„Velnio pramanas“ – sistema, dėl kurios kilo riaušės ir smuko mokslo rezultatai  ()

Kai Sirakūzuose, Niujorko valstijoje, vienoje vidurinėje mokykloje dirbanti Sally Mitchell neseniai JAV energetikos departamento surengto renginio metu kreipėsi į grupę mokinių, ji pabrėžė, kad jos tikslas yra „galiausiai visiems laikams įvesti metrinę matų sistemą Jungtinėse Valstijose“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ir ją itin nustebino mokinių reakcija: maždaug 300 mokinių jai plojo atsistoję, rašo „The Atlantic“.

S. Mitchell yra pripažinta ir daug apdovanojimų pelniusi mokytoja. Ji sakė, kad neseniai sulauktos mokinių ovacijos tik patvirtina jos „metrinės misijos“ svarbą.

„Buvo nuostabu sulaukti tokios paramos iš vaikų. Tai darau dėl mūsų ateities“, – sakė ji. S. Mitchell yra šių metų JAV energetikos departamento Alberto Ensteino stipendinininkė, jos buvo paprašyta sukurti mokomąjį vaizdo įrašą kitiems mokytojams, kad šie suprastų ir galėtų be vargo mokyti vaikus metrinės matų sistemos.

S. Mitchell ir daugelis kitų švietimo sistemos atstovų save laiko metrinės sistemos šalininkais ir tikrai yra susipažinę su nesutarimais ir nuomonių skirtumais šiuo klausimu.

Ji pamena, kaip kartą paskambino į savo vietinį (tarptautinį) oro uostą informuoti, kad čia įrengtame naujame stende temperatūra nurodoma tik laipsniais pagal Farenheito skalę kartu nenurodant temperatūros pagal Celsijų (techniškai Celsijaus skalė net nepriklauso metrinei sistemai, tačiau dauguma amerikiečių mano priešingai).

Labai greitai kilo didžiulis skandalas, S. Mitchell atsidūrė vietos radijuje, apie ją parašė vietos laikraštis. Vėliau ji feisbuke net susilaukė grasinimų.

Priešiškumo bangą moteris atlaikė. Šiuo metu Sirakūzų universitete ji siekia daktaro laipsnio ir tyrinėja, kodėl metrinė sistema prigijo visose išsivysčiusiuose šalyse – kone visur, išskyrus Jungtines Valstijas.

„Vienas pirmųjų klausimų, kuriuos sau uždaviau, buvo „Kodėl mes neįsivedėme metrinės sistemos?, – S. Mitchell. – Tiesa yra ta, kad tai padarėme prieš daugelį metų. Na, iš tiesų ir taip, ir ne. Nors daugelis JAV kompanijų – nuo vaisvandenių ir alkoholinių gėrimų iki automobilių, fotoįrangos ir vaistų gamintojų – ir net JAV kariuomenė iš esmės naudoja metrinę sistemą, kasdieniame amerikiečių gyvenime – svorio matai, patiekalų receptai ir kelio ženklai – vis dar naudojami amerikietiškoji matų sistema. Galutinai prie metrinės sistemos neperėjo ir švietimo sistema.

„Galėčiau pasakyti, kad Jungtinės Valstijos mažiausiai 40 proc., gal net šiek tiek daugiau nei 50 proc. procentų, yra šalis, kurioje praktiškai naudojama metrinė sistema“, – sakė Oregono valstijos valdininkas Daividas Pearlas, kuris save vadina metrinės sistemos istoriku.

„Tačiau daugelis vyresnės kartos amerikiečių mano, kad metrinėje sistemoje, geriausiu atveju, nieko gero nėra. Blogiausiu atveju, ji velnio pramanyta. Kai kurie žmonės net mano, kad Amerikoje metrinės matų sistemos niekas net nežino“, – sakė jis.

Tačiau tokiems žmonėms D. Pearlas su malonumu atsiųstų savo 31 puslapio darbą „Metrinė sistema: šviečiamoji apžvalga amerikiečiams“, kuriame paaiškinama, kad metrinės sistemos naudojimas JAV buvo įteisintas dar 1866 metais priimtame Metrinės sistemos akte.

Dokumente taip pat paaiškinama, kad Amerikos tėvu laikomas Benjaminas Franklinas padėjo sukurti metrinę matų sistemą, o Thomas Jeffersonas rėmė vieną jos versiją, nors dauguma amerikiečių mano, kad ši sistema yra neamerikietiška. Tai, kas įvyko su šalies matavimo sistema 1866-1975 metais, kuomet prezidentas Geraldas Fordas pasirašė Metrinės konversijos aktą, kuriuo buvo įkurta Metrinė valdyba, yra gana sudėtinga.

Pakanka pasakyti, kad metrinė sistema visuomet buvo „politinio futbolo“ objektu. Pradžioje metrinės sistemos šalininkai pralaimėjo rinkimus, kuriuos laimėjo tradicinės svarų ir colių sistemos šalininkai. Vėliau šis klausimas buvo nuolat aptarinėjamas.

Tuomet 1870 metų pabaigoje Amerikos perėjimą prie metrinės sistemos faktiškai blokavo mašinų gamintojai, kurie viską matavo coliais ir sakė, kad perkalibruoti įrangą būtų labai sudėtinga. G. Fordo Metrinės sistemos aktas vėl padėjo sugrįžti metrinei sistemai, ir iš esmės visas tarptautine prekyba užsiimantis verslas perėjo prie metrinės sistemos.

Labai trumpam sužibo ir viltis, kad metrinę sistemą perims ir švietimo sistema, nors visuomenė tam priešinosi ir vis kartojo, kad tai labai neamerikietiška. Visuomenės priešinimusi pasinaudojo prezidentas Ronaldas Reaganas ir 1982 metais Metrinę valdybą panaikino. Tą dieną Johnas Bemelmansas Marciano savo knygoje „Kas nutiko metrinei sistemai?“ pavadino „diena, kuomet metrinė sistema mirė“.

„Sunku perdėti kalbant apie tai, su kokiu pasipriešinimu visame pasaulyje visuomet susidurdavo metrinė sistema, – rašo J. B. Marciano. – Brazilijoje ji sukėlė kelis mėnesius trukusias riaušes. Prancūzijai pereiti prie metrinės sistemos prireikė ne vieno dešimtmečio.“

Jungtinėse Valstijose pasipriešinimas taip niekada ir nenuslūgo. Prie to prisidėjo tokie veikėjai kaip rašytojas Tomas Wolfe'as, kuris nusistovėjusią matų sistemą vadino labiau civilizuota, nes esą paremta žmogaus skale (pėda neva turėtų būti lygi žmogaus pėdai, o colis – žmogaus nykščio pločiui) ir yra amerikietiškesnė, nes, žinoma, Amerika ją vienintelė naudojo.

J. B. Marciano mano, kad dėl metrinės sistemos pralaimėjimo 1980 metais daugiausia įtakos turėjo tipiškas visuomenės priešinimasis pokyčiams, o taip pat R. Reagano valdymo laikotarpiu mažintų biudžeto išlaidų. D. Pearlo ir daugelio kitų nuomone, Jungtinės Valstijos už tai brangiai sumokėjo.

Pasidalinkite su draugais
(22)
(1)
(21)

Komentarai ()