Ar Rusija užpuls Europą šiais metais?  ()

Tai, kad Putinas* — tai karas, blaiviai mąstantiems žmonėms įrodinėti jau nereikia. Kitas klausimas — kas apžvelgiamoje ateityje gali tapti nauja jo auka


Visi šio ciklo įrašai

  • 2024-01-01 Ar Rusija užpuls Europą šiais metais?  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Paskutinę 2023 metų savaitę pasaulio žiniasklaidoje pasirodė sensacinga naujiena: gynybos ministro pareigas paliekantis Nyderlandų armijos vyriausiasis vadas Martinas Wijnenas, duodamas interviu De Telegraaf pareiškė, kad jo šalis privalo rengtis gynybiniam karui su Rusija. „Neturėtume manyti, kad mūsų saugumas garantuotas vien dėl to, kad esame už 1500 kilometrų nuo jų“, — sakė generolas Wijnenas, paraginęs tėvynainius pasirūpinti valgiu ir vandeniu nenumatytiems atvejams.

Truputį anksčiau Vokietijos BILD, nurodydamas anoniminius vienos iš Europos šalių žvalgybos šaltinius, pranešė, kad Rusija gali užpulti Europą 2024–25 metų žiemą. „Tai yra, kalbama apie periodą nuo dabartinio JAV prezidento pasitraukimo 2024 metų lapkričio pradžioje ir potencialaus pareigų perėmėjo veikimo pradžios 2025 metų sausį“, — skelbiama BILD medžiagoje.

Vladimiras Putinas, savaime suprantama, šiuos teiginius neigė: „Rusija neturi jokio intereso— nei geopolitinio, nei ekonominio, nei politinio, nei karinio, kariauti su NATO šalimis. Neturime jokių tarpusavio teritorinių pretenzijų, nei noro gadinti santykius su jomis. Mes suinteresuoti santykių vystymu“.

Tačiau Putino žodžiai turėtų mažiausiai jaudinti bandančius modeliuoti ateitį. Nedaug likus iki Ukrainos užpuolimo 2014 metų vasarį, jis kalbėjo, kad RF neturi teritorinių pretenzijų Kyjivui, o Krymo, kaip neatskiriamos Ukrainos teritorijos dalies statusą nustato tarptautiniai susitarimai ir Draugiškų Rusijos ir Ukrainos santykių sutartis.

Dėl to, prognozuojant putinistinės Rusijos puolimo prieš Europą tikimybę artimiausiais metais, vertėtų remtis kitais faktoriais.

Tai, kad Putinas reiškia karą, blaiviai mąstantiems žmonėms įrodinėti jau nereikia. Kitas klausimas — kas apžvelgiamoje ateityje gali tapti nauja jo auka „Pinigai“ jau pasakojo, kad, šiam vaidmeniui veikiausiai numatyta Baltarusia, Kazachstanas, Moldova, kurių piliečiams Putinas visiškai netikėtai supaprastino Rusijos pilietybės gavimą. O „mūsų žmonių gynimo“ tezė — pagrindinis propagandistinis visų jos kitų šalių užpuolimų pateisinimas. Be viso kito, šis jos žingsnis netikėtas ir dėl to, kad šių šalių piliečiai ir anksčiau galėjo gauti rusiškus pasus paprasčiau. Yra dar ir labai nestabili, maža ir silpna Armėnija, periodiškai drįstanti nepaklusti Putinui, kas šiam itin nepatinka.

Europos Sąjungos šalių (ekspertai visų pirma kalba apie tris Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją) užpuolimo galimybės atmesti, žinoma, irgi negalima. Koks tokio scenarijaus įgyvendinimo per artimiausius porą metų realumas – kitas klausimas. Mano nuomone, nelabai didelis, paaiškinsiu, kodėl.

 

 

Visų pirma, karo Ukrainoje faktorius. Dabar visos Rusijos jėgos mestos ten. Jeigu 2024 metų gale Rusijos–Ukrainos karas tebesitęs ir padėtis fronte nelabai skirsis nuo dabartinės (kas visai tikėtina), tai apie jokį Putino RF puolimą prieš kitas šalis, juo labiau, priklausančias NATO, negali būti nė kalbos. Netgi tuo momentu, kai vienas JAM prezidentas — Joe Bidenas — iš savo posto pasitraukė, o kitas, tarkime, Trumpas — dar jo neužėmė.

