2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Geriau „šventybės skliautą“ palikti neatidengtą

+1 "lãikas" autoriui. Bent vienas rimtesnis rašinys konkursui.

Tenka pripazinti, kad sitas straipsnis yra rimciausias is iki siol pateiktu. Izangines dalies pirmoji puse nuteike susitelkti rimtam demesiui, o antroje puseje pradejo aisketi, kad bus nagrinejama didziaja dalimi viena puse-religija. Taip ir atsitiko. Jei kalbam apie santyki, tai santykis turi ir skaitikli, ir vardikli (mokslas/religija). Tai koki santyki turime, jei vienas is siu dydziu, arteja i "0"? Jei siam straipsniui autorius, tokiam lygyje, parasytu ir antraja santykio komponente, o po to dar ir gauta santyki apzvelgtu ar isanalizuotu, tai tikrai butu verta didesnio demesio.

, bet taip niekas jos pakolkas vienintėlės ir nesugebėjo įvardyti

Bet paimkim kad ir Krikščionybę, pagal ją gyvenimo prasmė yra vykdyti kūrėjo valią ir visi krikščionys ją priima už gryną pinigą. Aš nesakau, kad ta religijos sukurta pseudo prasmė teisinga, bet kiekviena religija ją turi, ir skelbia savo pasekėjams.

O kodėl tau atrodo, kad ta prasmė gali būti vienintelė ir universaliai tinkanti visiems? Religija kažkam gali suteikti prasmę (tai neįrodo pačios religijos teisingumo).

Šitas patiko. Užskaitau! (-:

Man patiko. Straipsnis, kol kas, geriausias. +8. Kodėl ne +10. Pritrūko akcento, kad dažnos (o jų daug, ne visas žinau) religijos kategoriškos aiškindamos vieną ar kitą fenomeną, mokslas gi pabrėžia: tada ir tokiomis sąlygomis bus taip, o kitomis - gali būti kitaip. Kritinio mąstymo individui patrauklesnis mokslas, nes religinės dokrinos - sukelia tik abejones bet kurio savo teiginiu. Iki komplekto reikėtų tikinčio autoriaus straipsnio apie mokslą. Šis apie religiją mokslininkų (psichologų/sociologų) požiūriu.

Dėkui, jau dabar pats matau, kad pritrūko tikiuos atsiras kas mane papildys.

Matom mes tą reguliavimą. Susvetimėjimas tarpusavio santykiuose. Neperseniausiai Eurobarometro statistikos tyrimai pateikė skaudų faktą, kad tėveliai vaikam per dieną skiria 7 min. Dar geresnis pavyzdys kai tėvai palieka vienus vaikus namuose pusei ar visiems metams, o patys išvažiuoja uždarbiauti į užsienį. Po kiek laiko paaiškėja, kad žmona jau ne tokia graži, kadangi santuoka šiais laikais ne toks ir svarbus dalykas tai lieka vaikučiai vieni ar su seneliais iki kol suaugs, o tėveliai bala žino kur. Blogiausia, kad tai ne mano sugalvotas pavyzdys, o dažna realybė. Pagrindinė vertybė tampa materialinė gerovė. Tai kas po galais ta šeima? Ar neužtektų vaikų namų, ten bent jaunos ir atsakingos auklėtojos prižiūri? Juk nemažai vaikų namuose esančių vaikų irgi turi tėvus, tik jie "neturi" kaip jais pasirūpinti, nes yra "svarbesnių" reikalų. Materialinės gerovės kelias yra klaidingas ir mes tai galim pamatyti iš savižudybių statistikos (nors LTSR buvo sunkiau, bet savižudybių skaičiai nebuvo tokie dideli); pakalbėjus su žmonėmis sužinom, kad dažnas jaučia nerimą neužtikrintumą ir t.t. Materialinės gerovės problema ta, kad ji sukelia tik trumpalaikį pagerėjimą. Kaip psichologas A. Maslow pripažįsta reikalingos ir kitos vertybės, o jei jų nėra atsiranda dvasinis vakumas, kuris užpildomas okultizmu, spiritizmu, NSO, horoskopais...

