2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Religija, kaip socialinis reiškinys

Žvelgiant iš sociologinės pusės - tiek religijos, tiek valstybės įstatymai draudžia amoralų elgesį. O šiai dienai ant Lietuvos turim tai, ką turim. Arba religingų ir paklusnių įstatymams mažai, arba jie užima neįtakingas socialines pozicijas. Nepaklusnieji įstatymams marozai, net ir būdami neįtakingi, sugeba pridaryti tragiškų avarijų, buitinių žmogžudysčių ir kitokios bjaurasties. Jau geriau tokie būtų paklusnūs kunigams, jei patys neturi moralinės atsakomybės jausmo.

Liuks! Dar pridursiu, kad moralė ir religija neturi nieko bendra, juolab, kad religijos literatūroje moralės 0, vien tik kerštas ir mirties bausmės už mažus, o kai kuriais atvejais netgi visai ne nusikaltimus.

Tai, kas cia parasyta, vertinu paciu auksciausiu balu. Kita vertus, tarkim, kad is kitos stovyklos puses, kazkas paraso tokios pat vertes straipsni, bet su priesingais argumentais. Kiekviena puse atras savo salininkus ir priesininkus. Stai cia ir vel atsiras tas , tiksliau- jis niekur neprapuls. Visi atras sau priimtinus argumentus. Ir kuo bus svaresni kiekvienos puses argumentai, tuo labiau dides priespriesa. O ar tokio tikslo siekiame?

O kas verčia skaldytis? Argumentai argumentais, bet tai neturėtų pereiti į konfliktą ar sudaryti priešingas grupes. Aš turiu argumentų tiek tikėjimo, tiek netikėjimo atžvilgiu. Be to, turiu ir savo požiūrį (o tai nėra tolygu argumentams) į tikėjimą ir ateizmą. Bet man tai netrukdo neutraliai vertinti tiek tikinčius, tiek ateistus. Man svarbus yra elgesys, o ne tikėjimas ar ateizmas.

Pakartosiu ką rašiau kitos temos komentare. Čia kalbama apie paprotinę teisės normą. Tokios normos - jau nebeegzistuoja labai didelėje pasaulio dalyje, tad nereikia čia žliumbti, kokie "religingi" yra žvėrys ir panašiai.

Tačiau iki šiol biblija laikoma moralės šaltiniu, kodėl? Gal reiktų hipotezei Dievas išleisti biblijos pakeitimo įsakymą, kuriame būtų prisitaikoma prie šių dienų teisių ir bausmių, nes kai kas geba ir šiai dienai tiesiogiai interpretuoti pasenusias biblijos "tiesas".

Cha. Teisingai! - sau priimtinus argumentus, tačiau ar jie svarūs ar ne - tai kitas klausimas. Jeigu argumentais laikysime tokius pasakymus: "Yra gėris ir blogis - vadinasi Dievas yra" "Jaučiau Jėzų savyje" "Kažkas vistiek turi egzistuoti" "Žmogus be religijos, žmogus - be ateities." ir t.t. ir pan., o informacijos šaltiniai pateikiami iš youtube. tuomet tokia diskusija apgailėtina visiškai.

Ne tik moralės šaltiniu, bet ir dievo (visagalio, nekintančio ir amžino) žodžiu, bet praktiškai visi krikščionys senąjį testamentą nurašo, kaip pasenusį ir toliau sau laikingi tiki, užmišdami tai, kad patys savo dievui suteikė nekintamumo savybę, t.y. dievas negali keisti nuomonės - kas parašyta senajam testamente turi galio amžinai, o ne "tokios normos - jau nebeegzistuoja". Tai laikas keisti nuostatas: - arba biblija nėra "dievo žodis" (kuo baigiamas kiekvienas pamokslas mišiose "tai buvo dievo žodis"), - arba dievas nėra nekintantis, t.y. yra netobulas, - arba reikia laikytis senojo testamento normų.

Biblijos pakeitimai yra išleisti, ir tai padarė Kristus. Jo skelbiama pagrindinė taisyklė buvo "mylėk savo artimą kaip pats save". Kas liečia ST minimas mirties bausmes užmėtant akmenimis, tai yra istorija, kai buvo ruošiamasi nubausti moterį už svetimavimą, o Kristus pasakė - "kas be nuodėmės, tas tegul pirmas meta akmenį". Ir neatsirado, kas mestų akmenį. Kas ką kaip supranta, kaip elgiasi kai kurie šventikai, bažnyčios istorijos juodos dėmės - ilga tema.

