Viltis – agromiškininkystė ir biomasė  (3)

Vokietijos federalinė maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministerija Berlyne gegužės mėnesį surengė simpoziumą „Agrarholz 2010“, skirtą naujausiems ir efektyviausiems biomasės gamybos ir perdirbimo klausimams aptarti. Dvi dienas keli šimtai mokslininkų, biologų, energetikų, ūkininkų ir kitų specialistų diskutavo apie energijos gavybą iš trumpos rotacijos greitai ataugančių medynų. Spausdiname mūsų korespondentės pasakojimą iš Berlyno.

Svarbiausias atsinaujinančios energijos šaltinis

Europos Sąjungos sprendimą iki 2020 m. 20 proc. bendrijos šalių suvartojamos energijos pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių vokiečiai ėmė įgyvendinti laikydamiesi jiems būdingos tvarkos ir kruopštumo. Šaliai, turinčiai beveik 82 mln. gyventojų, kurių vien sostinėje Berlyne yra tiek, kiek visoje Lietuvoje, tai nelengvas uždavinys. Todėl „Agrarholz 2010“ simpoziumo atidarymo sveikinimo kalboje Federalinės maisto, žemės ūkio ir vartotojų teisių apsaugos ministerijos valstybės sekretorė Julia Kliockner sakė, kad iki kito dešimtmečio pabaigos Vokietija turi konkretų tikslą – iš atsinaujinančių energijos šaltinių pasigaminti 18 proc. visos šaliai reikalingos energijos, o CO2 emisiją sumažinti 40 proc.

Dabar maždaug 75 proc. visos iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos Vokietijoje pagaminama iš medienos, o iš jos – apie 5,6 proc. iš biomasės. Vien pernai Vokietijoje į energiją perdirbta per 50 mln. kub. m medienos. Tokiais tempais naudodama medieną, 2020 m. Vokietija gali pritrūkti maždaug 40 mln. kub. m medienos per metus.

Kiti taip pat plačiai naudojami atsinaujinančios energijos šaltiniai: vėjas, saulė, vanduo, įvairios atliekos ir biodujos. Ateityje vokiečiai planuoja maždaug 93 proc. bioenergijos pagaminti iš medienos, biomasės, šiaudų ir energetinių augalų, o 7 proc. – iš mėšlo ir organinių atliekų.

Pirmenybė – biomasės gamybai

Vokietijoje šiuo metu koncentruojamasi į biomasės gamybos apimties didinimą. Mokslininkų teigimu, trumpos rotacijos energetinių augalų auginimas ir biomasės gamyba yra labai perspektyvus verslas, ateityje dėl mažėjančių natūraliųjų gamtinių išteklių tapsiantis dar svarbesniu. Šiandien šalia rugio ir kviečio ne mažiau pagarbos sulaukia tuopos, gluosniai, žilvičiai, drebulės, akacijos ir kiti greitaaugiai.

Biomasės auginimas ir perdirbimas šalyje jau sukūrė ir dar sukurs nemažai papildomų darbo vietų ne tik žemės ūkyje, bet ir pramonėje. Plėtojant biomasės gamybą ypač svarbu, kad naujos darbo vietos kuriamos nuošalesnėse vietovėse.

Energetinių augalų platesnio pritaikymo tyrimo darbai Vokietijoje pradėti nuo 1976 m. Bendradarbiaujant su Skandinavijos šalimis, ypač Švedija, sukurta labai gera mokslinė bazė, ištirtos vietinių ir įvežtinių produktyvių augalų rūšys. Visi besidomintys gali gauti reikiamas rekomendacijas, konsultuotis, mokytis ar bent jau apsilankyti bandomuosiuose tyrimo sklypuose bei iš arčiau susipažinti su šios rūšies ūkininkavimu.

Vien šiais ir kitais metais planuojama įveisti apie 10 tūkst. ha naujų plantacijų ir pasodinti jose apie 75 mln. sodinių. Netolimoje ateityje Vokietijoje ketinama auginti iki 4,3 mln. ha energetinių augalų plantacijų, kurios užimtų apie ketvirtadalį visos žemės ūkio reikmėms naudojamos žemės. Todėl ne be pagrindo kyla dvejonių, ar užteks dirvų maistiniams augalams ir gyvuliams, ar jų neišstums vien energetiniai augalai.

