Naujas atradimas pakeis požiūrį į žmonijos protėvius ()
Vienas atradimas leidžia patikėti, kad ankstyvieji žmonių protėviai buvo daug panašesni į žmones nei manyta anksčiau, rašo independent.co.uk.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Priešistorinis žmogus, gyvenęs maždaug 3,5 mln. prieš atsirandant moderniesiems žmonėms, vaikščiojo panašiai kaip ir mes, moderniųjų laikų žmonės. Tai, atlikę tyrimus, tvirtina Jungtinės Karalystės mokslininkai.
Jų atradimas turės didelės įtakos siekiant tiksliau apibrėžti žmonijos evoliucijos procesus – ankstyvoji žmonijos istorija gali keistis iš pagrindų. Gali tekti pripažinti, kad žmogaus protėviai buvo daug „žmogiškesni“ nei galvota anksčiau.
Gavę duomenis ir išanalizavę 3,66 mln. metų senumo pėdsakus, atrastus šiaurės Tanzanijoje, Bournemouth universiteto archeologai aptiko, kad mūsų eisena nuo protėvių eisenos ne taip jau daug ir skyrėsi.
Šiuolaikinio žmogaus eisena yra taupanti energiją eisena, tačiau panašiai vaikščiojo ir žmonijos protėviai. Šis atradimas reiškia, kad visi ar keletas protėvių, palikusių šiuos antspaudus, galėjo išgyventi, daugintis ir prisitaikyti geriau nei kitos konkuruojančios beždžionžmogių rūšys.
Energija, kuri buvo išsaugota praktikuojant vaikščiojimą stačiomis, galėjo būti išeikvota visai kitose gyvenimo srityse: tarkime, dauginantis, ginantis, ieškant maisto ar saugantis, užimant teritorijas. Tai protėviams daug geriau nei konkurentams leido prisiderinti prie aplinkos, į kurią jie patekdavo. Jie galėjo greičiau ieškoti ir iškovoti naujų teritorijų.
Kalbant apie reprodukciją, sumažėjęs reikalingos energijos kiekis moteriškosios lyties atstovėms leido jaustis sotesnėms, jos patyrė mažiau įtampos. Dėl to didėjo gimstamumas ir gimstančių vaikų svoris, o didesnį svorį turintys vaikai daug dažniau išgyvendavo.
Pėdsakai, kuriuos tiria mokslininkai, buvo išsaugoti dėl itin neįprastų gamtinių sąlygų. Jie liko įspausti tik išsiveržus ugnikalniui: žolinga savana tuo metu pasidengė storu ugnikalnio pelenų sluoksniu, kuriuos smarkiai sudrėkino lijęs lietus.
Ten praėję žmonių pirmtakai paliko pėdsakus, sukietėjusius kiek vėliau. Ilgainiui šį sluoksnį padengė dar vienas pelenų sluoksnis, taigi pėdsakai ramiai glūdėjo apsaugoti iki to laiko, kol juos aptiko archeologai. Tai nutiko prieš 41-erius metus. Iki šiol archeologai tyrė tik vieno individo pėdsakus, nors buvo aptikę ir dar dviejų kitų protėvių paliktas, tačiau persidengiančias žymes.
Naujai sukurta programinė įranga, jiems padėjo išnarplioti kitų dviejų individų pėdsakus, nustatyti, kuri žymė kuriam individui priklausė ir pradėti detalias jų studijas. Ilgainiui jie aptiko ir dar vieno anksčiau nepastebėto individo pėdsakų.
Mokslininkai tvirtina, kad tame lauke prieš 3,7 mln. metų viena prieš kitą ėjo dvi pirmykščių žmonių poros. Tyrimai rodo, kad jie ėjo maždaug 2 mylios per valandą, šiaurės vakarų kryptimi, link miško. Panašu, kad jie suvokė, jog miškas juos apsaugos nuo krentančių pelenų. Pirmoji pora tikriausiai buvo vyras ir moteris, už jų sekė du vyrai.