Tai, kad senas testamentas dar galioja ir niekas jį nenurašo. Pvz apie homoseksualumą rašoma tik sename testamente. Dėl to manyčiau krikščionys susidaro savo dalį moralinio požiūrio iš visos biblijos(ir iš ST), praleidžiant tam tikras eilutes kurios jiems nepatinka. Galbūt netgi dauguma jų net neskaito biblijos, o išklauso tik gražias atrinktas pamokslu citatas. Kalbant apie Jėzaus mokymus jie irgi sensta, tokie Jėzaus pasakymai apie šeima irgi nieko moralaus neduoda:

Tai akivaizdu. Užtenka abipusių nesusipratimų jau šiose diskusijose. O kas vyko per istoriją? Ir kas dar vyks? Tik nuo mūsų priklauso, ar konfliktuosime tikėjimo/netikėjimo pagrindu, ar ne.

Konfliktuosim tol, kol valstybėse įstatymai bus kuriami religijos pagrindu, kol religinės įstaigos bus išlaikomos visų mokesčių mokėtojų ir nemokės jokių mokesčių valstybei, kol kunigai pedofilai bus nebaudžiami, kol visi valstybiniai renginiai bus tiesiogiai susieti su bažnyčia ir tikėjimu ir kol bus kišama religija valstybinėj televizijoj ar radijuj.

Vau, tą patį galiu pasakyti apie brukamą "kičą", vakarų kultūrą, vartojimo kultūrą, komercines Kalėdas, bulvarinius skaitalus, pigų popsą, užknisančius žmones, tavo mentalitetą nesąmoningą ir dar daug ir daug dalykų, kurių negaliu pakęsti. Ai, va, dar, kad "Twilight" kūrėjai nesugebėjo sukurti normalaus filmo apie vampyrus, o Džastinas Byberis nevykėlis. Esmė ta, kad visiems "pofik" ant tavo nuomonės. Gali isterikuoti kiek tik nori dėl to, kad kokios religijos blogos ir panašiai, bet "panč-lainas" tas, kad "tikinčiųjų" vienokia ar kitokia prasme daugiau negu tokių kaip tu. O, kad čia surandi bendraminčių (būtent šitame forume ar dar kokiame), nereiškia, kad visas pasaulis galvoja taip, kaip tu. Išauk iš egocentrizmo ir įsiklausyk bent ką kiti sako. Arba užsičiaupk ir nekomentuok, nes visi komentarai tokiose temose tavo tas pats per tą patį. Nieko naujo nebepasakai. Tad, gal apsiramink ir leisk kitiems pasireikšt. Matys, kad niekas daugiau nerašo, tai ir baigsis "fleimas" ant vienos ir kitos pusės. Jomajo.

Būk ramus, Pumper, istorija viską sudėlios į savo vietas. Einant laikui tikinčiųjų (tikrąja šio žodžio prasme, o ne deklaruojančių) liks vis mažiau. Automatiškai mažės ir religinių institucijų, o iš to išplaukia mažesnė jų įtaka politiniam ir visuomeniniam gyvenimui. Su laiku tokių tikinčių bus vienetai, lyginant su likusia populiacija. Beje, tą sako ir Biblija, ir kitų tradicinių religijų raštai. Šiaip noriu pasisakyti vienu dalyku. Kodėl aš, būdamas susipažinęs su įvairiomis religinėmis tradicijomis ir filosofija (tiek Rytų, tiek Vakarų) ir postuluodamas, kad Dievas kaip metafizinė tobula būtis savyje (kuri neatsirado - visada buvo, yra ir bus) egzistuoja, laikau save netikinčiu grynaja prasme? Todėl, kad praktikuoti gryną tikėjimą ne mano jėgoms, tai sunkus kelias, reikalaujantis švarumo (vidinio ir išorinio), tyros sąžinės, atvirumo pačiam sau ir kitiems, asketiškumo, savikontrolės ir pan. Tai nėra pigus dalykas. Man pasiekiama tik viena norma - nekenkti kitiems, vėlgi, kiek tai mano jėgoms. Grynas tikėjimas yra sunkus kelias. Kaip taisyklė, šiuo keliu einantys, to nedeklaruoja ir nesigiria. Kitu tikėjimo atveju, kai tikėjimas yra patogus ir lengvas (laisvai ir patogiai sau interpretuojamas) yra daugiau pasekėjų, jie mėgsta tuom pasigirti, linkę greitai pasmerkti kitus, o sau greitai atleisti ir pan. trūkumai. Bet šiuo atveju nėra siekiama praktikuoti gryną tikėjimą, nepasiekiami ir jo tikslai. Grynas tikėjimas yra sunkus kelias, dabar tokių praktikų yra nedaug, o su laiku dar mažės. Patogaus tikėjimo šalininkai su laiku dar labiau iškraipys tikėjimo raštus. To pasėkoje paprasti žmonės (nestudijavę specialių disciplinų) bus klaidinami tokio tikėjimo teiginiais.