Ekspertai perspėja, kad biomasės ir energetinių augalų ištekliai taip pat nėra beribiai, ir ateityje Vokietija be šios rūšies importo neišsivers. Pagalvojus, kiek žemės dirvonuoja Lietuvoje ir kokį gerą susisiekimą su šia šalimi garantuoja Baltijos jūra, biomasės eksportas lietuviams galėtų tapti pelningu verslu.

Agromiškininkystė

Naujoji augalininkystės šaka – biomasės gamyba tarsi dar ir nerado savo vietos, svyruodama tarp žemės ir miškų ūkio, ir panašu, kad dėl savo specifikos įsitvirtins kaip atskira pramonės rūšis. Dėl krūvon sudėto tradicinio ūkininkavimo su miškininkystės prieskoniu šiai augalininkystės šakai prigijo agromiškininkystės vardas. Ūkininkas-agromiškininkas ūkiniuose laukuose tarp vasarojaus ar vaiskrūmių želdina greitai augančių trumpos rotacijos augalų juostas. Tarpuose augančių vienmečių grūdinių ar kitų kultūrų derlių jis nuima kasmet, o biomasės – kas 3–4 metai. Arba visus laukus užsodina vien trumpos rotacijos biomasei tinkamais augalais.

Agromiškininkystė Vokietijoje yra labai populiarinama. Dabar šiems tikslams siūloma naudoti ne tik nederlingas ar užleistas žemes, bet ir intensyvios žemdirbystės ūkius. Agromiškininkystėje paprastai derinamas arba skirtingos paskirties augalų auginimas, arba energetinių augalų auginimas ir ganyklos.

Mieliau augina kukurūzus, o ne žilvičius

Kol kas Vokietijos ūkininkai ne taip noriai tampa „energetikais“. Nepaisant valdžios visokeriopos paramos, vienas sudėtingiausių uždavinių iki šiol tebėra įtikinti šalies žemvaldžius savo plotuose įveisti biomasės gamybai tinkamų augalų plantacijas. Ūkininkai jau seniai ir noriai augina energetiniam perdirbimui skirtus kukurūzus, rapsus, rugius, kviečius ir bulves, kurių nemaža dalis yra ir genetiškai modifikuotos rūšys. Šios atneša pačią didžiausią naudą, bet jų auginimui šalies laukuose labai priešinasi Vokietijos žalieji.

Nors tvirtai įsitikinę energetinių augalų auginimo duodamu greitu ir garantuotu pelnu, ūkininkai kol kas ne taip noriai imasi žemės ūkio paskirties laukuose veisti greitai augančius trumpos rotacijos medynus. Tam yra keletas priežasčių. Visų pirma žinių ir patirties stoka, o kita priežastis – rugius galima sėti ir mažesniame plote, o medynams reikia erdvės. Vienmečiai augalai, pvz., kukurūzai, yra gerokai našesni ir pranašesni už kitus, jie gali atnešti vidutiniškai 800 eurų pelną iš hektaro.
Tuo tarpu medynų derlių nuimsi kas 3 metai, o kol jie ataugs, teks galvoti apie kitus pajamų šaltinius. Todėl vien biomasės gamyba gali užsiimti arba labai stambūs ūkininkai (čia ir praverčia agromiškininkystė), arba turintys ir kitų pajamų šaltinių. Todėl biomasės gamybos apimčių didėjimas labai priklauso ir nuo gyventojų požiūrio bei supratimo.

Agromiškininkus remia ne tik valstybė. Kai kurios stambios kompanijos pasiūlė savo planų, kaip propaguoti trumpos rotacijos augalų auginimą. Štai šildymo katilus gaminanti kompanija „Viessmann“ siūlo ūkininkams sudaryti sutartį 20–25 metams. Ši kompanija nuperka sodinius, perima produkcijos transportavimo išlaidas, o kol nukirsti medynai atauga, moka piniginę kompensaciją.

