Iš esmės, dabar Rusijoje yra visai susiformavusi fašistinė valstybė su ideologija — ir jos lyderis netgi nesistengia to slėpti

„Lenkai užsižaidė ir privertė Hitlerį pradėti Antrąjį pasaulinį karą būtent nuo jų. Kodėl Antrasis pasaulinis karas prasidėjo būtent nuo Lenkijos? Ji pasirodė nesukalbama. Realizuojančiam savo planus Hitleriui neliko nieko kito, kaip tik pradėti būtent nuo Lenkijos“.

Šis Putino pareiškimas tiek triukšmo sukėlusiame Tuckerio Carlsono interviu tiesiogiai atitinka RF BK 354.1 str. „Nacizmo reabilitacija“. Šiame straipsnyje yra numatoma bausmė už „Tarptautinio karinio tribunolo (Niurnbergo) nuosprendžiu pagrindinių Ašiai priklausančių Europos šalių karo nusikaltėlių teisimui ir baudimui nustatytų faktų neigimas, pritarimas aptartu nuosprendžiu nustatytiems nusikaltimams“.

Putinas anksčiau pateiktoje interviu ištraukoje būtent tuo ir užsiima — neigia Niurnbergo tribunolo nustatytą faktą, kad Antrajame pasauliniame kare agresoriumi pripažinta hitlerinė Vokietija. Jis teisina, o tai reiškia pritaria pagrindinio karinio nusikaltėlio II pasauliniame kare, — Hitlerio — veiksmams. Pasak Putino, šio karo kaltininkė yra visuotinai pripažinta šio karo auka — „pasirodžiusi nesukalbama“ Lenkija.

Negana to, Putinas ne šiaip teisina Antrąjį pasaulinį karą pradėjusio Hitlerio veiksmus. Jis naudojo vokiečių fiurerio argumentus, kuriuos šis išdėstė 1939 metų rugsėjo 1 dieną savo kalboje Reichstage, kai vokiečių armija užpuolė Lenkiją:

[Vokietija] 2 kartus pigiau nei Lietuvoje buitinis aliejaus spaudimo presas: šaltas ir karštas spaudimas,℃ valdymas, 820W galia ir didelis našumas - ribotas kiekis („RG-312“) 6819 3 Mažiausia kaina! Iš Vokietijos sandėlio Ribotas kiekis Išsamiau

 

„Kaip visada, aš stengiausi taikiai pasiekti, kad ši nepakeliama padėtis būtų peržiūrėta, pakeista. Tai — melas, kai pasaulis sako, kad mes norime pasiekti pokyčių jėga. <…> Tokiu pat būdu bandžiau spręsti Dancigo, koridoriaus problemas, ir t.t., siūlydamas taikų problemų svarstymą… Lenkija nebuvo pasirengusi išspręsti Koridoriaus problemą protingai…“.

Čia vertėtų pabandyti patikslinti, kaip, tiesą sakant, sukalbamumą turėjo pademonstruoti Lenkija. Atiduoti Hitleriui Gdanską? Tiesiog va taip — imti ir atiduoti, nes jis to užsinorėjo? Tačiau reikalas tas, kad tuo metu Gdanskas netgi nebuvo Lenkijos teritorija. Kremlinis istorijos mėgėjas, duodamas interviu Carlsonui, šį faktą, savaime suprantama, nutylėjo. Formaliai Gdanskas, pagal 1919 Versalio sutartį, turėjo Laisvojo miesto statusą, ir buvo valdomas Nacijų Lygos — tuometinio JTO analogo. Taip, Lenkija turėjo kai kurias ekonomines teises šio miesto atžvilgiu, tačiau, pasikartosiu, miestas nebuvo jos sudėtyje. Nepaisant to, pagal Hitlerio (ir dabartinio jo advokato — Putino), įsivaizdavimą, ji privalėjo patenkinti bet kokius jų pageidavimus.

