Tokios teorijos turbūt dar negirdėjote: NASA surado kosminį kūną, kuriame yra daugiausia ateivių technologijų ir jau nuskrido jų parsigabenti  ()

Nors rimti astronomai tikisi, kad asteroidas Bennu gali padėti suprasti, kaip gyvybės molekulės pateko į Žemę (apie tai kiek vėliau), beveik galime būti tikri, kad jame pačiame nėra jokios gyvybės. Tačiau sąmokslo teorijų entuziastų tai neatvėsina.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Save NSO tyrinėtoju pats vadinantis Scott C. Waring asteroide identifikavo uolų darinius, kuriuos jis vadina išmirusios civilizacijos griuvėsiais. NSO entuziastų tinklaraštyje jis rašo: „ar kada susimąstėte, kaip NASA atsirinko, kurį konkrečiai asteroidą kosmose tyrinėti? Na, jie pasirinko pagal tai, kuris yra artimiausias, lėčiausias ir kuriame yra daugiausia ateivių technologijų. Šios struktūros [sic.] yra Bennu asteroide, ir čia matyti pastatai, bokštai ir net keli apleisti kosminiai laivai“.

Kaip įrodymą, S.C.Waringas publikuoja neseniai NASA padarytas asteoroido nuotraukas, jose apibrėždamas įtartinai atrodančias vietas.

Bet būkime realistai. Tie „juodi ar sidabriniai objektai“, apie kuriuos kalba ufologas, atrodo kaip paprastos ir įprastos kosminės uolos. S.C.Waringas teigia turintis dar 30 nuotraukų, įrodančių, kad nežemiškos būtybės nusileido Benu (tik iš kur jis jas gavo? Pats nusiuntė savo zondą, ar įsilaužė į NASA serverius ir pagrobė nepublikuotus, nuslėptus NASA kadrus?), bet savaime suprantama, į tai reikia žiūrėti su didele skepticizmo doze, rašo „IFL Science“.

Tačiau nors menkai tikėtina, kad NASA, „OSIRIS-Rex“ misijos metu tyrinėdama asteroidą, atskleis senovinės ateivių rasės egzistavimo įrodymus, iš tiesų astronomai tikisi, kad misija surinks daugiau žinių apie Saulės sistemą ir kaip vanduo bei kita organinė materija atvyko į Žemę (ir taip nutiesė kelius gyvybei).

Stebėjimai infraraudonajame spektre jau atskleidė panašumą tarp Bennu sudėties ir įvairių meteoritų, kurie vieną ar kitą kartą rėžėsi į Žemę (laimei, tikimybė, kad Bennu kada nors (o jei tiksliau, 2135 m.) pataikys į žemę, nors ir egzistuoja, vis dėlto yra gana maža. Bet net jei tai ir įvyktų, šis asteroidas būtų pernelyg mažas, kad sukeltų grėsmę Žemės gyvybei).

„Mokslininkai domisi Bennu sudėtimi, nes panašūs objektai galėjo „užsėti“ Žemę vandeniu ir organinėmis medžiagomis, – sako viena iš misijos tyrėjų Pietvakarių tyrimų instituto tyrinėtoja Victoria Hamilton. – „OSIRIS-REx“ duomenys patvirtina ankstesnius stebėjimus iš Žemės, rodančius, kad asteroido paviršiuje yra vandens pakeistų, hidratuotų mineralų“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(10)
(13)
(-3)

Komentarai ()