Lietuva paskutiniame „Ease of doing business“ reitinge pakilo į 14-ąją vietą: tai rekordinis ir labai įspūdingas pasiekimas mūsų šaliai - kas tai per reitingas ir ar tikrai viskas taip gerai, kaip atrodo?  ()

Tikriausiai sutiksite su nuomone, jog finansiškai sėkmingos visuomenės pagrindas yra verslumas. Kurti verslą galima tik tam tikruose valstybės nustatytuose rėmuose, kurie kartais tampa rimta kliūtimi. O kaip šiuo požiūriu Lietuva atrodo viso pasaulio kontekste? Ir kodėl Pasaulio Bankas taip teigiamai vertina mūsų progresą? Laukdami rudenį pasirodysiančios „Doing business 2020“ ataskaitos, pažvelkime kas yra „Ease of doing business“ reitingas ir kuo jis svarbus.

Kas yra „Ease of doing business“ reitingas?

„Ease of doing business“ reitingas - tai Pasaulio Banko ekspertų kasmes sudaromas sąrašas, kuris turi atspindėti skirtingose šalyse sudaromą aplinką verslui. Šio reitingo šaknys - 2002 metais Simeono Djankovo, Rafaelio La Porta, Florencio Lopez-de-Silanes’o ir Andrei’aus Shleiferio atliktas tyrimas, kuriame panašiai lygintos 85 šalys.

„Ease of doing business“ reitingo sudarymas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Į jį įtraukiama daugiau nei 12,5 tūkstančiai ekspertų iš visų reitinge minimų valstybių. Daugybė susitikimų, pokalbių telefonu, skaičiavimų ir viso šio darbo rezultatas - kasmet skelbiama detali „Doing business“ ataskaita. Joje išskiriami teigiami ir neigiami pokyčiai, daug kalbama apie pavyzdžius. Čia, žinoma, pateikiama ir garsioji reitingų lentelė, kuri sudaroma pagal 10 esminių kriterijų:

  • Verslo pradžios sunkumai (procedūra, laikas, kaina, įstatinis kapitalas);
  • Leidimai statyboms (ar sunku pradėti statyti, pavyzdžiui, sandėlį?);
  • Elektros energijos gavimas (kaina, gaištamas laikas);
  • Nuosavybės registravimas;
  • Paskolų gavimas;
  • Investuotojų apsauga (investuotojams tenkanti teisinė atsakomybė, ginčų sprendimas);
  • Mokesčiai (kiek skirtingų mokesčių tenka verslui, kiek laiko reikia norint sumokėti mokesčius);
  • Tarptautinės prekybos sunkumai (importui/eksportui reikalingi dokumentai, kaštai);
  • Sutarčių laikymąsis;
  • Nemokumo teisės (bankroto procedūrų paprastumas).

Pasaulio Banko ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į verslo reguliavimą, įvairius skirtingoms veikloms reikalingus leidimus ir su jų gavimu susijusius kaštus. Tačiau darbo rinkos reguliavimas įtakos reitingui neturi - šie faktoriai tiesiog neįtraukiami.

„Ease of doing business“ nėra absoliučiai visų vienodai teigiamai priimamas reitingas - jis turi akivaizdžių trūkumų. Jau vien dėl darbo apimties reitingo autoriai negali apimti visų miestų, todėl imami tik didžiausi ekonominiai centrai (Lietuvos atveju - Vilnius). Tai reiškia, kad situacija likusioje šalies dalyje gali būti kitokia. Taip pat pastebėsite, kad kriterijai dažnai rūpinasi laiko sąnaudomis, tačiau jos skaičiuojamos laikantis nuostatos, kad verslininkai žino, ką daryti. Tie, kurie sistemos neišmano, laiko neišvengiamai sugaišta daugiau. Pavyzdžiui, užsienio investuotojai, kuriems tenka išsiaiškinti sistemos ypatybes.
Lietuva paskutiniame „Ease of doing business“ reitinge užėmė 14-ąją vietą - tai yra rekordinis pasiekimas mūsų šaliai.

Kodėl Lietuvos užimama 14-a vieta yra toks įspūdingas pasiekimas?

