„Gillette“, „Kodak“ ir „IBM“ kova su „Hitachi“ – patys žymiausi pramoninio šnipinėjimo atvejai ir kuo jie baigėsi (Video)  ()

Pramoninis šnipinėjimas, kartais dar vadinamas ekonominiu šnipinėjimu, yra labai sunkus nusikaltimas, už kurį galima susilaukti didžiulių baudų bei bausmių. Tačiau aršioje komercinėje rinkoje rizikuojama ir siekiama bet kokiais būdais įgyti pranašumą.

Per pastaruosius dešimtmečius pramoninių šnipinėjo atvejų buvo gausybė, tačiau šiame tekste aptarsime keletą pačių garsiausių ir įdomiausių atvejų.

Taip pat išsiaiškinsime, kas gi yra tas pramoninis šnipinėjimas, ar tai yra nusikaltimas ir kokių baudų bei bausmių už tokius darbelius galima susilaukti.

Kaip „Gillette“ tapo pramoninio šnipinėjimo auka

1997-aisiais vienas vyras iš Ajovos (JAV) buvo apkaltintas telefoniniu sukčiavimu ir komercinių „Gillette“ kompanijos paslapčių vagyste.

47-erių metų Stevenas L. Davisas iš kompanijos sugebėjo pavogti informaciją apie naują skutimosi sistemą.

Kaip Stevenui pavyko tai padaryti? Jis buvo „Wright industries Inc.“ kompanijos darbuotojas. O ši kompanija dirbo drauge su „Gillette“ ir gamino naujosios skutimosi sistemos įrangą. Tad Stevenui nebuvo ypatingai sudėtinga prieiti prie svarbios informacijos.

Kaip skelbia fas.org, 1997 metais paskelbtame kaltinamajame akte nurodoma, kad Stevenas techninius naujos technologijos brėžinius tiesiog elektroniniu paštu ir faksu nusiuntė pagrindiniams „Gillette“ konkurentams.

Tokioms kompanijoms, kaip: „Warner-Lambert Co.“, „Bic“ ir „American Safety Razor Co.“.

Stevenas taip pat buvo apkaltintas telefoniniu sukčiavimu ir už visus šiuos darbelius teko atsakyti. Nors ir pripažino kaltę, bet vyrui vis tiek buvo skirta 15 metų kalėjimo ir šimtų tūkstančių dolerių bauda.

„Kodak“ taip pat nukentėjo nuo pramoninio šnipinėjimo

1990-aisiais puikiai žinoma „Kodak“ kompanija tapo pramoninio šnipinėjimo auka. Vienam buvusiam „Eastman Kodak Company“ darbuotojui buvo pareikšti kaltinimai dėl pramoninio šnipinėjimo ir jis buvo pripažintas kaltu.

Buvęs darbuotojas, 56-erių Haroldas Wordenas, pavogė „Kodak“ turto, įvertinto milijonais dolerių.

Haroldas dirbo „Kodak“ įmonėje daugiau nei 30 metų, tačiau po to, kai ją 1992-aisias paliko, su savimi išsinešė ir negrąžino konfidencialių kompanijos dokumentų.

Jis bandė įkurti nuosavą konsultacinę firmą ir pasipelnyti, parduodamas konfidencialius „Kodak“ dokumentus konkurentams.

Haroldas buvo sučiuptas ir 1997-aisiais pasiųstas į kalėjimą 15 mėnesių. Taip pat jam buvo skirta 50 000 JAV dolerių bauda.

Pramoninis šnipinėjimas, kainavęs 40 mln. dolerių

1989-1997 m. Taivano verslininkas Ten Hong Lee, dar žinomas kaip Viktoras Lee, ir jo kompanija „Four Pillars“ apgavo ir iš Ohajaus valstijoje (JAV) įsikūrusios „Avery Dennison“ įmonės pavogė komercines paslaptis.

„Avery Dennison“ kompanija buvo viena didžiausių šalies klijų gamintojų. Jos klijai naudojami pašto ženklams ir vystyklų juostų gamyboje.

Kaltinamaje akte rašoma, kad 1989 metų liepos mėn. „Four Pillars“ sugebėjo gauti patentuotą ir konfidencialią informaciją, susijusią su lipnių gaminių formulėmis.

Taip pat nurodoma, kad 1997 metų rugsėjo mėn. „Avery Dennison“ kompanijos atstovai atvyko į viešbutį ir susitiko su Victoru Lee. Buvo siekiama susigrąžinti pavogtas paslaptis, tačiau viskas baigėsi Victoro Lee suėmimu.

Jis pripažino savo kaltę ir teismas pareikalavo atlyginti padarytą žalą – net 40 mln. JAV dolerių. 1999-aisiais tai buvo istorinis nuosprendis ir pirmasis po to, kai 1996-aisiais Amerikoje įsigaliojo Ekonominio šnipinėjimo įstatymas.