Puikus straipsnis. Norėčiau pridėti nuomonę, rastą tarp Lietuvos ryto portalo komentarų:

Va, va čia ir yra šis subjektyvumas, kad mes atseit visi turime vykdyti kažkieno tai įsakymus, bet juk kažkodėl dažnai atvirkščiai elgiamasi ? Vadinasi nėra ir nebus tos prasmės gyvenime, kurios ieškome, nors kaip ji jau ir yra užduota ir primesta pagal kažkieno kokius tai įsakymus, bet žmonės nesutinka net su pačiu visagaliu !

Dėl gyvenimo prasmės: Visų pirma, pagal krikščionybę nesame sukurti vykdyti dievų valios (dievų valią vykdė graikai i romėnai), o vadovautis savo laisva valia. Be abejo vieno asmens laisvė apribota kito asmens laisvės. Mokslas ir sveikas protas gali prieštarauti Biblijai, ji nėra nenuginčijama. Taip prieš daugiau kaip pusantro tūkstančio metų kalbėjo Šv. Augustinas. Taip, kad čia nieko naujo nepasakot savo abejojimais dėl Biblijos, ko jau nebūtų pasakę prieš tūkstantį metų žmonės. Biblijos vertingoji dalis yra pagrindinės elgesio taisyklės ir tiek. Antra, biologinė prasmė yra daugintis ir išgyventi. O mąstančiu protu siekiame malonumų (pinigai, šeima ar dar kas).

Kalbi apie socialines problemas, dėl kurių negalime kaltinti nei religijos, nei mokslo, tiesiog taip susiklostė aplinkybės. Tos institucijos ne visada atlieka savo funkcijas taip kaip turėtų, bet ir bažnyčioje dabar didelės užuovėjos nerasi. Žinoma, ateistui lengviau išklysti iš kelio, nei religingam žmogui, nes jo nevaržo jokios moralės normos - nevok, nemeluok ir t.t. bet tai dažniausiai buna paviršutiniškos ir neturinčios jokiu gilesnių įsitikinimų asmenybės. Be to rašai apie Maslow, prisimink jo poreikių piramidę, kol žmogus nepatenkina žemiškiausių poreikių, tol jam į dvasinius dalykus bus nusispjaut. Moralė aukščiausia piramidės pakopa.

Labai abejotinas teiginys - skaičiau aš tą bibliją. Senovės žydų mitologija. Ne daugiau. Tiek pat elgesio taisyklių gali pasiimti ir iš čiukčių, ir iš kazachų, galų gale, iš senųjų Lietuvos pasakų. O taip vadinamo "Švento rašto" tekstai, jei jais vadovautis, greičiau paskatins nepaisyti jokių šiuolaikinių elgesio taisyklių. Dabartinio humanizmo požiūriu - labai baisi ir žąlinga knyga. Ypač nesubrendusiam žmogui.

Tiesiog reikėjo elgesio taisykles kažkuo pagrįsti, kad visi jų klausytų. Ir tiek. Skaitant knygą reikia atsižvelgti į laikotarpį, kada ji parašyta. Juks skaitydamas apie riterius neišeini kapoti visiems galvų. Tai čia lygiai toks pat pavojingumas ir Bibliją skaitant.

Tai tiek to vertingumo. Apskritai, biblijoje neradau kur būtų parašyti 10 dievo įsakymų, kaip ir didžiųjų nuodėmių - visa tai vėlesnių biblijos komentatorių kompiliacijos ir spekuliacijos. Šv. Augustinas nemažai prisidėjo. Bet pati Biblija - na kaip pradinių tekstų šaltinis, gal tik tiek. Tiesa, labai paplitusi, nes savu laiku buvo labai patogi - gali rasti citatą pateisinančia bet ką ir bet kaip ją interpretuoti - ypač visuotinio neraštingumo laikais. O dabar, XXI amžiuje, ji, kaip nebūtų juokinga, - morališkai paseno. Ir tik, konservatyvioji bažnyčia, dėl savo prigimties, jos laikosi įsikibusi. Jau geriau, kokį gerą aforizmų rinkinį paskelbtu šventa knyga.

.

Nejuokauju. Netiksliai išsireiškiau. Mea culpa. Gėda man. Kabučių trūksta. "Dešimt Dievo įsakymų". Ir pasakė Dievas: štai jums Mano "Dešimt dievo įsakymu" arba graikiškai – "Dekalogas".

Na kaip ir užrašyti tie įsakymai senajame testamente, bet katalikų bažnyčia juos interpretavo ir perrašė savaip.

Bene geriausias straipsnis šiame konkurse