NATO statuto 5 straipsnio (vienos Aljanso šalies užpuolimas yra viso bloko užpuolimas) niekas neatšaukė. Amerika ir visos kitos šalys narės privalės stoti į šį karą. Putinas tai, suprantama, puikiai žino. Kaip žino ir Aljanso karines-technines galimybes.

Taip, Rusija per pastaruosius kelis mėnesius padidino sviedinių, raketų ir tankų gamybą. Tačiau didžiąja dalimi tai vis tie patys seno sovietiniai sviediniai ir tankai. Taip, Putinas pasirengęs ir toliau ukrainiečių apkasus užversti rusų kareivių lavonais santykiu 1 su 3, 1 su 4. Tačiau pažvelkime, kas jau vyksta fronte.

Vos per dvi paras Ukraina, patirianti ginkluotės trūkumą, sunaikino keturis, vienus iš moderniausių Rusijos naikintuvų-bombonešių Su-34, vieną Su-30, kelis kovinius sraigtasparnius Ka-52 „Aligator“ ir didelį desantinį laivą „Novočerkask“ Feodosijos uoste, kuris, beje, yra maždaug už 300 kilometrų nuo fronto linijos.

 

Tokie rimti nuostoliai per tokį trumpą laiką, savaime aišku, negali būti atsitiktinumas. Ir rusų blogeriai, ir amerikiečių žurnalas Newsweek, tvirtina, kad tikėtina, F-16 naikintuvai jau Ukrainoje. Tokios galimybės neatmeta ir Ukrainos karo ekspertai. Pavyzdžiui, UGP atsargos pulkininkas, lakūnas-instruktorius Romasnas Svitanas, sako, kad „techniškai ir teoriškai tai gali būti“.

 

Negana to, Svitanas dar paaiškina, kad, griežtai tariant, du F-16 naikintuvai gali sunaikinti visą Rusijos Juodosios jūros laivyną. Tuo pačiu reikia prisiminti, kad F-16 — geri, bet ganėtinai seni, tarnybon stoję dar 1978 metais ketvirtos kartos amerikiečių lėktuvai. Tačiau netgi jie gali radikaliai pakeisti karo veiksmų eigą.

Jeigu Putinas užpuls Europą, NATO panaudos kur kas modernesnes ginkluotės sistemas. Pavyzdžiui, šimtai šiuolaikinių penktosios kartos naikintuvų F-22 ir F-35, šimtai MQ-9 Reaper tipo strateginių bepiločių atakos lėktuvų, vienu kurių priminsiu, buvo sunaikintas Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGK) Irano slaptų užsienio operacijų padalinio „Al-Quds“ vadovą Qasem Soleimani. O dar yra, pavyzdžiui, britų viršgarsinis tarpkontinentinis penktos kartos atakos bepilotis su „Stealth“ technologija Taranis ir dar daug ko.

 

Rusijai 2024–2025 m. užpuolus Baltijos valstybes, praktiškai iš karto būtų sunaikintas ne tik Juodosios, bet ir Baltijos jūros RF laivynas.

 

Taip, dabar Europos Sąjunga ginkluotės gamyba atsilieka nuo RF, bet nemažai šalių, ir visų pirma, Vokietija, skubiai ima vytis Rusiją. Jau nekalbant apie tai, kad RF ir jungtinis Vakarų (o be ES ir JAV tai dar ir Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Pietų Korėja) ekonominis ir mokslinis-techninis potencialas tiesiog nepalyginamas.

Jei 2024 metų gale karas su Ukraina tebesitęs, tai dar ir kurios nors NATO narės užpuolimu Putinas tiesiog išsikas sau kapą.

Gi jei šis karas iki to laiko baigsis kokio nors susitarimo pasirašymu, tai akivaizdu, kad Ukraina po to nebus nei priklausoma nuo Rusijos, nei juo labiau pavaldi jai valstybė. Jokių „Minskas“ 1, 2 ar 3, jokios ekonominės priklausomybės nuo RF nebebus. Atvirkščiai, viskas bus priešingai — Ukraina taps (o iš tiesų jau tapo) galingiausia kariniu atžvilgiu Europos šalimi, bastionu, užstojančių rusų armijai kelią į Europą.

