NASA siaurina mįslingų Cereros šviesų kilmės hipotezių ratą  (4)

Dar zondui „Dawn“ artėjant prie nykštukinės planetos Cereros mokslininkai suglumo pirmosiose nuotraukose išvydę keistas šviesas jos paviršiuje. Vėliau zondas atsiuntė kokybiškesnes nuo traukas, o dabar NASA skelbia šį bei tą išsiaiškinusi, kas ten spindi.

Pirmąsias ryškesnes asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio skriejančios Cereros nuotraukas zondas „Dawn“ atsiuntė šių metų pradžioje. Jose ir buvo pastebėtos mįslingosios šviesos iš Akėtojo (lot. Occator) kraterio. Mokslininkai svarstė, kad tai gali būti saulės šviesos atspindžiai nuo druskų, ledo, vandens garų, ledo vulkanų. Nemokslininkams atrodė, kad nykštukinėje planetoje kažkas gyvena ar kadCerera apskritai yra milžiniškas kosminis erdvėlaivis. Dabar NASA paskelbė nustatę žiburių kilmę. „Dawn“ misijos vyriausiasis tyrėjas Chrisas Russellas nurodė, kad šviesą atspindi didžiuliai druskų klodai nykštukinės planetos paviršiuje. Kokios rūšies tos druskos, tyrėjai kol kas negali atsakyti, bet jie užtikrintai atmeta bet kokias vandens ar ledo hipotezes. Jei ši „Dawn“ mokslininkų versija pasitvirtins, tai reikštų, kad Cerera turi dinamišką, aktyvią plutą – druskos turėjo kažkokiu būdu iškilti į paviršių. Cerera jau seniai traukė mokslininkų dėmesį. Ji turi ploną atmosferą, sudarytą iš vandens garų – manoma, kad nykštukinė planeta yra sudaryta iš ledo, savo sandara primenanti tolimuosius Saulės sistemos kūnus, tokius kaip Plutonas. Teoriškai, Cereroje net gali būti gyvybės užuomazgų – tokių vilčių suteikia druskingas vanduo, kuris, kaip neseniai paaiškėjo, teka Marso paviršiumi. Žemėje gyvybė ištveria pačias sudėtingiausias sąlygas: pavyzdžiui, mikrobų aptinkama net Atakamos dykumoje, vietose, kur yra drėgmės.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(28)
(2)
(26)

Komentarai (4)