Tikrieji narkotikų vartojimo mastai hitlerinėje Vokietijoje: kažkas iš fantastikos skyrelio, nors ir pagrįsta dokumentais  (2)

Vokiečių rašytojo Normano Ollerio knyga „The Total Rush“ atskleidžia nežinotas smulkmenas apie Trečiajame reiche naudotus narkotikus, tokius kaip kokainas, heroinas, morfinas ir metamfetaminas (dar vadinamas pervitinu). N.Olleris parodė, kaip narkotikai paveikė Adolfo Hitlerio psichiką paskutiniosiomis jo gyvenimo dienomis.

Kaip sako N.Olleris, sudėjus visas knygas apie nacius, grandinė nutįstų ilgesnė už Šprė. Apie fašistinę Vokietiją sunku pasakyti dar ką nors naujo. Tačiau istorikus nelabai domina tokia specifinė tema, kaip narkotikų vartojimas Trečiajame reiche, todėl rašytojas šio darbo ir ėmėsi.

N.Olleris norėjo parašyti romaną. Tačiau jau pirmasis apsilankymas archyve privertė pakeisti planą. Išvydęs asmeninio A.Hitlerio gydytojo Theodoro Morellio dokumentus rašytojas suprato, kad dokumentinis pasakojimas bus įdomesnis už išmonę. Ir ėmėsi rinkti medžiagą.

Autoriaus pasakojama istorija prasideda Veimaro respublikos laikais. Vokietijos vaistų pramonė klestėjo, eksportuodama opiatus (konkrečiai, morfiną) ir kokainą. Narkotikų buvo ant kiekvieno kampo. Būtent tada A.Hitleriui artimi žmonės kūrė įvaizdį veikėjo, nenuilstamai triūsiančio šalies labui ir nevartojančio jokių narkotinių medžiagų, netgi kavos.

Vienas bendražygis liudijo, kad A.Hitleris „marino kūną“ taip, kad aplinkiniai buvo šokiruoti. Vokietijos nacionalsocialistinės darbo partijos vadovas nevartojo alkoholio, buvo vegetaras ir neprasidėdavo su moterimis.

Kai 1933 metais naciai užgrobė valdžią, narkotikai buvo uždrausti įstatymu. Narkomanai paskelbti „bepročiais nusikaltėliais“. Jie buvo siunčiami į koncentracijos lagerius arba nužudomi mirtina injekcija. Rasinės švaros ekspertai tvirtino, kad žydai savo esme yra narkomanai, ir tai tapo dar vienu jų persekiojimo ir žudymo pretekstu.

Tačiau darbo našumą keliančių preparatų vartojimui naciai pritarė. Vokietijos firmos „Temmler Werke“ chemikai, įkvėpti amfetamino naudojimo 1936 metų Olimpiadoje sėkmės, sukūrė nuosavą „stebuklingą vaistą“ – pervitiną (metamfetaminas). Šis fizinį aktyvumą stimuliuojantis narkotikas sukėlė sensaciją ir greitai paplito įvairiausiose profesijose. N.Olleris šį preparatą vadina „nacizmo tabletėmis“.

Jis pateikia Heinricho Böllio laišką. 1939 metais būsimasis Nobelio literatūros premijos laureatas buvo fronte ir prašė savo tėvų atsiųsti pervitino, kuris padėtų įveikti mieguistumą. Daktaras Otto Ranke, Bendrosios ir gynybinės fiziologijos instituto direktorius, priėjo prie išvados, kad metamfetaminas – puiki priemonė kareiviams. Pavartojus šio preparato buvo galima be poilsio dirbti 50 valandų iš eilės.

1940 metais pervitinas padėjo naciams užgrobti Prancūziją. Karo gydytojai stebėjo, kad kareiviai išgertų vieną metamfetamino tabletę dieną, dvi nakčiai ir dar vieną ar dvi – esant reikalui.

Hitleris reikalavo pulti per Ardėnus. Generolai prieštaravo: kareiviai naktimis turi ilsėtis, tad kyla grėsmė užstrigti kalnuose. Stimuliatorius armijos budrumą išlaikė tris paras. Po to šį preparatą imta vertinti kaip efektyvų ginklą.

1944–1945 metais, kai naciai suvokė pralaimintys karą, vokiečių laivyne atsirado vienviečiai povandeniniai laivai. Buvo sumanyta jais Temzės estuarija kilti aukštyn. Pilotai būdavo aprūpinami kramtomąja guma su kokainu, kad neužmigtų kelias paras.

Šis narkotikas buvo išbandytas Saksenhauseno konclageryje avalynės bandymo trasoje – kaliniai žygiuodavo daug kilometrų, kol išvirsdavo iš kojų. Pats A.Hitleris nesibodėjo narkotikais. Tam pritarė asmeninis jo gydytojas Theodoras Morellis, susikūręs reputaciją vitaminų injekcijomis.

Fiurerį kankino stiprūs skausmai, tačiau T.Morellis sugebėjo jam padėti. 1941 metais A.Hitleris rimtai susirgo ir gydytojas skyrė jam vis stipresnius preparatus, pradedant hormonais ir baigiant opiodu oksikodonu.

Galiausiai fiureris oksikodoną vartojo du kartus per dieną, derindamas jį su gausiomis dozėmis kokaino, išrašyto nuo ausų skausmo po sprogimo „Vilko irštvos“ bunkeryje. Kai pervitiną ir oksikodoną gaminę fabrikai buvo subombarduoti, o preparatų atsargos išseko, A.Hitleriui pasireiškė abstinencijos sindromas.

Daugelis artimųjų atkreipė dėmesį į jo itin ligotą išvaizdą, buvo spėliojama apie Parkinsono ligą. Netrukus A.Hitleris ir jo žmona Eva Braun (dar viena T.Morellio pacientė) nusižudė. N.Ollerio nuomone, nacizmas buvo visiškas chaosas. Metamfetaminas padėjo išlaikyti žmones sistemoje, neleisdamas jiems susimąstyti apie tai, kas vyksta.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(52)
(5)
(47)

Komentarai (2)