Mėnulio kalendorius: kaip Žemės palydovas pakeitė planetos ritmą (Video) (4)
Daugelio mokslininkų palaikoma teorija, jog Mėnulis susidarė į Žemę atsitrenkus dideliam kosminiam kūnui. Gali būti, jog ši katastrofa ne tik mums padovanojo naktinį blyškų palydovą, bet ir radikaliai pakeitė Žemės sukimosi greitį ir net kryptį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Laikoma, jog Mėnulis susiformavo prieš 4,5 milijardų metų – prabėgus 30-50 milijonų metų nuo Saulės sistemos atsiradimo. Tiksliai Mėnulio istorijos niekas nežino, bet kol kas populiariausia teorija apie milžinišką kosminę kataklizmą – didžiulis kūnas, dydžiu su lyg Marso planeta, rėžėsi į Žemę. Smūgis buvo toks galingas, jog buvo suardyta net Žemės mantija. Žiūrint iš šalies, vaizdas turėjo būti panašiai toks:
Į kosmosą susidūrimo banga išmetė milžiniškus kiekius dulkių ir smulkių nuolaužų. Tame tarpe ir kelias didesnes uolienas. Palaipsniui jos artėjo viena prie kitos ir dėl gravitacijos jungėsi į vieną darinį – būsimą Mėnulį. Įdomiausia, jog visų kitų Saulės sistemų planetų palydovai, mokslininkų manymu, formavosi visiškai kitaip. Jie arba gimė kartu su planeta, arba atskriejo iš Visatos platybių ir buvo pagauti planetos gravitacinės jėgos.
Iš tikrųjų dabar labai didelio skirtumo nėra, kokiu būdu susiformavo Žemės palydovas. Žymiai įdomiau, kaip šis kataklizmas paveikė pačią Žemę. Astrofizikė Robin Canup būtent tuo ir susidomėjo – jai parūpo išsiaiškinti, kokią įtaką mūsų planetos sukimuisi galėjo sukelti panašaus masto susidūrimas. Tam ji sukūrė kompiuterinį modelį, imituojantį dviejų didelių kosminių kūnų susidūrimą. Modeliavimo rezultatai parodė, jog iki susidūrimo Žemės ašis galėjo būti žymiai daugiau pasvirusi atžvilgiu planetos polių. Be to, planetos sukimasis aplink savo ašį galėjo būti kelis kartus greitesnis – tokiu atveju para truktų dabartines 4 valandas. Nežiūrint to, skaičiavimai rodo, jog susidūrimo metu galėjo pasikeisti Žemės sukimosi kryptis.
Mokslininkės manymu, tokie skaičiavimų rezultatai patvirtina Mėnulio susidarymo hipotezę. Jeigu planetos sukimosi greitis ir net kryptis taip radikaliai pasikeitė, į kosmosą tikrai galėjo būti išmesta pakankamai didelis materijos kiekis – pakankamas ne tokiam jau ir mažam mūsų palydovui susiformuoti.