Jei Rusija užpultų ES šalis, Kyjivo susitarimą su Maskva (jei šalys lig to laiko tokį pasirašys), Ukraina nedelsdama anuliuos ir stos NATO šalių pusėje. Kitaip nei 2022 metais, Putinas dabar gali tai numatyti.

Mat 2022 metais plataus masto agresija prieš Ukrainą įvyko toli gražu ne vien dėl Rusijos lyderio avantiūristinių polinkių. Visa ankstesnė jo kitų šalių užpuolimų patirtis — ir 2008 metais Gruzijos, ir 2014 metais tos pačios Ukrainos — rodė jam, kad Vakarai neįves naftos ir dujų embargo rusiškiems energijos ištekliams, o ir toliau pirks juos didžiulėmis apimtimis, apsiribodami tik kosmetinėmis „personalinėmis“ sankcijomis. Kad NATO šalys nepradės tiekti Ukrainai ginkluotės tiek, kiek pradėjo po 2022 metų vasario 24 d. Ir, žinoma, Kremliaus diktatorius nesitikėjo tokio epiško, ilgo ir atkaklaus Ukrainos pasipriešinimo, tokių milžiniškų savo armijos nuostolių.

 

 

Ant to paties, bet jau gerokai rimtesnio grėblio Putinas nelips. Artimiausius metus jis laižysis Rusijai jo pradėto karo padarytas žaizdas, ir ruošis naujiems, bet dabar jau tiksliai „mažiems ir pergalingiems“ karams postsovietinėje erdvėje.

Kalbant apie RF puolimo prieš Europą pereinamuoju JAV prezidento rinkimų laikotarpiu scenarijų, tai Amerika jei ir būtų užklupta, tai neilgam. Juk tuo metu Kongresas, Amerikos elitas ir karinė vadovybė niekur neišgaruos.

Gi D. Trumpo atėjimo į valdžią JAV variantas yra visai įmanomas, tačiau Europai nėra toks katastrofiškas, kaip gali atrodyti dabar.

Nepaisant Trumpo santykių su Rusija ypatybių, 2018 metų balandžio 14 dieną JAV KJL ir jo Europos sąjungininkams tai nesutrukdė suduoti raketinio smūgio artimiausio Putino sąjungininko, Sirijos diktatoriaus Bašaro al-Asado vyriausybės objektams ir kariniams aerodromams. Pastebėsime, kad amerikiečių duomenimis, iš daugiau nei šimto paleistų raketų Sirijos oro gynybos sistemos nesugebėjo perimti nė vienos.

 

Kai NATO narė Turkija, 2020 metų vasarį-kovą Sirijos Idlibe sunaikino stambią rusų ir sirų grupuotę (Turkijos žiniasklaidos duomenimis, ten žuvo ne mažiau, nei 3500 rusų ir sirų karių, o taip pat proiraniškos Hezbola grupuotės kovotojų, sunaikinta >200 vienetų tankų ir kitos šarvuotos technikos), Maskva pasiuntė ten dvi fregatas ir du didelius desantinius laivus.

 

Tačiau ne kas kitas, o tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas į savo „draugo“ Putino veiksmus atsakė, perkeldamas prie Sirijos krantų galingą atominio lėktuvnešio „Dwight D. Eisenhower“ grupę su 48 naikintuvais, lydimą raketinių kreiserių „San Jacinto“ ir „Vella Gulf“, trijų eskadrinių minininkų „Truxtun“, „James E. Williams“ ir „Stout“, o taip pat atominio povandeninio laivo, ginkluoto sparnuotomis Tomahawk raketomis.

Kuo po to baigėsi minėtų keturių Rusijos karinių laivų pasiplaukiojimas, istorija nutyli.

Tad, galima neabejoti: jei po metų Putinas pasistengs užpulti Europą, NATO ir JAV atsakymas, nepriklausomai nuo to, kas tuo momentu sėdės Baltuosiuose rūmuose, bus gerokai įspūdingesnis.

Aleksandr Želenin
republic.ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.




Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(12)
(0)
(12)

Komentarai ()

Susijusios žymos: