Neseniai netoli Čilės Atakamos dykumoje esančios observatorijos „La Silla“, kurią pastatė Europos pietinė observatorija, padarytoje dangaus nuotraukoje matyti raudoni ruožai. Tai itin aukštuose atmosferos sluoksniuose (kartais net 50–90 kilometrų aukštyje) įvykstantys galingi žaibų išlydžiai, kuriuos paprastai sukelia žemiau besitrankantys vadinamieji teigiami žaibai.

Žmonės ne vieną amžių pasakoja istorijas apie paslaptingas raudonas šviesas danguje, tačiau anksčiau ekspertai jas ignoruodavo. Remiantis leidinio „Farmer’s Almanac“ informacija, net kai šį reiškinį apibūdino gerbiami pilotai ar mokslininkai, tokie kaip Nobelio premijos laureatas fizikas Charlesas Thomsonas Reesas Wilsonas, mokslo bendruomenė nekreipė dėmesio.

Visgi 1989-aisiais Minesotos universiteto mokslininkams pavyko padaryti šių žaibų nuotraukų, ir požiūris į juos pasikeitė. Nors ilgainiui jie buvo nufotografuoti ir nufilmuoti tūkstančius kartų, įskaitant Tarptautinės kosminės stoties (TKS) astronautų užfiksuotą medžiagą, vis dėlto tai yra gana retas reiškinys.

Kosminius šviesos dariniiai angliškai dar vadinami „sprites“, o lietuviškai reiškia tarsi dvasios ar kaukai. Mokslininkai šiais reiškiniais labai susidomėjo, tačiau ir iki šiol reiškinys nėra visiškai suprastas, tačiau neabejojama, kad tai yra žaibas.

Nors apie srautinių žaibų susidarymą mokslas vis dar aiškinasi, yra žinoma, kad tai žaibų rūšis, sujungianti palei Žemės paviršių siautėjančią audrą su aukštesniaisiais atmosferos sluoksniais. Taigi, atmosferinės elektros iškrovos būna kelių rūšių ne tik įprastiniai žaibai, bet ir oranžinio raudonumo „spraitai“ (angl. – sprites) arba mėlynos spalvos srautiniai žaibai (angl. – blue jets).

Naujoji nuotrauka primena paveikslą. Raudoni žaibų išlydžiai atrodo esantys žemai tik dėl kameros, pritvirtintos ant Europos pietinės observatorijos 3,6 metro skersmens teleskopo platformos, perspektyvos. Nuotraukos fone matyti žalias atspalvis, vadinamas atmosferos švytėjimu.

Europos pietinės observatorijos darbuotojai paaiškino, kad dieną Saulė išmuša elektronus iš Žemės atmosferoje esančio azoto ir deguonies, o naktį šie elektronai vėl prisijungia prie minėtųjų elementų atomų bei molekulių ir sukelia jų švytėjimą.

Paprastai atmosferos švytėjimas matomas tik esant labai tamsiam dangui, kai nėra šviesos taršos. Observatorija „La Silla“ įsikūrusi aukštai virš jūros lygio esančioje atokioje vietoje, kur nėra šviesos taršos, todėl idealiai tinka šiems neįprastiems reiškiniams fiksuoti.

Šaltiniai:

• https://www.eso.org/public/images/potw2234a/
• https://www.almanac.com/what-are-lightning-sprites-magic-skies
• https://www.sciencealert.com/rarely-seen-red-sprites-have-been-glimpsed-in-the-sky-above-chile

Komentarai ()