Biomasės augintojus remia valstybė

Vokietijos mokslininkų ir praktikų teigimu, norint efektyviai ūkininkauti ir užsitikrinti pajamų iš biomasės gamybos, ūkininkams rekomenduojama įveisti ne mažesnį kaip 20 ha ploto medyną, kurį galima naudoti apie 25–30 metų.

Vokietijos federalinės vyriausybės sprendimu, energetinių medynų augintojai remiami finansiškai, be to, kiekviena federalinė žemė yra papildomai nustačiusi įvairių lengvatų ir išmokų, tad, be gauto pelno, ūkininkai susigrąžina ir didžiąją dalį investicijų. Įveisti plantacijas nėra taip pigu, 1 ha greitai augančio medyno įveisimo išlaidos yra apie 2–2,5 tūkst. eurų.

Sodiniai iš motininių augalų ruošiami sausio pabaigoje ir vasario pradžioje. Vertingiausi augalai išauga iš vidurinės ūglio dalies. Auginiams imami ūgliai supjaustomi 15–20 cm ilgio pagaliukais, kuriuos geriausia laikyti žemoje temperatūroje, neišgarinant per daug vandens. Paruošti auginiai taip pat gali būti laikomi plastmasiniuose maišuose, smėlyje. Prieš sodinimą auginius reikėtų bent 24, o geriau 48 val. pamirkyti vandenyje, jei įmanoma – ir šaknijimąsi skatinančiame hormoniniame skystyje. Mechanizuotai auginiai sodinami tam perdirbtais ir pritaikytais daržovių sodinimo kombainais.

1 ha sodinama maždaug 10–13 tūkst. hibridinių tuopų sodinių arba 15–20 tūkst. gluosnių. Abi šios kultūros pasižymi dideliu augumu, gerai atželia nukirstos, o gaudamos pakankamai drėgmės, per metus gali ištįsti ir keletą metrų.

Aktyvios vegetacijos metu labai svarbu, kad užtektų kritulių. Papildomai netręšiama arba tręšiama negausiai.

Medienai kirsti sukurtos specialios galingos mašinos („Hüttmann Wood cut“, švediška „Claas Feldhäcksler“, galinti nukirsti iki 400 ha gluosnių per sezoną, ir kt.), kurios lengvai nupjauna ir sumala iki 15 cm storio stiebus. Kas be ko, medienos derlius nuimamas tik šaltuoju metų laiku, medžiams „miegant“. Biomasės pervežimas kainuoja maždaug 10 eurų už toną, kuo ilgesnis kelias, tuo didesnės transporto išlaidos, kurias apmoka ūkininkas.

Simpoziume patirtimi dalijosi apie 1,5 tūkst. ha šeimininkaujantis ūkininkas, vien biomasės medynų auginantis apie 200 ha. Apibendrindamas dvi dienas vykusį renginį jis sakė: „Manyčiau, ir Lietuvoje ne ūkininkas turi sukti galvą, ką daryti su užauginta produkcija, o produkcijos poreikis turi skatinti ūkininką ją gaminti.“

Biomasės gamyba ir ekologija

Vis didėjantis biomasės poreikis kelia ir nemažai klausimų. Pirmiausia ar susirūpinę alternatyvia energija nepritrūksime duonos? Ar vietoje rugių lauko ošiančios tuopos negrįžtamai nepakeis gamtovaizdžio, ar atvežtiniai augalai neišstums vietinių, ar nepasikeis dirvožemio struktūra, ar beliks vietos žvėrims, ir galų gale ar visas šis procesas nepadidins CO2 kiekio, su kuo nusiteikęs kovoti visas pasaulis?

Medynų biomasei įveisimas, be jokios abejonės, pakeis gamtovaizdį, bet nebūtinai į blogąją pusę. Dėl klimato įvairovės skirtingose šalyse, o ypač Viduržemio jūros baseine, jau seniai taikomas mišrus augalų auginimo būdas, vaismedžių plantacijų tarpuose įveisiant vaistažoles, prieskoninius ar pramonėje plačiai naudojamus dažinius augalus.