Ir jei jau Putinui taip patinka grįsti savo užgrobimus Riuriku ir kitais ankstyvųjų Viduramžių personažais, tai galima priminti, kad Gdanskas iš pradžių buvo Lenkijos miestas ir pirmus 300 savo istorijos metų (nuo 997 m. iki 1308 m.) buvo Lenkijos valstybės sudėtyje, paskui buvo užgrobtas Teutonų ordino, o po 160 metų Lenkijos susigrąžintas ir dar 300 metų, iki pat Žečpospolitos padalijimo tarp Prūsijos, Austrijos ir Rusijos 1793 m., buvo lenkų valstybės sudėtyje. Bendrai, ių tūkstančio metų savo istorijos, apie 700 metų šis miestas buvo Lenkijos sudėtyje.

Palyginkime tai su dabartinės centrinės Rusijos teritorijų, išsidėsčiusių apie Maskvą, likimu. Šias žemes prie Kyjivo Rusios (o ne prie Rusijos, kaip kad Putinas aiškino Carlsonui) prijungė Kyjivo kunigaikštis Sviatoslavas X amžiaus gale. O jau XI amžiaus gale Kyjivo Rusia savo egzistavimą baigė, subyrėjusi į nepriklausomas kunigaikštystes. Maskva, kaip žinia,, atsirado tik XII amžiuje, o bent kiek svarbia kunigaikštyste tapo tik XIV. Ukrainos ir didžiarusių žemių „susijungimas“ įvyko tik XVII amžiaus viduryje, o ir tai, grynai dėl asmeninių šlėktos Bogdano Chmelnickio motyvų. Jį, kaip žinia, apiplėšė kaimyninis magnatas, o Chmelnickio draugas — tuometinis Lenkijos karalius Vladislovas Vaza IV — atsisakė jį ginti, priminęs, kad kazokai ir patys turi kardų. Būtent po to Chmelnickis nutarė persimesti po Maskvos valdžia, po kurios delnu Ukraina išbuvo apie 350 metų. Tai yra, dvigubai trumpiau, nei Gdanskas buvo Lenkijos sudėtyje.

Tačiau dabar visa tai – nereikšmingos detalės. Svarbu tik prisidengiant apgaulingais revanšistiniais lozungais Putino pradėtas siaubingas karas prieš brolišką tautą. Ne menkiau svarbus ir akivaizdus viešas Putino bandymas reabilituoti 2PK pagrindinį nacių nusikaltėlį. Ir už tai jau netgi spėjo prieš jį parašyti pareiškimą į RF Tyrimų komitetą. Tai atliko politikas Sergejus Antonovas, vadovaujantis opoziciniam „Komitet-2024“. Beje, iliuzijų dėl galimo TK sprendimo Antonovas nepuoselėja. Jam tiesiog įdomu, „kaip išsisukinės RF Tyrimų komitetas“. Čia ir pas būrėja nereikia eiti. TK veikiausiai pareikš nusikaltimo sudėties neaptikęs.

Savo ruožtu aš, peržiūrėjęs Putino pareiškimo apie Hitlerį vaizdo įrašą ir „nesukalbamą“ Lenkiją, mečiausi ieškoti dar ir papildomo BK straipsnio apie Antrojo pasaulinio karo baigties ginčijimą, bet teko nusivilti – neradau. O kiek triukšmo Rusijoje šia tema buvo dar visai neseniai! Tačiau ne, tokio straipsnio nesurentė, nors galėjo be problemų. Kokia tokio delsimo priežastis? Akivaizdu, kad to nepanoro Kremliaus prievaizdas. Kitų priežasčių nesimato. Kodėl? Nes būtent jis dabar ir užsiima Antrojo pasaulinio karo baigties peržiūra.

Ir tai jau ne tiek teritorinis perdalinimas, kurį jis atlieka nuo 2008 metų Gruzijos užpuolimo. Dabar jam pasidarė ankšti ne tik tarptautiniai juridiniai rėmai (ta pati Jaltos-Potsdamo sistema) ir nuosavas BK, bet ir ankstesnės ideologinės nuostatos, kurių po 1945 metų vienaip ar kitaip prisilaikė visos Antrojo pasaulinio karo šalys-nugalėtojos.

Putino žodžiai, teisinantys Hitlerio veiksmus ir kaltinantys Lenkiją — tai vieno iš nepajudinamų buvusios antihitlerinės koalicijos sąjungininkų JAV, Britanijos, Kinijos, Prancūzijos ir SSRS, o taip pat ir jos teisių perėmėjos – RF, pokario ideologinių postulatų peržiūrėjimas.