Vienas iš geriausių indikatorių, leidžiančių palyginti skirtingas valstybes verslo vykdymo paprastumo požiūriu, yra Pasaulio Banko sudaromas „Ease of doing business“ reitingas. Ekspertai kasmet tyrinėja eilę svarbiausių faktorių - nuo mokesčių mokėjimo, iki verslo struktūros keitimo paprastumo. Lietuva šiame reitinge visada pasirodo gana neblogai, tačiau labiausiai stebina ne užimama vieta, o progresas. Jis ne visuomet buvo pastovus, nes kartais kitos šalys vykdė daugiau su verslumo skatinimu ar mokesčiais susijusių reformų. Tačiau verta paminėti, kad Lietuva per 10 metų sugebėjo pakilti iš trečio dešimtuko dugno į antrojo dešimtuko vidurį.

Štai, pažvelkime į kokias vietas šiame kasmet sudaromame reitinge Lietuva užėmė per pastaruosius 10 metų.

  • 2009 m. - 28 vieta;
  • 2010 m. - 26 vieta;
  • 2011 m. - 23 vieta;
  • 2012 m. - 27 vieta;
  • 2013 m. - 27 vieta;
  • 2014 m. - 17 vieta;
  • 2015 m. - 24 vieta;
  • 2016 m. - 20 vieta;
  • 2017 m. - 21 vieta;
  • 2018 m. - 16 vieta;
  • 2019 m. - 14 vieta.

(vietos paimtos iš kiekvienų metų ataskaitų - naujose ataskaitose pagal naujus duomenis ir kriterijus dažnai keičiamos praeitų metų vietos reitinge)

Taigi, progresas yra akivaizdus. 2019-ųjų reitinge už Lietuvos rikiuojasi Latvija (19 vieta), Vokietija (24 vieta), Lenkija (33 vieta), Japonija (39 vieta), Liuksemburgas (66 vieta) ir daug kitų stiprių ekonomikų.

 

Tiesa, ir priešais Lietuvą rastume šiokį tokį nustebimą keliančių valstybių. Pavyzdžiui, Makedonija užima 10 vietą, o Sakartvelas - 6-ąją. Reitinge iki šiol pirmauja Naujoji Zelandija, kuri lyderės pozicijų nepaleidžia nuo 2017-ųjų.

Kodėl per metus Lietuva pakilo dviem laipteliais aukščiau?

Paprastai tariant, kuo daugiau popierių ar virtualių jų versijų reikia norint vystyti verslą, kuo leidimų administravimas daugiau kainuoja ir kuo daugiau laiko reikalauja biurokratija, tuo valstybė „Ease of doing business“ reitinge atsiduria žemiau. Norint pakilti reitingo laipteliais į viršų, reikia vykdyti reformas. Na, nebūtinai - pakilti galima ir kitu būdu. Jei aukščiau esanti šalis apsunkina mokesčių mokėjimo procedūras, įveda naujus mokesčius ar apribojimus, ji reitinge krenta žemyn, į priekį praleisdama žemiau buvusias valstybes.

„Doing business 2019“ ataskaitoje Lietuva giriama už kelias esmines reformas. Visų pirma, už smulkiųjų investuotojų apsaugą - įvertintas reikalavimas bendrovių ataskaitose nurodyti vadovų ir valdybos narių atlyginimus, informaciją apie sudarytus sandorius. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad Lietuva sumažino verslo mokesčių įmokų skaičių (nuo 11 iki 10) ir pagreitino mokesčių sumokėjimo procedūrą. Galiausiai, pagerėjusi automatinė Muitinės duomenų valdymo sistema palengvino tarptautinę prekybą.

Kam apskritai rūpi „Ease of doing business“ reitingas?

Trumpai tariant, „Ease of doing business“ reitingas nurodo, kaip lengva šalyje kurti ir vystyti verslą. Tačiau pačios šalies verslininkai šiam reitingui dėmesio skiria mažai. Jiems kur kas svarbiau yra tai, kokios reformos yra vykdomos ir kaip jos palies konkrečias sritis. Vietiniai verslininkai, ypač smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, negali laivai peršokti iš vienos šalies į kitą, todėl šalies pozicija tarp kitų valstybių nėra tokia svarbi.

„Ease of doing business“ reitingas yra skirtas valstybėms palyginti. Tai yra svarbu dviem pagrindiniams veikėjams:

Investuotojai gali greitai palyginti skirtingas valstybes pagal verslui sudaromas kliūtis. Kuomet potencialūs investuotojai dairosi į kokio nors regiono šalis, „Ease of doing business“ reitingas gali palengvinti investicinio klimato tyrimus. Šiuo atveju svarbi ir pati vieta reitinge (geriau jau būti savo kaimynių priešakyje), ir ataskaitoje išvardintos reformos. Investuotojai nori žinoti, kiek iššūkių kels verslo kūrimas ir vystymas konkrečioje šalyje. Tai yra įtraukiama į skaičiavimus. Kitaip tariant, nors tai tikrai nėra vienintelis faktorius, kaimynes „Ease of doing business“ reitinge lenkdama Lietuva atrodo bent šiek tiek patrauklesnė investuotojams.

Politikos formuotojai „Ease of doing business“ reitingo duomenis gali panaudoti gerindami sąlygas verslui. Pasaulio Banko platinama ataskaita padeda greitai įvertinti šalies pažangą ir pasižvalgyti po kitų valstybių progresą. Dažnai kalbama apie „gerąją kitų šalių patirtį“ - šis reitingas leidžia su ja susipažinti labai greitai ir paprastai. Ataskaitoje išvardintos tendencijos leidžia numatyti politikos gaires.

Tūkstančiai mokslininkų taip pat naudojasi „Ease of doing business“ reitingo ataskaitoje surinktais duomenimis. Tarp jų - ir 2016-ųjų Nobelio Ekonomikos premijos laureatas Oliveris Hartas.

Bet ar tikrai viskas taip gerai?

Apie aukštą vietą „Ease of doing business“ reitinge žiniasklaida visuomet praneša su dideliu entuziazmu. Ir ne be reikalo - tai iš tikrųjų yra didelis pasiekimas. Tačiau investuotojai dairosi ne tik į paskutinės ataskaitos rezultatus, nes investicijos planuojamos ne vieneriems metams.

Apie ką kalba? Svarbi ne tik aukšta vieta reitinge, bet ir pastovumas. Jei investuotojas renkasi tarp dviejų lygiaverčių valstybių ir vieta „Ease of doing business“ reitinge tampa esminiu faktoriumi, jis nesijaus patenkintas, kuomet jau kitais metais reitingas bus apsivertęs.

Nors rezultatas 2019-ųjų reitinge džiugina ir yra rekordinis, Lietuva prie jo jau buvo priartėjusi - 2006 metais Lietuva „Ease of doing business“ reitinge užėmė 15 vietą. Vėliau finansų krizė Lietuvą pastūmė į trečiąjį dešimtuką, iš kurio pavyko išlipti 2014-aisiais, kuomet Lietuva buvo 17-a. Tačiau tik trumpam - 2015-aisiais Lietuva vėl buvo trečiojo dešimtuko viduryje.

Lyderių statistika atrodo ne taip - pirmosios keturios reitingo šalys per pastarąjį dešimtmetį nebuvo palikusios dešimtuko ribų. Dabartiniame „Ease of doing business“ reitingo TOP10 iš viso yra septynios valstybės, kurios per 10 metų nebuvo nukritusios žemiau 10-os vietos. Palyginimas, žinoma, nėra visiškai objektyvus, nes tų „pastoviųjų“ šalių istorija ir ekonominė padėtis yra nepalyginamos su Lietuva, tačiau kalbant apie patrauklumą investuotojams tai svarbu turėti omenyje.

Taigi, „Ease of doing business“ reitingas yra neblogas informacijos šaltinis, tačiau jį reikėtų vertinti kritiškai. Aukšta Lietuvos užimama pozicija neabejotinai yra didelis pasiekimas. Tačiau vargu, ar tai gali tapti esminiu faktoriu investuotojams - 14-a šalis neatrodo patrauklesnė už, pavyzdžiui, 17-ą. Investuotojai žvalgosi ir į kitus kriterijus, tokius kaip saugumas, geografinė padėtis, darbo rinkos ypatybės, darbuotojų kvalifikacija, infrastruktūra, vietinė rinka ir taip toliau. Tai, kad Vokietija šiame reitinge yra žymiai žemiau už Lietuvą, nereiškia, kad investuotojai iš JAV pirmiausia pasidomi Lietuva, o tik tuomet - Vokietija.

Kita vertus, tai yra naudingas indikatorius. Dabar tereikia siekti pastovumo ir nuoseklumo. Nuolat gerindama sąlygas verslui Lietuva gali patekti ir į pirmąjį dešimtuką. Ar pastovumas yra pasiekiamas ir kokį progresą padarė Lietuva per šiuos metus, sužinosime lapkritį, kuomet bus skelbiama „Doing business 2020“ ataskaita su nauju „Ease of doing business“ reitingu.

Aut. teisės: Technologijos.lt

(13)
(3)
(10)

Komentarai ()