KTU alumnės chemikės kelias: nuo Marijampolės iki laboratorijos Vokietijoje, kuriai vadovauja Nobelio premijos laureatas  ()

Marijampolietė, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) alumnė Dovilė Bubnytė suderino tai, kas labiausiai domino dar mokyklos suole – biologiją ir chemiją. Įgijusi bakalauro ir magistro laipsnius KTU, dabar doktorantė studijuoja Makso Planko institute Vokietijoje, o jos departamento vadovas – Nobelio premijos laureatas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Gimusi ir augusi Suvalkijos sostinėje Marijampolėje, Dovilė mokėsi dviejose mokyklose: iki aštuntos klasės lankė Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnaziją, o vidurinį išsilavinimą įgijo Marijampolės Sūduvos gimnazijoje. Nors jos bendramoksliai dažnai kalbėdavo apie tai, kuo norėtų būti užaugę, Dovilei jos ateities specialybė nebuvo akivaizdi.

„Kadangi nuo šešerių metų pradėjau mokytis groti fortepijonu, kurį laiką aplinkiniai mėgdavo juokais sakyti, jog būsiu menininkė, tačiau aš pati visada tai laikiau savo laisvalaikio pomėgiu. Vėliau, ėmiau pastebėti, kokie dalykai man patiko mokykloje. Pirmiausia mėgau anglų kalbą, vėliau – biologiją, ir, galiausiai, chemiją“, – pasakoja ji.

Įstojusi į gimnaziją, mergina svarstė apie medikės kelią, tačiau dešimtoje klasėje ėmus lankyti Neakivaizdinę jaunųjų chemikų mokyklą „Pažinimas“, Dovilė pradėjo domėtis studijų kryptimis, susijusiomis su chemija ir biochemija. Tiesa, meilę šiems mokslams paskatino ir jos chemijos mokytoja Violeta Januškaitienė, kuriai Dovilė yra labai dėkinga.

Studijos pakeitė kasdienius įpročius

Nusprendusi studijuoti cheminę technologiją, D. Bubnytė rinkosi tarp keleto aukštųjų mokyklų, tačiau likimas atvedė ją į KTU. Apie universitetą jau girdėjusi iš savo vyresniosios sesers, kuri tuo metu studijavo magistrantūrą, ir paskatinta ypač gerų atsiliepimų, Dovilė pasirinko maisto mokslo ir technologijų studijų programą.

„Turbūt kaip ir dažnas bakalauro studijų studentas, studijų metu susidūriau su laiko planavimo ir konspektų pasiruošimo iššūkiais. Studijuojant bakalaurą mus užklupo COVID-19 pandemija, todėl teko išmokti, kaip sutelkti dėmesį paskaitų metu bei mokytis esant namų aplinkoje“, – sunkumus prisimena D. Bubnytė.

Šios studijos, kaip pati sako, suteikė ne tik dalyko žinių, bet ir pakeitė jos kasdienius įpročius: iki pradėdama studijuoti maisto produktų etikečių ji neskaitydavo – tik patikrindavo produktų galiojimo datą.

„Tačiau dabar besirinkdama produktus peržvelgiu ir kokią maistinę vertę jie man suteiks. Taip pat žinau, ką reiškia atitinkami maisto produktų ženklinimo simboliai, suprantu tinkamai subalansuotos dietos svarbą kiekvieno žmogaus organizmui“, – sako D. Bubnytė.

 

Nors KTU absolventė įstojo į technologinės krypties studijų programą, susidomėjimas medicina niekur nedingo – įgijus bakalauro laipsnį, Dovilė mokslus tęsė medicininės chemijos magistrantūros programoje. Vykdoma tarp dviejų Lietuvos universitetų, KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), programa suteikė galimybę įgauti ne tik chemijos, bet ir biologijos žinių.

„Nors magistrantūros studijos sekėsi labai gerai, buvo ir iššūkių: reikėjo studijuojant užpildyti spragas, kurios atsirado dėl to, jog pakeičiau studijų kryptį. Taip pat, baigiamojo darbo rašymui pasirinkau Organinės chemijos katedrą, todėl turėjau išmokti viską apie organinę sintezę „nuo nulio“, – teigia D. Bubnytė.

Žinių semiasi iš Nobelio premijos laureato

Magistro baigiamojo darbo tema lėmė ir tai, jog studentė turėjo galimybę išvykti semtis tarptautinės patirties į Vokietiją naudojantis „ERASMUS+“ praktikos užsienyje galimybe: „Mano baigiamasis projektas buvo vykdomas bendradarbiaujant kartu su Daugiadisciplinių mokslų Makso Planko instituto Chromatino žymėjimo ir vaizdinimo moksline grupe, kuriai vadovauja dr. Gražvydas Lukinavičius“.