Taip, stalinistinės Sovietų Sąjungos vaidmuo 1939–1941 metais buvo, švelniai tariant, nevienareikšmis. Tačiau bent vienu aspektu — hitlerinės Vokietijos vaidmens sukeliant Antrą pasaulinį — dar visai neseniai buvo visiškai sutariama. Ir štai, šis nepajudinamas postulatas suglamžytas lekia šiukšlių kibiran. Antrojo pasaulinio karo „tautos-nugalėtojos“ įpėdinis viešai teisina Hitlerio veiksmus!

Čia verta priminti, kad dar prieš dešimt metų, 2014-ųjų balandžio 17 dieną Putinas pareiškė apie rusų tautos ypatingą, „išimtinai galingą genetinį kodą“, kuris „neabejotinai yra vienas iš svarbiausių mūsų konkurentinių pranašumų dabartiniame pasaulyje“. Kas tai, jei ne nacionalinio pranašumo teorija, Trečiojo reicho vadeivų naudota pagrįsti pasaulinio viešpatavimo pretenzijas?

Galima pateikti ir kitus argumentus. Pavyzdžiui, kad kai kurias rusų neonacistų grupuotes, pavyzdžiui Kovinę rusų nacistų organizaciją (BORN), kurios nariai nužudė antifašistus Stanislavą Markelovą ir Anastasiją Baburovą, kuravo RF prezidento administracija, kas išaiškėjo 2015 metų teisme prieš BORN. Arba, kad pagrindinis etatinis Putino reicho istorikas yra Vladimiras Medinskis, neslepiantis savo simpatijų pirmiesiems rusų nacistams — juodašimtininkams. Dar galima priminti, kad Dmitrijus Rogozinas, kurį Putinas nuolat stūmė į atsakingiausius postus — nuo savo atstovo NATO, iki vicepremjero ir Roskosmoso vadovo, — savo laiko dalyvavo ir zigavo „rusų maršuose“, o taip pat dalyvavo kuriant atvirai rasistinį priešrinkiminį klipą „Išvalysime Maskvą nuo šiukšlių“.

Žuvis, kaip žinia, genda nuo galvos. Putino idėjinis nacizmas nuleidžiamas žemyn ir „kūrybingai“ vystomas jo propagandistų. Ir tai daroma taip nuosekliai, kad kliūna jau ir patiems rusams. Pavyzdžiui, neseniai vienas garsus Kremliaus informacinio fronto kovotojas, Sergejus Mardanas eteryje pareiškė:

 

„Apie rusus pasakoja įvairiausias istorijas, sako, kad mes agresoriai, itin pikti, žiaurūs… Aš visada sakau, kad taip, jūs teisūs! Rusai yra agresoriai, rusai būna žiaurūs… Rusai nepatiria kaltės jausmo, rusai nelinkę į refleksiją…“.

Nieko keisto, kad rusų nacistas Mardanas, raginęs kurti koncentracijos stovyklas ir smogti branduolinį smūgį Ukrainai, įžeidė savo šimtamilijoninę liaudį. Kitaip būti ir negalėjo. Tik nacistas gali skirstyti tautas į „blogas“ ir „geras“. Normalus žmogus supranta, kad kiekvienoje tautoje visko gana — ir blogio, ir gėrio, kad bet kuri tauta gali tapti masinio bukinimo auka, tačiau nepaisant to, joje visada liks žmonių, nepasiduodančių politinių sukčių manipuliacijoms. Visa tai suprantama. Kitas reikalas, kad Mardano asmenyje įdomus pats procesas — kovotojas su rusofobija pats pavirsta rusofobu.

Jo žodžiai, kaip ir Putino žodžiai apie Hitlerį ir Lenkiją, yra aptariami RF BK straipsniuose. Tačiau nei to, nei to, žinoma, atsakomybėn už juos nepatrauks, kas yra visiškai natūralu. Teisti už tikrą, o ne dirbtinį, nacizmą šalyje, kur ši ideologija seniai tapo „vadovaujančia ir nukreipiančia“, mažų mažiausiai nelogiška.

republic.ru