Vieniems tai nepatiks, kitiems sukels šleikštulį. Atskleista paslaptis, iš kur žmonės gaudavo mėsos ()
Nuo priešistorinių laikų iki šių dienų maitos rinkimas buvo vienas iš pagrindinių žmonių išlikimo elementų, rašo mokslininkai žurnale „Žmogaus evoliucija“.
© Public Domain Pictures | https://www.publicdomainpictures.net/en/view-image.php?image=31998&picture=primitive-people
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maitos (arba dvėselienos) valgymas yra bene neherojiškiausias elgesys žmonijos istorijoje, tačiau vis dėlto tai vertinga išlikimo strategija. Maita suteikia kaloringą maistą, nereikalauja tiek pat energijos ir laiko, kiek medžioklė, ir nereikalauja jokių medžioklės įgūdžių.
Naujausiame tarptautinės komandos tyrime daugiausia dėmesio skiriama dvėselienos vaidmeniui mūsų rūšies išlikime, atsekant šį reiškinį nuo priešistorinių laikų iki šių dienų.
Mokslininkai įrodė, kad dvėselienos rinkimas buvo pagrindinis žmonių išlikimo atšiauriomis sąlygomis elementas. Tai nebuvo senovės praeities reiškinys, o strategija, kuri pasikartojo per visą žmonijos evoliucijos istoriją. Tam reikia mažiau laiko ir energijos nei medžioklei. Bado laikotarpiais tai gali būti patikimesnis maisto šaltinis.
|
Mokslininkai mano, kad žmonės biologiškai ir elgsenos požiūriu yra gerai prisitaikę vartoti maitą. Skrandžio rūgštis tarnauja kaip apsauginis barjeras nuo patogenų ir toksinų. Ši rizika dar labiau sumažėja, kai maistas apdorojamas ugnimi. Be to, žmogaus gebėjimas nukeliauti didelius atstumus neprarandant didelių energijos nuostolių reiškia, kad jis gali ieškoti maisto plačioje teritorijoje.
Pamažu dvėselienos paieška tapo viena iš maisto gavimo strategijų, kartu su medžiokle ir rinkimu.
Dešimtmečius mokslininkai svarstė, kaip mūsų priešistoriniai protėviai gaudavo mėsos. Šis klausimas pirmą kartą iškilo septintajame dešimtmetyje tyrėjams, analizuojantiems hominidų fosilijas Afrikoje. Net tada buvo pripažinta, kad maitos rinkimas galėjo būti svarbus mėsos gavimo būdas. Nepaisant to, jis buvo laikomas senovės forma, siejama su ankstyvaisiais žmogaus vystymosi etapais ir apleistas, kai žmonės įgijo medžioklės įgūdžių.
Naujausiuose tyrimuose mokslininkai prieštarauja tokiam siauram apibrėžimui. Jie pabrėžia, kad visos mėsėdžių rūšys taip pat vartoja šiek tiek dvėselienos. Kalbant apie žmones, daugelis medžiotojų-rinkėjų visuomenių iki šiol vartoja dvėseleną.
Tyrimo autoriai daro išvadą, kad dvėselienos vartojimas nebuvo tik trumpalaikis įvykis ankstyvojoje žmogaus raidoje. Priešingai, tai buvo nuolatinis ir esminis žmogaus išlikimo elementas, papildantis kitus maisto gavimo būdus.
