Niujorko mokyklų didysis eksperimentas  (6)

220 vaikų Excellence (Tobulas mokėjimas) valstybinėje mokykloje, esančioje Bruklino neturtingame Bedford-Stuyvesant rajone, vadinami ne moksleiviais, o mokslininkais. Skatinant didžiausius lūkesčius, mokslininkai – visi berniukai, daugiausia juodaodžiai ir kurių daugiau kaip pusė gauna nemokamus ar mokyklos dotuotus priešpiečius – skatinami galvoti ne tik apie mokslus mokykloje, bet ir apie studijas universitete. Šioje mokykloje ant kiekvienos klasės durų prikabinta metalinė lentelė su mokytojo alma mater vardu ir bei metais, kuriais berniukai baigs koledžą (darželinukų atveju – 2024 metais).


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kaip ir kitos valstybinės mokyklos, sparčiai plintančios Amerikoje, Excellence yra savarankiška valstybinė mokykla, kuriai suteikta didesnė veiksmų laisvė, mainais už didesnę atskaitomybę. Be to, mokykla pati sau mokinių parinkti negali – jie atrenkami loterijos būdu. Jeigu mokykla nepateisina lūkesčių, už tai atsakingas mokyklos direktorius (vyriausiasis mokytojas), o mokyklai gresia uždarymas. Trejus metus gyvuojanti Excellence verta savo vardo: 92 proc. mokyklos trečiokų (aštuonmečiai berniukai – kol kas patys vyriausi mokykloje) šiais metais Niujorko valstijos anglų kalbos egzamine gavo „aukščiausiąjį“ arba „pažengusiųjų“ įvertinimą, kai tuo tarpu vidurkis visoje valstijoje buvo 68 proc., o „Didžiajame obuolyje“ – tik 62 proc. Excellence moksleiviai gavo geresnius balus ir už matematikos egzaminą.

Tai yra būtent toks pasiruošimas, kokį meras Maiklas Blumbergas (Michael Bloomberg) nori matyti ne tik 60 valstybinių mokyklų, bet ir visose miesto mokyklose. Lapkričio 5 dieną meras ir švietimo kancleris Džoelis Kleinas (Joel Klein) paskelbė patvirtintą ir paskutinę jų didžiojo plano – suvalstybinti visą miesto mokyklų sistemą – dalį. Valstybinės mokyklos vis dar politiškai ginčytinos, tačiau jie buvo pakankamai atsargūs šios frazės viešai nesakyti.

Kai 2002 metais Dž. Kleinas, prieš tai vadovavęs Klintono administracijos mėginimui sužlugdyti Microsoft planą, pradėjo eiti šias pareigas, The Economist juokavo, kad jis turėtų pabandyti tą patį padaryti ir su Niujorko mokyklų monopolizmu. Ir jis, daugiau ar mažiau, tai padarė. Pagal naująją schemą, kiekviena miesto mokykla gaus viešą sertifikatą su nurodytu pažymiu, kuris atspindės tiek akademinį darbą, tiek įvertinimą pagal mokinių, jų tėvų ir mokytojų apklausas.

Mokyklų statistiniai tyrimų duomenys

Mokyklų statistiniai tyrimų duomenys

Gerai įvertintoms mokykloms bus skirtas papildomas finansavimas, o mokyklos direktorius gali gauti net 25 tūkst. dolerių premiją prie pagrindinės algos, kurios dydis siekia 115-145 tūkst. dolerių per metus. Mokyklos, įvertintos D ar F (šiais metais apie 12 proc. visų mokyklų), turės pateikti tobulinimosi planus, kurie bus įgyvendinami su Dž. Kleino departamento parama. Jeigu ir po dvejų metų tokios mokyklos nesustiprės, joms vadovaujantys direktoriai bus atleisti iš pareigų. Nors visa tai, kas dabar vyksta Niujorke, anksčiau buvo išbandyta kitose valstijose, šis planas atrodo visgi taps perspektyviausia miesto mokyklų atskaitomybės iniciatyva Amerikoje. Dž. Kleinas teigia, kad dar nė viena pasaulio mokykla nebuvo atnaujinta tokiu mastu kaip Niujorko mokyklos.

