2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Mes, per mokslo, religijos ir laisvamanybės prizmę

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Aidas 2011-12-06 09:23
Protingas požiūris. Požiūris, kuris suvokia mokslo ir religijos trūkumus, vieno iš reiškinių suabsoliutinimo pavojų, suteikiantis teisę laisvai mąstyti ir gyventi. Super.
Ramūnas 2011-12-06 09:37
Iškyla tik viena problema kaip priverst tikinčiuosius palikt visus kitus ramybėje su tais dievais.
Otto 2011-12-06 09:38
Čia, kaip pažiūrėsi.. Kai mokykloje tingima mokytis fundamentaliųjų mokslų, tada labai priimtinos ir religijos, ir laisvamanybė. Iš esmės- tai būdas, turint tuščią galvą, pasirodyti protingesniems už kitus. Tokie žmonės visuomet stengiasi sumenkinti mokslą, neva, jie žino, kad dievai viską sukūrė, o mokslininkai- kvailiai, veltui gaištantys laiką.
enternald 2011-12-06 11:33
Na kaip suprantu autorius laisvamanybę priligyna agnoticizmui. Nežinau ar toks požiūris teisingas, bet panašu. Šiaip rašinys neblogas, bet post scriptum atrodo nelabai pavykęs: Visatos suvokimui plečiantis nematerialiosios dalies gali nelikti. Be to jei nematerialioji dalis veiktų visatą ar ji nepaliktų, netaptų materiali? Siūlau agnoticizmu remtis kaip pradžioje rašei ir paliktį tą klausimą mokslui, siūlau sakyti nežinau ir sutaupyti vieną žingsnį kaip atsirado Visata, užuot perleidus viską Dievui ir sukūrus naują klausimą: iš kur atsirado Dievas? Ir tai būtų tiesa. Niekas dabar nežino kaip atsirado visata, su ar be Dievo pagalbos. Panašiai kaip šią problemą suformulavo K. Saganas...
Alfredukas 2011-12-06 12:17
O siaip, tavo minti palaikau, neskaitant mano pastabos.
nondescript 2011-12-06 12:18
Neįsižeisk, bet šito visai nesupratau. Kokios nematerialiosios dalies? Kad į fizikos vadovėlius įterptumėm pora sakinių iš Senojo Testamento, kaip Dievas kūre pasaulį?
BeVardo 2011-12-06 13:54
Leopoldiškas straipsnis.
faktas 2011-12-06 14:07
Jei visi bus laisvamaniai, žlugs tiek mokslas, tiek religija. Taigi šita kryptis, manau, naudos niekam neduos. Ir šiaip kadangi mokslas su kiekvienais metais vis labiau moksliškėja, straipsniuose daugiau faktų ir analizių, mažiau pamąstymų, religija taip pat traukiasi link mokslo, nes jauniems žmonėms pamišęs žaibais besišvaistantis diedukas ant debesies atrodo nesąmonė, tai ir pati laisvamanystė traukiasi link mokslo. Kada šitie visi trys kirs 99% mokslo finišo liniją, tik laiko klausimas. Ir šiaip pagrindinė straipsnio mintis yra loginė klaida. Kadangi laisvamanystė yra salyginai centras tarp mokslo ir religijos, tai kaip gali visi būti lasvamaniais? Tai reikštų, jog laisvamaniai turi atsisakyti visų svarbiausių mokslo ir religijos argumentų. Jei visi būtų laisvamaniai, žmoniją ištiktų chaosas.
Aidas 2011-12-06 14:34
1. Kada mokslas buvo nemoksliškas? 2. Kada mokslas taps mokslišku? 3. Kokioje stadijoje dabarties mokslas?
faktas 2011-12-06 14:47
Susirask kokį nors mokslinį straipsnį, spausdintą žurnale Nature prieš kelias dešimtis ir palygink su šiuolaikiniu straipsniu. Tame rasi atsakymus į visus sau rūpimus klausimus.
Genius 2011-12-06 16:39
Tai kad ta nematerialis dalis yra,tai energija o siaip negi ten des kokiu pamokslus pvz: i straipsni apie procesorius
rwc 2011-12-06 16:39
Pritariu autoriui, kad tikras mokslininkas (skeptikas) turi būti agnostikas, kalbėdamas apie , koks mokslas turėtų būti. Žinome keletą žodžių, mokame neatsitrenkti į stalo kampą ir nepargriūti, bet pastoviai darome klaidas. Climategate? Homeopatija? Horoskopai? EMF hoax? Žinome, ką apie tai sako moksliniai faktai, bet nepriklausomai nuo išsilavinimo jais nepasitikime. Grįžtant prie religijos, per anksti mums jos šalintis. Išnaikinkime pradžioj homeopatus ir astrologus.
