Šis traukinys dega: kaip rusų partizanai padega karinius komisariatus ir verčia traukinius nuo bėgių (Video)  ()

Prasidėjus karo Ukrainoje plataus masto fazei, staiga padaugėjo geležinkelio avarijų, visoje šalyje prasidėjo karinių komisariatų padegimai. Atsakomybę už nuo bėgių nuvirtusius vagonus prisiima prieš įsiveržimą į Ukrainą pasisakančios pogrindinės grupės. Jos viešina vaizdo įrašus, kuriuose buteliais su Molotovo kokteiliais apmėto karinius komisariatus. The Insider pabendravo su kai kuriomis partizanų grupėmis ir išsiaiškino, kaip organizuotas pogrindinis pasipriešinimas ir kodėl decentralizacija daro jį itin efektyviu.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

 

Karinių komisariatų padegimai

Nuo vasario galo Rusijoje įvyko bent 23 atakos prieš karinius komisariatus (apie kurias rašė žiniasklaida ir Telegram kanalai), 20 iš jų — tiesioginiai padegimai. Pernai analogiškų incidentų nebuvo. Dažniausiai naudoti buteliai su degiais skysčiais. Tokių butelių gamybos instrukcijos platinamos socialiniuose tinkluose.

Šie padegimai nebuvo kokia nors koordinuota kampanija, juos rengė įvairiausios grupės, nuo kairiųjų anarchistų ir proukrainiečių aktyvistų iki ultradešinųjų grupių. Kartais tai būdavo ir nesiejantys savęs su jokiais judėjimais vienišiai. Taip, pavyzdžiui, už dviejų karinių komisariatų padegimą Udmurtijoje gegužės pabaigoje buvo areštuotas 48 metų amžiaus dailininkas ir buvęs kaimo mokytojas Ilja Farberis. „Norėjau sužinoti, ką sugebu. Ar galėčiau… tai padaryti“, — apklausiamas kalbėjo jis apie savo poelgį.

Valdžiai padegimo faktus nutylėti buvo gan sudėtinga, nes partizanai aktyviai skelbia video apie tai socialiniuose tinkluose. Štai, pavyzdžiui, karinio komisariato Nižnevartovske padegimo video:

O štai taip buvo padegtas karinis komisariatas pamaskvės Luchovicuose:

O čia karinio komisariato padegimas Permėje:

 

Tačiau jeigu karinių komisariatų padegimų nuslėpti neįmanoma, tai kitą partizaninės kovos frontą — bėgių karą — visuomet galima nurašyti kai kokį nors techninį sutrikimą. Būtent tai daryti ir bandė Rusijos valdžia. Tačiau oficiali statistika akivaizdi: geležinkelio avarijų nuo karo pradžios staiga padaugėjo

 
Bėgių karas

Prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, naujienos apie geležinkelio diversijas ėmė sklisti kone kasdien. Gegužės 1 dieną įvykdyta diversija Kursko srityje, kur buvo sugriautas tiltas, skirtas krovininiams traukiniams.

The Insider suskaičiavo: vien žiniasklaidos duomenimis, nuo 2022 metų kovo iki birželio Rusijoje nuo bėgių nuriedėjo 63 krovininiai traukiniai. Tai beveik pusantro karto daugiau, nei per atitinkamą periodą pernai. Avarijų geografija pasistūmėjo į vakarus, o dalis traukinių avarijos ištiko greta karinių dalinių.

„Remiantis Gosželdornadzor duomenimis, per keturis šių metų mėnesius, 55,3% sąstatų avarijų priežastys vienaip ar kitaip susijusios su geležinkelio būklės pažeidimais“, — rašo oficialus leidinys rzd-partner.ru.

Visgi, fakto, kad vyksta geležinkelio diversijos, valdžia negali ignoruoti. Dar pirmąją šios karo fazės dieną, vasario 24, transporto ministerija įsakė padidinti pietinių apskričių geležinkelių saugumo lygį. O balandį Ukrainos žvalgybos agentūra paviešino telegramą, kurioje tam tikrų Rostovo srities ir Krasnodaro krašto geležinkelio atkarpų vadovai raginami bendradarbiauti su FSB ir policija, kad būtų užtikrintas geležinkelio saugumas.

