų yra vienas ir tas pats dalykas“, – sakė M. Kaku.

Aut. teisės: delfi.lt

(37)
(1)
(36)

Komentarai (3)