Europa ruošiasi revoliucijai energetikos pramonėje: brangstant elektrai ją žada gaminti kosmose – bus ir pigesnė, ir švaresnė

o kaip perduos energija i zeme? dabar viso belaides technologijos yra ziauriai neefektyvios. ar cia tik skelbia, kad kazka darys, nors realiai viskas atsiremia i energijos tvermes desni. tas pats galioja zaliajam vandeniliui apie kuri megsta svaigt visi energetikos ekspertai

Energiją turbūt reikėtų koncentruoti į spindulį, kažkas panašaus į lazerį. Tad Žemėje turėtų būti įrengtas imtuvas. Prie viso to dar turėtų būti krūva apsaugų, pvz. kad kokiam kosminiam akmenukai pataikius į siųstuvą, šis spindulys netyčia "neperpjautų" miesto pusiau. Tad siųstuvas su imtuvu turėtų nuolat keistis informacija, pasižymėti ypatinga greitaveikia - esant spindulio nuokrypiui akimirksniu išjungti siųstuvą. Taip pat reikėtų apsaugos nuo piktavaliu, kad siųstuvas nebūtų panaudotas kaip ginklas. Kalba eina apie geostacionarią Žemės orbitą, o tai reiškia, kad elektrinė ne "kabės danguje", o kasdien pasirodys toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku. Vadinasi energijai perduoti turėsime ribotą laiko tarpą. O tai reiškia, kad visą kitą laiką energiją reikės arba kaupti, arba perduoti į kitą Žemės tašką. Tai čia kas liečia šiandienines technologijas. Gal ateityje turėsime ir kitų metodų, pvz. panaudosim kokį dalelių susietumą.

Gal geriau Sacharą nuklot saulės elementais ir pastatyt supergalingas perdavimo linijas?

Ar tikrai? Pagal tamsta išeitų, jog ir Mėnulis yra beveik geostacionarioje orbitoje

Kaip visada, bet kokio karo/kataklizmo proga išlenda visokie pinigų įsisavintojai. Realiai yra koks nors teorinis metodas nei lazeriu garint tą patį vargšą ozoną kurį čia jau n dešimtmečių gelbsti nuo skylių (ir brangiau billina už freono alternatyvas)? Ir dar iš 36k km atstumo, tai kokie čia nuostoliai? Taip, ten kaupti energiją tolimesnio kosmoso misijoms, kelti mažiau kuro palydovams etc - viskas ok, nu bet dar labiau kaitinti Žemę, tikėtina dar ir dar labiau gadinti naktinį dangų tai čia tokia šiaip sau idėja.

Ačiū už pastabą. Kadangi pats nežinojau, tai ieškojau šio termino apibrėžimo ir buvau kiek suklaidintas, ką tai iš tiesų reiškia. Pagal wiki: "Geosinchroninė orbita – orbita apie Žemę, kurios sinodinis periodas sutampa su Žemės žvaigždiniu sukimosi periodu. Tai reiškia, kad fiksuotoje Žemės vietoje esančio stebėtojo atžvilgiu palydovas, esantis geosinchroninėje orbitoje, grįžta į tą patį tašką danguje kiekvieną dieną lygiai tuo pačiu laiku. Praktiškai bet kuri orbita, kurios periodas yra lygus Žemės rotaciniam periodui, iš esmės yra geosinchroninė. Tačiau šis terminas dažniausiai naudojamas kalbant apie specifinį geosinchroninės orbitos atvejį, kai orbita yra žiedinė (arba beveik žiedinė) ir tiesiai virš pusiaujo. Tokia orbita kartais vadinama geostacionaria. " Tai tą "tašką danguje" ne taip supratau. Baterijas galima atmesti p.s. veikiausiai ir lazerį galima atmesti - užteks kabelio

koncentratorius slepkis geriau po lapais... sukoncentruot imanoma - bet priimt tokia nesamone - nebe. lazeriai aplamai neefektyvus sitam "reikale". siaip nera normaliu technologiju, "kaip perduot". NK manau zemiau 0,01% lygtai apie mikrobangas kazka girdejau puse ausies... as manau realiausias variantas gali but kokia nors branduoline sinteze su "palaikymu" is saules energijos. ir tada susintezuotos medziagos numetimas kokiais konteineriais ir sunaudojimas "apacioje". o "zaliavine" materija prisigaudyt kosmose asteroidu kokiu... ar Menuli suciaumot.

Dėl savo šizofrenijos rūpinkis, mėnulių čiaumotojau

Tegul ruosiasi uz kokiu 200 metu:) hipotetiniam modeli, energija butu perduodama mikrobangom, o ne lazeriu. Senokai jau klausiau apie tai, bet faktas, kad tai ne sio simtmecio galimybe. Prototipa gal pavyktu isbandyt ir anksciau

Aktualu galėtų būti kosminiams erdvėlaiviams su bure įgreitinti, bet ne į žemę perduoti dar artimiausius kelis šimtus metų. Kabelius pamirškite, teoriškai tik grafenas tokias apkrovas gali atlaikyti, bet kaina tokio projekto būtų daug didesnė, nei pasistatyti visiems 3-4x tiek kiek reaikia vėjo ir saulės elektros ir su didžiąja dalimi generacijos pajėgumų tiesiog beveik niekada net negaminti, nei daryti tokį dalyką. Pradžioje galėtų bent su Marsu sukurti "šviesolaidžio" ryšio technologiją, nes kiek pamenu, vis dar po 50 MB per dieną galime prasiųsti. Arba pvz. išsiųsti naują palydovą su joniniu varikliu tyrinėti tarpžvaigždinę erdvė galėtume. Po kokio dešimtmečio prašoktų dabartinius išsiųstus palydovus.

Tai, kad joniniam varikliam ir taip starto taške problemų su elektra nėra :) Problema, kad ir joninis turi išmest į aplinką jonus, t.y. kažką fiziškai (ksenonas, kriptonas, etc), o ne tiesiogiai elektrą kurios gali prisikaupti ir su nuosavais saulės elementais.