Tačiau visos šios priemonės kol kas menkai gelbsti, avarijos ir toliau vyksta, ir dažniausiai – pasienio srityse. Taip balandžio 12 dieną su Ukraina besiribojančios Belgorodo srities Titovkos kaimo gyventojai pabudo nuo sprogimo. Vos per valandą situaciją pasistengė išaiškinti gubernatorius Gladkovas. „Šebekinsko mieto apylinkėse pažeistas geležinkelis. Aukų ir nukentėjusių nėra. Suardytas tik geležinkelis. Vietoje dirba operatyvinė grupė. Apie priežastis pranešiu vėliau“. Tačiau jokių paaiškinimų Belgorodo gubernatorius vėliau nepateikė. Įvykio vietos fotografijose matosi, kad geležinkelio juosta išlenkta viršun, bėgiai surūdiję, tilto tarpas nukritęs žemyn.

 

Jau balandžio 21 dieną toje pačioje Belgorodo srityje, stotyje „Krejda“, įvyko nauja avarija — nuo bėgių nuriedėjo keleivinis traukinys:

O balandžio 27 dieną FSB paskelbė suėmusi du rusus, Belgorodo srityje neva rengusius naują diversiją. FSB teigimu, sulaikytieji yra „ukrainietiško nacizmo šalininkai“ ir „į ukrainietišką svetainę „Mirotvorec“ teikė duomenis apie kariškius“ iš Rusijos armijos. Tačiau nei diversantų vardų, nei kokių nors asmeninių duomenų paskelbta nebuvo. RIA „Novosti“ publikuotame video sulaikytųjų veidai paslėpti, kalba jie išmoktomis frazėmis, o vienas iš jų lyg tyčia pabrėžtinai apsivilkęs marškinėlius su Didžiosios Britanijos vėliava. Remiantis oficialiais pranešimais, jie apkaltinti ruošimusi diversijai (RF BK 281 str.). Tačiau The Insider nepavyko rasti jokių duomenų tesimuose apie tuo kaltinamų žmonių areštus Belgorodo srityje.

Apie kito geležinkelio tilto sprogdinimą gegužės 1-ąją papasakojo Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitovas. Įvykį jis pavadino „diversija“, Tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą dėl teroristinio akto. O gegužės pabaigoje socialinio tinklo puslapis „Atsargiai, Maskva“ paskelbė pranešimą, kad FSB ieško kažkokios „Anarcho-komunistų kovinės organizacijos“ narių, kurie rengė diversiją pamaskvės Sergijev Posade geležinkelyje. Pagal tyrimo versiją, jie atsuko aštuonias veržles, išardė bėgių sandūrą ir iš dalies nukreipė bėgius, vedusius į karinę dalį 14258 (Gynybos ministerijos 12-os slaptos valdybos, atsakančios už branduolinį šalies saugumą, slaptas mokymų taktinis centras).

 

„Kovinių anarchistų“ FSB rasti taip ir nepavyko. O štai The Insider pavyko. „Anarcho-komunistų kovinės organizacijos“ (AKKO) atstovai pranešė, kad sulaikė traukinius, einančius link dar vienos karinės dalies — k/d 55443 prie Kiržačio (Vladimiro sritis). Ten yra RF GM pagrindinio raketinės-artilerinės valdybos arsenalas. „Deja, diversija buvo aptikta birželio 25-osios vakare. Tačiau ir taip diversija pakenkė priešininkui, sulaikydama sąstatus su karine įranga ir padarydama ekonominę žalą, nes buvo būtina atstatyti geležinkelį“, — papasakojo kuopelės atstovai The Insider.

Kaip pripažįsta patys anarchistai, jų veiklą didžia dalimi įkvėpė baltarusių partizanų veiksmai, kai pačioje karo pradžioje jie efektyviai priešinosi rusų įsiveržimui per Baltarusios teritoriją.

 
Priešistorija – baltarusiški padegimai

Kuomet rusų kariuomenė pirmą kartą per Baltarusios sieną žengė į Ukrainą, jų įsitikinimu, žaibiškai užpulti Kyivą, išsišakojusį regiono geležinkelių tinklą jie ketino panaudoti tiekimui ir palaikymui. Tokius planus suardė baltarusių partizanai, ėmę atakuoti geležinkelio infrastruktūrą. Jie, pavyzdžiui, gadino geležinkelio signalų valdymo dėžes. Dėl to traukiniai stovėdavo ištisas dienas, ir rusams savo kariuomenes tekdavo aprūpinti autotransportu. Savo ruožtu, tai sukėlė žymiąsias 60 kilometrų ilgio kolonas šiauriau Kyivo. Dabar Baltarusioje „bėgių partizanų“ byloje sulaikyta keliasdešimt žmonių.