Tokia trumpos rotacijos medynų juostų kaimynystė saugo dirvą nuo erozijos, pašalina per gausų trąšų ir kitų cheminių likučių kiekį, išgarina perteklinį vandenį. Taip pat dirvožemio paviršiuje susiformuoja humuso sluoksnis, o plantacijose prieglobstį randa daug smulkiosios faunos. Biomasės gamybai auginamos plantacijos beveik netręšiamos papildomai arba tręšiamos negausiai, todėl žemė nekenčia nuo cheminių medžiagų pertekliaus. Kadangi mediena kertama žiemą, dirvos mažiau nukenčia nuo sunkios technikos.

Keletas neigiamų tokių medynų aspektų: nebelieka natūralios biologinės įvairovės, nes auginami daugiausiai vienos rūšies medynai, ilgainiui gali pradėti dominuoti kai kurios invazinės augalų rūšys. Tokie medynai gali būti mažiau atsparūs įvairioms grybelinėms ligoms, juose pernelyg gausiai gali įsiveisti pelinių graužikų. Melioruotose žemėse tokie augalai tarpsta blogiau, nes jiems trūksta drėgmės, be to, šaknys gali sugadinti melioracijos įrenginius. Keliolika ar keliasdešimt metų nekalkinama dirva rūgštėja. Norint vėl auginti kitas kultūras, tenka įdėti nemažai pastangų naikinant augalų šaknis arba reikia laukti, kol jos apipus ir bus lengviau suarti.

Nepaisant to, Vokietijoje, kaip ir kitur Europoje bei visame pasaulyje, energetinių augalų plantacijos kasmet plečiasi. Pakeliui į Berlyną išsikalbėjau su vienu vokiečiu, kuris jau ne pirmi metai lankosi Lietuvoje, o dabar dairosi pirkti Lietuvos žemių ar miškų. Jo manymu, Lietuvoje dar daug neatrastų galimybių. Taigi ar surasime jas patys, ar leisime kitiems?

Žurnalo turinys

  • Turinys 6
  • Redakcijos skiltis
    Ar „vien tik auksas valdo mus“? 7
  • Ta akimirka žavinga
    Aukščiausias Lietuvos medis 8
  • Nemirtingo žingsnio taktu
    H. Radauskas. Sutemos 9
  • Miškas ir mes
    Šalies miškų urėdų pasitarimas 10
    Dvasinės jungties ąžuoliuikas 13
    Kas naujo pasaulyje 15
  • Pokyčių verpetuose
    A. Kuliešis. Lenkijos miškai 16
    Z. Bitvinskaitė. Lenkija. Nepralenkiami Europoje gamtos reliktai 18
    J. Bačelienė. Švedai mėgsta burtis į draugijas 20
  • Savas miškas
    A. Kazitėnas. Turi mišką – prižiūrėk 22

    Klausimai 26
  • Technika
    A. Patašius. Vaistai plieninei širdžiai 28
    A. Juodzevičienė. Mikliausias šalies medkirtys 32
  • Medis ir verslas
    D. Srėbaliūtė. Viltis – agromiškininkystė ir biomasė 34
    Skelbimai 38
    Medienos kainos 41
  • Medžioklė
    V. Ribikauskas. Medžioklė nokstant javams 42
    V. Masilinskas. Anykštijos krašto medžioklės trofėjai 46
  • Knygų lentyna
    Gamtos vaistinė 47
  • Mūsų žosmė
    Apie adresus (2) 47
  • Pirma buvo žodis
    V. Stundys. Laisvės viltys ir mūsų realybė 48
  • Būkime sveiki
    J. Skonsmanas. Miško žiedai su jūros ašaromis 50
  • Medis ir aplinka
    V. Skafaru. Magiškas Apeninų pasaulis 52
    S. Nemeikaitė. Gomera: tikrai darnus ir žalias pasaulis 56
  • Jaunuolynas
    Giliukų skiltis 60
  • Iš raudonoji knygos
    Erelis rėksnys 61
  • Mano medis
    J. Vaiškūnas: „Be miško - kaip žuvis be vandens“ 62
  • Juokai
    Dangoraižis 63

Aut. teisės: Žurnalas "Miškai"
Žurnalas
Autoriai: Daiva Srėbaliūtė

(0)
(0)
(0)

Komentarai (3)