Kiek meteoritų kasmet nukrenta į Žemę? Ir mūsų kaimynas, kuriame per dieną nukrenta 1000 tonų kosminių kūnų ()
Kaip dažnai Žemėje nukrenta „krintančios žvaigždės“?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kiekvienais metais milijonai uolų šukių iš kosmoso sudega Žemės atmosferoje, daugelis jų trumpam suliepsnoja ir pasirodo danguje kaip „krintančios žvaigždės“. Tačiau kiek jų pasiekia Žemės paviršių?
Kosmoso uolienos, kurios nukrinta į Žemę, yra žinomos kaip meteoritai. Milžiniški smūgiai, pavyzdžiui, prieš maždaug 66 milijonus metų baigęs dinozaurų viešpatavimą, kurį sukėlė maždaug 10 kilometrų skersmens asteroidas arba kometa, yra nepaprastai reti. Vietoj to, dauguma į Žemę krentančių uolienų yra labai mažos, ir palyginti nedaugelis išgyvena jų ugningą kritimą per Žemės atmosferą.
Mokslininkai apskaičiavo, kad į Žemės sausumą ar vandenį per metus atsitrenkia mažiau nei 10 000 meteoritų, o tai yra lašas jūroje, palyginti su Mėnuliu, kuris neturi atmosferos: per vieną dieną jo paviršių pasiekia nuo 10 iki 1000 metrinių tonų kosminių uolienų dulkių ir patiria maždaug 33 000 stalo teniso kamuoliuko dydžio kosminių uolienų susidūrimų per metus.
Kosminės uolienos, kurios paprastai baigiasi kaip meteoritai, yra žinomos kaip meteoroidai – maži asteroidai arba mažiausi Saulės sistemos nariai. Pasak Amerikos meteorų draugijos (AMS), jų dydis svyruoja nuo maždaug 1 metro pločio riedulių iki dulkių grūdelių dydžio mikrometeoroidų.
Meteoroidai paprastai yra asteroidų arba kometų fragmentai. Tačiau kai kurios gali būti nuolaužos, išsprogdintos nuo planetų ar mėnulių. Pavyzdžiui, yra daugiau nei 300 žinomų meteoritų, kurie atsirado kaip Marso gabalai.
Meteoroidai lėkdami per Žemės atmosferą sudega dėl oro trinties ir danguje sukuria šviesos ruožus: šios liepsnojančios, krintančios uolienos vadinamos meteorais. Labai ryškus meteoras yra žinomas kaip ugnies kamuolys. Kasdien Žemės danguje liepsnoja tūkstančiai ugnies kamuolių, tačiau dauguma jų nutinka virš vandenynų ir negyvenamų regionų, o daugumą jų dengia dienos šviesa.
Dauguma Žemėje aptiktų meteorų „kyla iš meteorų liūčių, susijusių su kometų išskiriamomis dulkėmis“, – sakė Montevidėjaus (Urugvajaus) universiteto astronomas Gonzalo Tancredi. Tačiau meteoritų lietus nesukuria meteoritų, nes tokiuose lietuose esantys meteoroidai paprastai yra per trapūs, kad išgyventų kritimą ant žemės.
Siekdamas įvertinti, kiek meteoritų kasmet sėkmingai atsitrenkė į Žemę, Tancredi išanalizavo meteoritų draugijos duomenis. Nuo 2007 iki 2018 metų buvo gauti 95 pranešimai apie meteoritų kritimą į Žemę, vidutiniškai apie 7,9 pranešimo per metus.
Neįmanoma tiksliai žinoti, kiek meteoritų nukrenta į vandenyną ir nepastebimai nugrimzta į dugną. Tačiau 29 % Žemės paviršiaus dengia sausuma.
Tancredi apskaičiavo, kad tikriausiai „per metus visoje Žemėje nukrenta apie 6 100 meteoritų, o ant žemės – apie 1 800“.
Tancredi pažymėjo, kad maždaug 10 m pločio kosminės uolienos turėtų patekti į Žemės atmosferą kas 6–10 metų. Jis pridūrė, kad uola, pakankamai didelė, kad sukeltų tokį sprogimą kaip 1908 m. Tunguskos įvykis Rusijoje, nutinka maždaug kas 500 metų. Apskaičiuota, kad didelis kosminis smūgis iš maždaug 1 km pločio uolos įvyksta kas 300 000–500 000 metų, o susidūrimas, panašus į tą, kuris baigė kreidos periodą ir sunaikino dinozaurus, gali įvykti kartą per 100-200 mln. metų.