Bandymai gadinti bėgius ir užlaikyti traukinius Baltarusi“oje prasidėjo dar 2021 metais. Po to, kai valdžia į taikius protestus – mitingus ir atsišaukimų klijavimą — sureagavo masiniais areštais, kankinimais ir ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, dalis protestuotojų ryžosi ryžtingesniems veiksmams. Taip susidarė neformalus judėjimas „Супраціў“ [blr. pasipriešinimas], į kurį įsijungė judėjimas „Kiberpartizanai“ ir „Буслы ляцяць“ [blr. Gandrų skrydis] — „antžeminės“ partizanų kuopelės, kurios kaip tik ir pradėjo kurti decentralizuotų geležinkelio struktūrų atakų metodinius nurodymus.

Beje, visas šias akcijas judėjimo dalyviai taip pat vadino „nesmurtinėmis“, nes pagrindinis jų tikslas buvo geležinkelio veikimo trukdymas ir materialinės žalos darymas. „Norime parodyti Lukašenkos partneriai, tarp kurių ir Rusija, kad jis nėra patikimas, ir paties baltarusiams parodyti, kad pasipriešinimas tęsiasi“, — The Insider papasakojo vienas iš baltarusių partizaninio judėjimo atstovų.

 

2021 metų lapkritį Baltarusios valdžia judėjimą paskelbė teroristiniu. Po kelių savaičių partizanai iš drono numetė indą su padegamuoju skysčiu į VRM vidaus kariuomenės mokymo bazę „Volovščina“. „Mes užsiimame antiteroru: kliudome režimui terorizuoti taikius gyventojus. „Супраціў“ rengiasi finalinei kontrteroristinei režimo likvidavimo operacijai“, — skelbė „Буслы“

Prieš mėnesį iki karo (sausio 24 d.), „Супраціў“ aktyvistai įvykdė seniai rengtą Baltarusios geležinkelių ataką: užšifravo pagrindinius BelŽD serverius, duomenų bazes ir darbo stotis bei sunaikino atsargines duomenų kopijas. „Tikslas — sulėtinti ir sutrikdyti kelio veikimą. Automatikos ir saugumo sistemų kiberataka nebuvo paveiktos sąmoningai, idant nekiltų avarinės situacijos“, — pareiškė partizanai. Pagrindinis šios idėjos įgyvendinimo tikslas buvo ne tik rusiškos karinės technikos perkėlimo sulėtinimas: kiberpartizanai buvo pasirengę atkurti serverių darbą mainais į 50-ies politinių kalinių, kuriems labiausiai reikia medicininės pagalbos, išlaisvinimą, ir nutraukti Rusijos kariuomenės grupuotės rinkimą šalies teritorijoje.

Informacinių sistemų atkūrimas BelŽD pasirodė labai nelengva užduotimi. „Specialistą, suprantantį tokio tipo duomenų bazes, dėl politinių priežasčių atleido dar pernai. Yra niuansas, kad ši technologija sena ir jauni specialistai jos neperpranta“, — pasakojo „Рабочага руху“ atstovas geležinkelyje Sergejus Voitechovičius.

 
Koviniai anarchistai

Rusijoje aktyviausia „sprogstamąja“ jėga tapo anarcho-komunistai. The Insider aptiko, kad nuo karo pradžios Telegrame atsirado keli kanalai, kuriuose publikuojamos instrukcijos, kaip sulaikyti traukinį ar sukelti geležinkelio avariją. Jų autoriai prisistatydavo „Anarcho-komunistinės kovinės organizacijos“ nariais. Nuo kovo mėnesio jie publikavo diversijų instrukcijas — kaip ardyti bėgius ir nepakliūti — ir skelbdavo sėkmingų „operacijų“ ataskaitas. „Anarcho-komunistai“ prisiėmė atsakomybę ne tik už bėgių ardymą ir geležinkelio diversijas, bet ir už mobiliojo ryšio bokštų padegimus (pavyzdžiui, Belgorodo srities Belomestnoe kaime) ir netgi už režimo palaikytojų mašinų padegimus.