Netgi prieš tai buvusiam Niujorko merui Radiui Džiuliani (Rudy Giuliani), garsėjančiam savo reformomis, nepaisant kelių bandymų pagerinti pražūtingų miesto mokyklų nepavyko. Kai jis kandidatavo 2001 metų rinkimuose, M. Blumbergas sakė, kad mokyklų sistema yra „kritiškoje situacijoje“. Mokyklų baigimo rodiklis 2002 metais, lyginant su nacionaliniu vidurkiu (70 proc.), buvo bauginančiai žemas – tik 51 proc. moksleivių. Tuomet daugelis Niujorko gyventojų manė, kad sistemos sutvarkyti nebeįmanoma.

M. Blumbergas reikalavo, kaip nors spręsti šią situaciją, ir jo reikalavimas buvo išgirstas – jis gavo mero postą ir kontrolės teisę – tai, ką R. Džiuliani turėjo ne mokyklų, o policijos atžvilgiu. Vos tik pradėjęs eiti savo pareigas, naujasis meras greitai perkėlė mokyklų valdybą iš jos senojo pastato į Brukliną – šalia savęs, į miesto rotušę. Tuomet pasamdė Dž. Kleiną ir jie ėmėsi reformų –perėmė sprendimų priėmimą iš „šefuojamų“ vietos mokyklų tarybų, decentralizavo mokyklų sistemą, įvedė atskaitomybės principą ir pradėjo aktyviai vadovauti eksperimentinėms valstybinėms mokykloms, kurios galėtų būti pavyzdžiu kitoms. Buvo sukurta nauja „vadovų akademija“ (leadership academy), kurios tikslas – apmokyti direktorius. Didžiosios mokyklos su žemu baigimo rodikliu buvo uždarytos ir pakeistos mažesnėmis.

Daugelį šių naujovių finansavo turtingi filantropai: Bilas Geitsas (Bill Gates), Elis Brodas (Eli Broad) bei įvairūs Hedžo fondų vadovai, kurie buvo įtikinti atiduoti milijonus dolerių kasmetiniame Robino Hudo fondo aukcione. Dž. Kleinas teigia, kad eksperimento išlaidoms apmokėti privačių lėšų šaltinis buvo labai svarbus – finansuojamas valstybės lėšomis jis būtų sukėlęs didžiulius politinius ginčus. Tikimasi, kad ateityje tokios reformos bus remiamos dar plačiau.

Atsižvelgdamas į stulbinančių pažangą, Brodo fondas paskelbė Niujorką labiausiai patobulintų miesto mokyklų rajonu visoje valstybėje. Maždaug 500 tūkst. dolerių Brodo stipendijų bus išdalinta mokyklų absolventams. 2002 metais mažiau nei 40 proc. vaikų, besimokančių trečiose-aštuntose klasėse (nuo aštuonerių iki 14 metų), skaitė ir sprendė matematikos uždavinius savo klasės lygiu. Šiandien savo klasės lygiu matematikos mokosi 65 proc. o skaitymo – 50 proc. moksleivių. Mokyklos baigimo rodikliai yra patys didžiausi per ištisus dešimtmečius. Praėjusiais metais valstybinės mokyklos skaitymo ir matematikos egzaminuose buvo geriau įvertintos už kitas Niujorko valstijos rajonų mokyklas, gaunančias tokias pačias įplaukas. Be to, sumažintas atotrūkis tarp baltaodžių ir mažumos studentų.

Niujorko reformų pagrindas – duomenų surinkimas. IBM sukurta ir 80 milijonų dolerių kainuojanti kompiuterinė sistema leis mokytojams kaupti informaciją apie moksleivių darbą klasėse bei pažangą ir perduoti šią informaciją jų tėvams.

Toks pat svarbus yra ir M. Blumbergo pasiekimas įtikinant sunkiai sukalbamus mokyklų vadovus pasirašyti naują atskaitomybės sutartį, kuri, nepaisant smulkių priekaištų, labai reikšminga naujajai sistemai. M. Blumbergui pradėjus eiti pareigas, mokytojų bazinis atlyginimas padidėjo vidutiniškai 43 proc. – faktas, kad tai irgi padėjo. Tačiau kokia bebūtų priežastis, labai didelė tikimybė, kad reformos bus tęsiamos.

Parengta pagal The Economist

Šaltinis: Politika.lt

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (6)