1 šūvis – 100 ančių: išskirtinių medžioklinių šautuvų istorija  (0)

Liaudies išmintis byloja: vienu šūviu dviejų zuikių nenušausi. O šimtą? Kaip tik tokiam atvejui ir buvo pagamintas šis medžioklinių šautuvų pasaulio Gargantiua.

Neesminis patikslinimas: skirtas jis ne šimtui zuikių, o šimtui paukščių. Vandens paukščių. Savotiška ančių patranka ant vandens, ar ne? Tikrai taip. Mat jis ir sukurtas vienu šūviu nukepti nuo 50 iki 100 plunksnuočių. Tačiau apie viską iš pradžių. Šis monstras – komercinės medžioklės vaisius. Tokiais pabūklais į debesis paukščių pradėta pyškinti Jungtinėse Valstijose ir pyškinta iki XX a. Tikslas – kuo menkesnėmis sąnaudomis sumedžioti kuo daugiau sparnuočių. Šiam tikslui buvo ieškota ir išbandyta įvairiausių medžioklės metodų, tačiau efektyviausias pasirodė besąs štai tokio kalibro vamzdis. Valtinės muškietos (angl. – punt gun) niekada nebuvo gaminamos serijiniu būdu – ginklakaliai šiuos medžioklinius ginklus gamindavo pagal užsakymą ir pritaikydavo konkretaus pirkėjo fiziologijai. Tačiau įprastai tokių „priešpaukštinių patrankų“ vamzdžių skersmuo siekdavo 5 cm, o sverdavo toks gremėzdas kone pusę centnerio – 45 kg. Nieko stebėtino: juk tokio guliveriško karabino ilgis – visi 3 metrai. O vienam šūviui reikėdavo apie 0,5 kg šratų. Nesunku įsivaizduoti, kad šie ginklai buvo pernelyg sunkūs ir pernelyg galingi, kad medžiotojas iš jo šaudytų stovėdamas ir laikydamas šį ginklą rankose. Todėl valtinės muškietos buvo guldomos į mažas plokščiadugnes valtis – iš čia ir kilo šio unikalaus šautuvo pavadinimas. Taikydavosi medžiotojai… irklais – manevruodami ant vandens.

Pasakojama, kad ne visos valtinės muškietos būdavo guldomos į valtis. Vienas mažiausių tokio ginklo egzempliorių pramintas Herfurto Patranka. Jį Viskonsino valstijoje nukaldino vokiečių ginklakalys Augustas Herfurtas. Ginklo ilgis – "tik" 160 cm, įskaitant 116 cm ilgio aštuonkampį Remington vamzdį, kurio skersmuo – 2,5 cm. Svėrė šis milžinų pasaulio nykštukas beveik 12 kg – plunksnelė lyginant su rimtesniais savo giminaičiais. Vis dėlto ir toks ginklas buvo per didelis, kad iš jo būtų šaudoma laikant jį rankose – pernelyg didelė atatranka. Tačiau smulkesni šio giganto gabaritai leisdavo šauliui medžioti nuo kranto, pasidėjus ginklą ant žemės. Tai mažiausias valtinių muškietų egzempliorius. Smalsu žinoti, kas per išpera buvo didžiausias? Jis buvo pramintas Airiu Tomu (angl. – Irish Tom). Buvo kalbama, kad vienu šūviu jis patiesdavo šiek tiek daugiau nei 100 ančių (ar kitų vandens paukščių), nors įprastai šios rūšies ginklais būdavo nušaunama apie 50 plunksnuočių su keliolikos vienetų paklaida į abi puses. Airis Tomas buvo net 4,2 metro ilgio, o svėrė net 136 kg! Tikras pabūklas! Vienam šūviui Airis Tomas būdavo užtaisomas beveik 2 kg šratų ir apie 0,3 kg parako. Visa tai reiškia, kad jo savininkas savo vandens patrankai pasigamino 7,2 m ilgio valtį. Komercinėje paukščių medžioklėje valtinėmis muškietomis buvo šaudoma kone visą XIX a. ir XX a. pradžioje. Medžiotojai dirbdavo 8-10 asmenų grupėmis – tiek žmogiškųjų išteklių reikėdavo pabūklo nutaikymui ir šūvio atlikimui.

Rytinėje JAV dalyje dirbęs komercinės paukščių medžioklės specialistas Ray Toddas pasakojo, kad jis su trimis kolegomis, kurie irgi buvo atsigabenę savuosius monstrus, vieną naktį viena sutartine salve sugebėjo nušauti 419 ančių – šios pabiro pusės kilometro spinduliu.

R. Toddo pasakojimu, po pirmosios kolektyvinės salvės „paukščiai nuskrido, tačiau labai netoli, o netrukus nusiramino ir ėmė toliau maitintis“. Todėl iki ryto vyrai prišaudė daugiau kaip tūkstantį ančių. Laimikį kitą dieną pardavė Baltimorėje – po 3,5 dolerio už porą. Tai buvo sėkmingiausia medžiotojų naktis.

Nieko nuostabaus, kad išpopuliarėjus šiam ginklui, JAV sparčiai sumenko vandens paukščių populiacija. Medžiotojai mėgėjai, paukščius šaudydavę savo reikmėms, ėmė reikalauti kvotų ir taisyklių. Todėl daugelyje valstijų nuo 1860-ųjų buvo uždrausta medžioklė valtinėmis muškietomis. O visoje šalyje galutinai šis ginklas buvo uždraustas 1900 m. išleistu gamtosaugos įstatymu „Lacey Act“ ir 1918 m. priimta Paukščių migracijos apsaugos sutartimi.

Kalbama, kad formaliai valtinės muškietos tebėra legalios Jungtinėje Karalystėje, nors jų vamzdžių skersmuo gali būti ne didesnis nei 4,4 cm. Be to, medžiotojai privalo turėti specialų leidimą ginklo ir parako naudojimui. Medžioti galima tik griežtai nurodytu medžioklės sezonu. Manoma, kad JK yra likę keliasdešimt valtinių muškietų.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(71)
(1)
(70)

Komentarai (0)

Visi šio ciklo įrašai