 

Naujiems kariams pritraukti ir koordinuoti anarchistai netgi paleido botą, kurį naudojant, galima anonimiškai užsirašyti į kuopelę savame mieste. The Insider išsiuntė juo daug šifruotų klausimų į paštą, o taip pat pabendravo su vienu iš anoniminių organizacijos narių — Ivanu (vardas pakeistas). Organizacijos nariai tvirtina, kad AKKO egzistuoja jau kelis metus, tačiau pasiskelbė viešai tik prasidėjus karui Ukrainoje. Idėją jie „nusižiūrėjo nuo baltarusių partizanų“.

Anarchistai paleido botą, kurį naudojant, galima anonimiškai užsirašyti į kuopelę savame mieste“

„Sabotažas geležinkelyje — santykinai paprastai atliekamas ir ganėtinai efektyvus būdas pakenkti priešininko armijai. Teisingai atliekant, civiliams rizika būna minimali“, — The Insider atsako anarcho-komunistai.

Pasak jų, bet kokie komunikacijos trikdžiai ir uždelsimai kliudo veikti karo mašinai: „Tai reiškia, kad lemiamu momentu mūšio lauke bus kažkiek mažiau tankų ar sviedinių. O jei, kaip tikimės, pavyks traukinį nuversti nuo bėgių, tai technika ne tiesiog vėluos, bet ir bus apgadinta. Taip pat bus apgadinti traukiniai, bėgiai, ir taip toliau. Visa tai gali gerokai susilpninti Rusijos ginkluotąsias pajėgas ir paspartinti karo baigtį“.

Anarchistai tvirtina turintys savo sukurtą metodiką, kuria užkertamas kelias keleivinių traukinių avarijoms, tad, taikūs gyventojai nuo jų veiksmų nenukentės.

Anarchistinis partizaninis judėjimas kol kas decentralizuotas. „Yra ir organizuotų kuopelių, ir spontaniškai veikiančių žmonių. Mes decentralizuoti, todėl mobilesni ir nesugaunamesni, tačiau taip sunkiau nušviesti veiklą ir įvertinti veikiančių žmonių skaičių. Visgi, represijų sąlygomis tip yra geriau. Balandžio mėnesio vertinimais, Rusijoje veikia nuo 20 iki 40 tokių kuopelių, tačiau dabar, tikėtina, jau daugiau“, — sako judėjimo dalyvis Ivanas. Pasak jo, į naujienas patenka toli gražu ne visos geležinkelio problemos. Nedidelės diversijos — pažeistos bėgių spintos, šviesoforai, laidų apvijos — žiniasklaidos dėmesio dažniausiai nesulaukia. „Apie tokias akcijas praneša tik jų autoriai, bet jų mažai. Visas į spaudą patenkančias akcijas galima laikyti sėkmingomis — nesėkmingų niekas nenušviečia, juk nieko neįvyko“, — pasakojo Ivanas. Finansavimą grupė aktyviai stengiasi surinkti iš savo resursų donatų.

 

Pasak anarchistų, dalyvauti bėgių kare nereikia jokio specialaus pasirengimo, visą informaciją dalyviai gauna iš judėjimo platinamų metodinių nurodymų.

Panašias akcijas vykdo ne tik aiškios ideologijos besilaikantys aktyvistai. Su The Insider susisiekė Jegoras (vardas pakeistas), dalyvis kuopelės, sudeginusios pagalbos rusų kareiviams, dalyvaujantiems kare su Ukraina, fondą įkūrusios Natalijos Abijevos automobilį. Pasak jo, bendražygiai visų pirma nesutinka su valdžios veiksmais: „Tarp mūsų yra tiek anarchistų, tiek ir nacionalistų (nors pastarųjų mažiau). Kiekvienos istorija skirtinga. Mes — antisisteminė organizacija, politinio valdymo plonybes aiškinsimės, kai režimas kris ar bent jau susilpnės. Putinas atima iš Rusijos ateitį, jei šiandien įklimpsime politiniuose ginčuose, rytoj mūsų jau nebebus. Putinas grasina pasauliui branduoliniu karu, nuteikia visą pasaulį prieš Rusiją, mūsų tėvynainiai tampa vis skurdesni, žmonės bijo kalbėti apie tai, ką mano apie valdžią. Neveiklumas — sutikimas gyventi niekšiškų padarų valdžioje iki gyvenimo galo. Ar tokios ateities mes norime?“.


theins.ru




(7)
(0)
(7)

Komentarai ()

Susijusios žymos: