Ilgą laiką buvo manoma, jog prieš milijonus metų dabartinis žmogus į kitus žemynus atėjo iš Afrikos, kuri būtent ir laikoma modernaus žmogaus atsiradimo lopšiu. Visgi naujausi moksliniai tyrimai šia versija verčia sudvejoti, kadangi atsirado papildomų įrodymų.

Dabar mokslininkai tvirtina aptikę pėdsaką Kretos saloje, kuri nubraukia visas ankstesnes žmogaus kilimo iš Afrikos teorijas. Mokslininkai įsitikinę, jog aptiktas pėdsakas žemės paviršiuje buvo paliktas gerokai anksčiau, nei mes manėme.

Anksčiau buvo pripažinta, jog pirmoji žmonių gentis susiformavo Afrikoje ir tik vėliau išplito po visą pasaulį. Tokias prielaidas mokslininkai padarė po to, kai 20-ojo amžiaus viduryje Pietų ir Rytų Afrikos dalyse buvo aptikta ankstyvųjų protėvių pėdsakų.

Tik vėliau paaiškėjo, jog šie žmonės kone milijoną metų buvo izoliuoti pačioje Afrikoje ir tik po to išplito po kitus žemynus, t. y. Europą ir Aziją. Tačiau naujasis žmogaus pėdsako atradimas neigia visas ankstesnes versijas, kadangi Kretoje aptiktas pėdsakas datuojamas maždaug prieš 5,7 milijono metų.

Todėl tikėtina, jog žmonės galėjo egzistuoti kituose žemynuose gerokai anksčiau, nei mes manėme iki šiol. „Šis atradimas prieštarauja ankstyvojo žmogaus evoliucijos aprašymui ir gali sukelti daug diskusijų“, – sakė profesorius Peras Ahlbergas, kuris buvo vienas tyrimo vadovų.

Tiesa, jis pridūrė, jog Kretoje aptiktą žmogaus pėdsaką reikia dar detaliau ištirti ir tik tuomet daryti konkrečias išvadas. Kol kas daug vilčių teikia tai, jog Kretoje aptiktas pėdsakas rodo, jog tuometiniai žmonės neturėjo nagų, o vidurinis pėdos pirštas buvo atsikišęs į priekį labiau nei kiti.

Visa tai leidžia daryti išvadą, jog šis pėdsakas galimai priklauso mūsų ankstyviesiems protėviams, kurie vaikščiojo dviem kojomis po Europą gerokai anksčiau, nei buvo manoma iki šiandien.

Komentarai (1)