Sunku vertinti senovės kultūras neturint tam pakankamai žinių. Ko gero ne be reikalo už tokius nusikaltimus tuo metu buvo baudžiama mirtimi. Ar geriau būtų, kad dėl santuokinės neištikimybės ar nekaltybės praradimo iki vestuvių (senovės genčių kultūrose tai buvo opūs klausimai) būtų kilę klanų/giminių kraujo keršto karai, kurie būtų atnešę daug žalos bendruomenei? Dėl to, matomai, buvo nuspręsta pralieti tik kaltininkų, o ne didesnės bendruomenės dalies, kraują.

Nesiūlyčiau. Geriau naudotis demokratijos teikiamais privalumais - derybos, susitarimai, kompromisai. Jei labai stipriai konfliktuosi (gal net fiziškai) ar nedomina tokia perspektyva, kad krikščionys su musulmonais susivienys? Va tada tai pagyvensim. Žvelkim toliau ir neskubėkim su konfliktais, jų ir taip pakanka.

Taip daugiau. Tik klausimas kiek ilgai. Gyventojų surašymo statistika pasauliniu mastu pateikia šį tą įdomaus: http://alkas.lt/2011/03/30/devyniose-pa ... more-15932 Palaukime šiais metais vykusio surašymo statistikos ir pažiūrėsime kokios tendencijos Lietuvoje. Be abejo religija neišnyks per vieną naktį, tai gali užtrukti ir 100 ir 200 metų, o gal ir daugiau metų, bet siekti reikia Ir jokios prievartos tik teisė rinktis.

Ta prasme, kad kai kurios religijos, kurios neprisitaikys prie naujų socialinių normų ir gyvenimo kokybės, laikui bėgant išnyks. Taip, sutinku, kad tai nėra vienos "nakties reformos" procesas, ir tikrai ne per 100 ir ne per 200 šimtus metų, vėlesniu laikotarpiu gal. Tačiau žmogaus tikėjimas į kažką tai didesnio ir galingesnio, vis viena išliks. Nes individui, paprasčiausiai reikia į kažką tikėti, norint išlaikyti psichologinį balansą. Gerai, jis gali ir netikėti į nieką, kliautis vien technologijomis ir manyti, kad jos "pasaulio gelbėtojos", tačiau toks požiūris yra ganėtinai siauras, jau vien dėl to, kad tai skatina perdėtą materializmą. Pavyzdžiui, tu sakei kažurioje ten temoje, kokią teisę turi tėvai primesti savo tikėjimą vaikams? Na, ta teisė yra užrašyta Konstitucijoje, kuri išplaukia su vaikų auklėjimu. Kitais žodžiais tariant, jeigu tėvai buvo auklėjami krikščioniška dvasia (ar kokia tai kita/kitu būdu), natūralu, kad jie ir savo vaikus mokys to, ko jie patys buvo mokomi.

Tegul. Tačiau vaikas (suaugęs) neturėtų būti atstumtas jeigu jis nuspręs, kad tėvų mokymas buvo neteisingas ir pasirinks kitą kelią.

O kas vaiką atstumia? Po teisybei, dar savo gyvenime nebuvau sutikęs tokių žmonių, kurie savo vaikus atstumtų jau vien dėl to, kad jie pasirinko kitokį tikėjimą arba netikėjimą. Nes tuomet kyla realus klausimas, kodėl jie iš viso turi vaikų, jeigu dėl tokių dalykų jie yra atstumiami? O gal tu kalbi apie visuomenės požiūrį, kai dauguma visuomenės dalis yra tikinti, o mažuma ne? Tuomet čia jau kitas reikalas, ir jį reikėtų spręsti kiek kitaip nei, kad panaikinti religijas....