Prancūzija atsisako cirkumflekso

Na, o dabar paverkit, kad reikia lietuvišką rašybą suprastinti, atsisakant šųūžąčėį.

O kam prastinti? Lietuvių rašmenys ir rašyba dar santykinai nauji, tad galim spiauti cirkumfleksais apsikarsčiusiems prancūzams į barzdą

Prancūzų k. stogelis (cirkumfleksas, kaip jie vadina) žymi, kad lotynų kalboje kažkada ten buvo priebalsis „s“. Taip kaip nosinė žodžiuose „kįla“, pųva“... atsiprašau... „kyla“, „pūva“ žymi, kad ten kažkada buvo „n“. Jei prancūzai laikytųsi fonetinio principo, tokį lotynišką žodį kaip „augustus“, t. y. pranc. „août“, jie rašytų viena arba dviem raidėmis „u“ arba „ut“. Ir tai nebūtų labai gerai, nes yra dar bent 2 taip tariami žodžiai: où „kur“ ir ou „arba“ (jei laikysime, kad „houx“ ir „houe“, prasidedantys aspiruota „h“, nesiskaito).

- Lietuvių kalbos taip supaprastinti neina, nes tada reiktų apskritai keisti visą rašybą ir įvesti angliškus atitikmenis Pvz.: Š - sh, č - ch, Ė - ?, Ą - ? Parašius A - visiškai keistųsi tarimas. Tuo labiau šie makrofleksai labai svarbūs ne tik rašybai, bet ir gramatikai (linksniai, kurių kitose kalbose nėra); Tada gautųsi ne lietuvių, o jau lenkų.

lietuvių abėcėlėje nėra, visos raidės skirtos konkrečiam garsui žymėti.

Na su norvegais čia biški radikaliai. Patys norvegai nesutaria ar jų kilmininko linksnis gali vadintis linksniu, nes galūnė s gali atsirasti ir prie veiksmažodžių. Specialiąja galūne arba proklitiku vadina dar. O jei vardininką vadinti linksniu, tai tada ir anglų primeskim į sąrašą.

“ – irgi ta pati galūnė iš pažiūros.

Na, su tam tikromis išlygomis, anglų kalboje irgi yra linksniai – įvardžiuose. Daugiau, nei norvegų – 3.

O norvegų galima rasti iki 4, žiūrint kokiam dialekte ir kur ieškosi Ką ir turiu omenyje, tie linksniai tiek anglų, tiek norvegų (greičiausiai švedų ir danų taip pat) yra sunykę ir toli gražu nėra tokie, kaip mes suvokiame baltų, slavų ar kitose kalbose.

UTF16, šaltinį ėmiau iš wikipedia. Nesu didelis gramatikos asas, juo labiau norvegų, bet esmė, kad norvegų kalbininkai patys nesutaria dėl išgyvenusių linksnių ir kiek jie beliko linksniais iš tikro.