 

Tuo metu Dovilė dar nežinojo, jog kiekvienam magistrantui įprastas procesas – temos pasirinkimas – taps pirmuoju žingsniu doktorantūros Vokietijoje link. Šiuo metu KTU alumnė ne tik studijuoja, tačiau ir dirba Daugiadisciplinių mokslų Makso Planko institute, Nanobiofotonikos departamente, kuriam vadovauja Nobelio premijos laureatas Stefanas W. Hellas.

Chromatino žymėjimo ir vaizdinimo mokslinėje grupėje doktorantė kuria biologiškai suderinamus fluorescencinius chromatino žymenis, kuriuos galima pritaikyti stebint mažų struktūrų ar pavienių molekulių judėjimą gyvų ląstelių viduje. Super-skiriamosios gebos mikroskopija, kitaip vadinama nanoskopija, naudojama biologinių procesų tyrimuose, įvairių ligų diagnostikoje.

„Projektas, kurį šiuo metu mokslinėje grupėje vykdau, yra susijęs su nukleorūgščių (DNR ir RNR) žymėjimu. Norint sėkmingai atlikti nukleorūgščių žymėjimą, svarbu sukurti biologiškai suderinamus fluorescuojančius zondus. Viena iš sudedamųjų mano projekto dalių yra tokių junginių sintezė. Mano susintetinami nauji žymenys savo struktūrose turi specifinius fluoroforus, kurie leidžia stebėti gyvas ir fiksuotas ląsteles pasitelkiant nanoskopiją“, – sako D. Bubnytė.

 

Anot doktorantės, šie fluorescuojantys dažikliai labai dažnai susiduria su pralaidumo pro ląstelės membraną problema, kurią savo tyrimuose D. Bubnytė stengiasi išspręsti. Jaunosios mokslininkės ateities planuose – naujų metodų paieškos biomolekulių ženklinimui, kurie suteiktų daugiau informacijos apie jų vaidmenį fermentiniuose procesuose, kuriuose dalyvauja DNR ir RNR.

Svarbiausia – drąsiai priimti pokyčius

Jei galėtų sugrįžti į pirmuosius studijų metus, Dovilė sau ir kitiems studentams palinkėtų nieko nepasilikti paskutinei nakčiai ir nuolat ugdyti savidiscipliną, kuri padėtų kai trūksta motyvacijos mokytis, ir siekti savo užsibrėžtų tikslų.

„Pirmame studijų semestre vis atidėliojau atsakomybes, tačiau vėliau pradėjau ruoštis iš anksto. Stresas, kurį tenka paskui patirti, būna didelis, kai neatlieki paskirtų darbų semestro eigoje ir bandai suspėti viską paskutinėmis dienomis“, – sako ji.

Lygiuotis į kurso kolegas taip pat nereikėtų, net jei šie jau yra suplanavę savo karjerą į priekį. Pasak Dovilės, svarbu lavinti minkštąsias kompetencijas, kurios praverstų bet kokiame karjeros kelyje.

 

„Studijų metu aš buvau KTU Studentų Mokslinės Draugijos narė bei iždininkė. Tai buvo ne tik vieta, kurioje atsipalaiduodavau po paskaitų, bet galėjau gerinti savo komandinio darbo, lyderystės ir problemų sprendimo įgūdžius“, – teigia D. Bubnytė.

Dar studijuojant universitete, ateities darbo vietą gali padėti atrasti WANTed ugdymo programos renginiai, o jei domina mokslinė karjera – akademinis mentorius, kurį turėjo ir Dovilė. Tačiau svarbiausia – asmeninis pasiryžimas drąsiai pasitikti iššūkius, kurie gąsdina, mat būtent jie gali nuvesti jaunuosius specialistus teisinga kryptimi.

„Pati šiek tiek bijojau tos nežinomybės, į kurią leidausi keisdama savo studijų kryptį, pasirinkdama vykdyti baigiamąjį projektą Organinės chemijos katedroje ir pirmą kartą iškeliavusi atlikti praktiką į Daugiadisciplinių mokslų Makso Planko institutą. Bet būtent dėl to, jog aš išdrįsau žengti visus šiuos žingsnius, suradau savo atsakymą į klausimą, ką noriu veikti pabaigus studijas,“ – sako ji.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(3)
(0)
(3)

Komentarai ()