Pirmąkart nustatyta Pompėjos gyventojo genetinė seka: paaiškėjo įdomių dalykų apie to meto žmones  ()

Neseniai žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime pristatytas pirmojo žmogaus, mirusio Pompėjoje (Italijoje) po Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimo 79 m., genomas. Iki šiol iš Pompėjos žmonių ir gyvūnų palaikų buvo sekvenuoti tik nedideli mitochondrijų DNR segmentai.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2022-08-06 Pirmąkart nustatyta Pompėjos gyventojo genetinė seka: paaiškėjo įdomių dalykų apie to meto žmones  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Dviejų žmonių kaulų, aptiktų Pompėjos amatininkų namuose, DNR ištyrė ir išskyrė Gabriele Scorrano su kolegomis. Kaulų ilgis, forma ir struktūra atskleidė, kad vieni kaulai priklausė vyrui, kuriam mirties dieną buvo 35–40 metų, o kiti – vyresnei nei 50 metų moteriai.

Vyro DNR buvo palyginta su 1030 senovės ir 471 dabartinių Vakarų Eurazijos gyventojų DNR – ir buvo nustatyta, kad labiausiai atitinka šiuolaikinių centrinės Italijos gyventojų ir kitų Romos imperijos laikais Italijoje gyvenusių žmonių DNR. Tačiau atlikus jo Y chromosomos ir mitochondrinės DNR tyrimus, buvo nustatyti genų rinkiniai, kurie dažnai būdingi Sardinijos gyventojams – bet ne kitiems Romos imperijos laikais Italijoje gyvenusiems žmonėms. Tai rodo, kad tuo metu Italijos pusiasalyje galėjo vyrauti didelė genetinė įvairovė.

Atlikus papildomas vyro skeleto ir DNR analizes, nustatyti vieno iš slankstelių pažeidimai ir DNR sekos, kurios paprastai būdingos mikobakterijoms – bakterijų grupei, kuriai priklauso tuberkuliozę sukelianti bakterija Mycobacterium tuberculosis. Tai leidžia manyti, kad asmuo prieš mirtį galėjo sirgti tuberkulioze.

Tyrimo autoriai daro prielaidą, kad iš vyro palaikų galėjo pavykti sėkmingai išgauti senovinę DNR, nes išsiveržimo metu išsiskyrusios piroklastinės medžiagos galėjo apsaugoti nuo DNR ardančių aplinkos veiksnių – pavyzdžiui, atmosferoje esančio deguonies. Jie priduria, kad šie rezultatai rodo, jog iš Pompėjos žmonių palaikų įmanoma išgauti senovinę DNR, o tai suteikia daugiau žinių apie šios populiacijos genetinę istoriją ir gyvenimą.

 

Parengta pagal „SciTechDaily“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(16)
(1)
(15)

Komentarai ()