Juo Kongresas siekė apsaugoti JAV įmones nuo užsienio valstybių ir verslų vykdomų pramoninių šnipinėjimų.

„IBM“ ir „Hitachi“ tarpusavio dvikova

1980-aisiais „IBM“ laimėjo bylą prieš „Hitachi“ ir du jos darbuotojus, apkaltintus pramoniniu šnipinėjimu.

„Hitachi“ buvo apkaltinta sąmokslu iš „IBM“ pavogti konfidencialią kompiuterinę informaciją ir ją nugabenti į Japoniją.

„Hitachi“ pripažino savo kaltę, kaip ir „Mitsubishi Electric Corporation“ bei 22 japonų verslininkai. Dauguma jų buvo labai svarbūs asmenys.

Tarp kaltę pripažinusių asmenų buvo vyresnysis inžinierius Kenji Hayashis ir programinės įrangos skyriaus vadovas Isao Ohnishis. Abu vyrai atitinkamai gavo 10 000 ir 4 000 JAV dolerių baudas bei lygtini teistumą.

Mainais už kaltės pripažinimą, JAV vyriausybė sutiko kitiems kaltinamiesiems neteikti kaltinamų ir pasitenkino tuo, kad už pramoninį šnipinėjimą „Hitachi“ kompanija buvo nubausta 10 000 JAV dolerių bauda.

Neįtikėtinai sėkminga „Naktinio drakono“ operacija

2011-aisiais Kinijos įsilaužėliai (hakeriai) sugebėjo įsilaužti į penkių tarptautinių naftos ir dujų kompanijų kompiuterines sistemas.

Remiantis tuometiniu „Reuters“ straipsniu, įsilaužėliai sugebėjo pasiekti delikačią informaciją, tarp kurios buvo kompanijų taikoma kainų politika ir kita kritinė informacija apie turimą nuosavybę.

„Ši informacija yra nepaprastai jautri ir konkurentai už ją sumokėtų didžiules pinigų sumas“, - sakė tuometinis „McAfee“ antivirusinės programos viceprezidentas, atsakingas už grėsmių tyrimus.

„McAfee“ detaliai ištyrė šią ataką ir ją praminė „Operacija naktinis drakonas“, tačiau viešai nebuvo skelbiama kurios konkrečios kompanijos patyrė ataką. Žinoma tik tiek, kad tai ataka galėjo būti nukreipta į 5-7 dideles naftos ir dujų kompanijas.

„Trys didžiausios JAV naftos kompanijos „Exxon Mobil“, „Chevron“ ir „ConocoPhillips“ atsisakė komentuoti ar ši ataka buvo nukreipta prieš jas“, - tuomet rašė „Reuters“.

Ar šnipinėjimas yra nusikaltimas?

Kiekvienoje šalyje požiūris į šnipinėjimą yra labai skirtingas, tačiau vakarų šalys tai laiko nusikaltimu. Amerikoje netgi labai sunkiu nusikaltimu. Faktiškai šnipinėjimas JAV priskiriamas prie sunkiausio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Į sunkiausio pobūdžio nusikalstamas veikas įeina tiek smurtiniai, tiek ir nesmurtiniai nusikaltimai: žmogžudystės, įsilaužimai, plėšimai, prekyba žmonėmis ir t.t.

Pramoninės šnipinėjimas laikomas sunkiu nusikaltimu ir jei kaltinamasis bus pripažintas kaltu – jo laukia didžiulės baudos bei kalėjimas.

Žinoma, pramoninių šnipinėjimo bylos yra ganėtinai sudėtingos ir viskas labai priklauso nuo to, ar advokatams pavyks įrodyti įvykdytą nusikaltimą ir kas dar sunkiau – žalos dydį. Ir tą padaryti reikia taip, kad niekam nekiltų nė menkiausių abejonių.

Kokios galima sulaukti bausmė už pramoninį šnipinėjimą?

Viskas priklausys nuo bylos aplinkybių ir remiantis criminal-law.freeadvice.com, bausmės gali būti labai didelės.

Pavyzdžiui, komercinių paslapčių pavogimas ir perdavimas užsienio šalims gali baigtis 500 000 JAV dolerių bauda ir 15 metų kalėjimo bausme.

Jei komercinės paslaptys pavogtos asmeninei naudai – jos nebus perduotos/parduotos užsienio valstybėms ir jų įmonėms – tada galima tikėtis kiek švelnesnių baudų ir bausmių. Visgi, ir už tokį veiksmą galima sulaukti iki 10 metų kalėjimo.

Pačios įmonės, įsitraukusios į pramoninį šnipinėjimą, taip pat neišvengtų griežtų baudų. Jei kompanija pavogtų komercines paslaptis kitai šaliai, gali gauti iki 10 mln. JAV dolerių baudą. Jei buvo šnipinėjimą savo naudai – iki 5 mln. bauda.

Aut. teisės: Technologijos.lt

(11)
(5)
(6)

Komentarai ()