Ursule 2011-12-07 12:20
Man atrodo, kad straipsnis puikus, objektyvus ir izvalgus. Autorius skatina atsisakyti visu mastymo stereotipu. Netgi laisvamanybe siulo suprasti ne taip, kaip ji suprantama tradiciskai. Siulo net pati zodi laisvamanis, pakeisti kokiu nors kitu, visiems priimtinu zodziu. Atrodo, kad siekia tkrai laisvo, originalaus mastymo. Kai kurie komentatoriai, to tikriausiai nepastebejo ir vadovavosi bendru laisvamanio supratimu, priskirdami agnoticizmui. Autoriaus mintys yra artimos manosioms. As pati, tokiu minciu, tiesiog niekada neturejau progos viesai issakyti, todel puikiai suprantu autoriu ir jam pritariu. Ir todel kai kuriems komentariams nepritariu. Del "nematerialios" dalies, tai is dalies sutinku su komentatoriu nuomone. Autorius cia turejo paaiskinti placiau, ka turejo mintyje.
nondescript 2011-12-07 12:42
Psakyk tu man, kaip laisvamanybė gali sugriauti moksla, jeigu jos pagrindinis principas remtis mokslu ir logika? Laisvamanybė nėra lygu individualizmui ar kažkokiam anarchizmui, kai atmetama viskas kas imanoma, nesiremiant aiškiais argumentais.
kionig 2011-12-07 12:47
Žmonės, nedarykite sugedusio telefono ir išmokite rašyti žodį agnoticizmas, nuo žodžio agnostikas.
Otto 2011-12-07 13:05
Nėra jokio originalumo, tiesiog siūloma svajoti. Mąstymas- tai protinis darbas, kuriam reikalingos žinios. Be jų- žmonės tik svajotojai. Jei tai ne tiesa, pasistenkite įrodyti.
Ursule 2011-12-07 14:13
Nesutinku, Otto. Zodis "svajone" nebuvo net panaudotas. Cia matau tik siuloma strategija, kaip neeikvoti beprasmisku pastangu kovojant su kitaminciais. Pazvelkite i visas temas, i visus komentarus. Apstu minties, kad reikia rasti buda, pakeisti kitaip galvojanciu isitikinimus. Va tai, tai tikrai svajones! Jei bus pilnas tarpusavio supratimas, ilgainiui visi, tape nepriesiskais, tolerantiskais, patys pasikeis. O sakyti, kad , siam kontekste, man atrodo yra izeidziams. Nepanasu, kad cia butu beprociu, ar neturinciu ziniu. Tik tai, ka turite minty, turetu buti nagrinejama kitoje temoje. Ar manote, kad blogai pirmiau tureti strategija, o tik paskui demonstruoti savo prota ir zinias. Sumenks visos protines pastangos, jei jos bus realizuojamos susipriesinusioje visuomeneje. Kitas klausimas, ar imanoma to pasiekti. Bet nedarant jokiu pastangu, tai tikrai niekas nepasikeis. Stai ka as matau objektyvaus ir pozityvaus.
Otto 2011-12-07 16:01
Va, čia man patiktu,.. o dabar kiekviena religija savo dievą aukština, o kitus menkina, taigi, reikia tolerancijos ir vienodai gerbti visus dievus.. kiek jų ten, 100- 120 .. Taipogi, tas pastovus puldinėjimas ant netikinčių, netgi fizinis kenkimas jiems, pačių tikinčiųjų netgi nelaikomas nuodėme, o kova už savo dievą. Toks niekada neatsiprašys kaimyno, už padarytą jam skriaudą, nes jam atleido dievas. Taigi, tolerancija, kol kas, svajonė.
Alfredukas 2011-12-07 18:36
, keistas tavo poziuris. Visi tavo komentarai kvepia nihilizmu. Ir kazkaip linkes kritikuoti tik tikinciuosius. Kiti ka, geresi? Visur yra negeroviu. O ka nors, apart kritikos, ar gali pasakyt? As irgi netikintis, ir esu patyres netgi nemazai nuoskaudu nuo tikinciuju (arba tik save isivaizduojanciu tikinciaisiais), bet cia juk ne tie, o kiti zmones, todel ju nesmerkiu, nes nepazistu. Susidariau toki ispudi, kad jei karta ka esi pasakes, tai truks-plys, laikysies to iki pazaliavimo. Reiketu truputi tolerantiskiau. Cia mano numone, prasau nepykt.
Otto 2011-12-07 18:59
Tikrai nepykstu už tiesą, o rašau tai, ką pats ne kartą patyriau, ir iš ko. Nihilizmas čia niekuo dėtas, tiesiog patyriau žiaurų cinizmą, kai pareiškė, kad manęs niekada neatsiprašys, nes dievas, ar dievai jiems jau atleido. Va, kokia ta tolerancija,.. daro jie ir toliau juodus darbus ir 'dievai jiems atleidžia'. Todėl ir tikiuosi, kad galbūt šias eilutes perskaitys nors vienas dvasininkas, ir galbūt susimąstys, kur veda tokie 'dievų atleidimai'.