Atskleista paslaptingos būtybės paslaptis: ji turi burną, bet neturi išangės – kas tai per padaras? (Foto) (1)
Anksčiau ekspertai manė, kad daugybė angų aplink didelę burną veikia kaip žiaunos, tačiau nauji tyrimai parodė, kad taip nėra.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2017 metais mokslininkai paskelbė atradę 540 milijonų metų senumo Saccorhytus coronarius fosiliją. Ši fosilija priklauso anksčiausiai žinomai antriniaburnių grupei, įskaitant šiuolaikines jūrų žvaigždes ir stuburinius gyvūnus, rašo „Forbes“.
Verta paminėti, kad Saccorhytus coronarius atrodo ne kaip koks nors iš šiuolaikinių gyvūnų, o labiau kaip susiraukšlėjęs krepšys. Anksčiau mokslininkai manė, kad skylės aplink didelę burną tarnavo kaip žiaunos (primityvus antriniaburnių bruožas). Tačiau nauja išsami fosilijos analizė parodė, kad šios skylės ir raukšlės yra dantų pagrindai, kurie nulūžo fosilijai konservuojantis.
„Saccorhytus coronarius buvo keistas padaras. Jis turėjo burną, bet neturėjo išangės, o aplink burną buvo išsidėstę sudėtingi spyglių žiedai, kurie veikė kaip dantys“, – sakė mokslininkas Yunhuang Liu iš Chang'ano universiteto.
Kaip pabrėžia mokslininkė Emily Carlisle iš Bristolio universiteto, kartais fosilijų tyrinėjimas gali būti sudėtingas, o Saccorhytus coronarius nėra išimtis. Fosilijų analizei mokslininkai turėjo naudoti sinchrotroną – tam tikro tipo dalelių greitintuvą.
„Sinchrotronas gamina labai intensyvius rentgeno spindulius, kurie gali būti naudojami norint padaryti išsamius fosilijų vaizdus. Padarėme šimtus rentgeno spindulių iš skirtingų kampų ir superkompiuteriu sukūrėme trimatį skaitmeninį fosilijos modelį, kuris atskleidžia mažiausius jos vidinių ir išorinių struktūrų bruožus“, – pasakojo ekspertai.
Skaitmeniniai modeliai parodė, kad skyles ir raukšles aplink burną dengia kitas kūno sluoksnis, todėl susidaro spygliai. Jie padėjo Saccorhytus coronarius sugauti grobį.
Ekspertai apsvarstė daugybę alternatyvių grupių, su kuriomis Saccorhytus coronarius gali būti susijęs, įskaitant koralus ir medūzas, kurios taip pat turi burną, bet neturi išangės. Norėdami išspręsti šią problemą, jie palygino Saccorhytus coronarius anatomiją su visomis kitomis gyvų gyvūnų grupėmis ir padarė išvadą, kad jie yra susiję su nariuotakojais ir jų giminaičiais – grupe, kuriai priklauso vabzdžiai, krabai ir apvaliosios kirmėlės.
„Tai tikrai netikėtas rezultatas, nes nariuotakojų grupės turi nuo burnos iki išangės besitęsiantį žarnyną, tačiau Saccorhytus coronarius priklausymas grupei rodo, kad evoliucijos eigoje jie atsikratė išangės, kurią jų protėviai turėjo“, – padarė išvadą vienas tyrimo autorių Philipas Donoghue iš Bristolio universiteto.
