Tai tikra kosminė degalinė! Net 90 % Jupiterio sudarytas iš raketinio kuro (Video)

Norint, kad vandenilis būtų kuru, jam reikia deguonies, ir jo reikia 8 kartus daugiau pagal masę. Be deguonies vandenilis nėra joks kuras. Taigi, Jupiteryje yra tėra 11% raketinio kuro dalies, kitus 89% vis tiek reikės atsigabenti su savimi.

Nebent kalbam apie pažangesnius raketinius variklius ne cheminius, bet elektrinius didesnio ISP. Pvz joniniai visų tipų varikliai, vasimr, resistojet, arcjet, vienu žodžiu tie kuriems energija tiekia el. enegija, arba branduolinė šerdis įkaitina vandenilį ir išmeta diddliu greičiu per reaktyvinę tūtą. Kuras yra betkokia medžiaga, vandenilis, vanduo, aliuminis, ar net tefalas jei kalbam apie kaikurių rūšių elektrinius variklius. Su Jupiteriu bėda ne ta, kad ten nėra oksidatoriaus (tik kuras), bet ta kad Jupitorio gravitacija neleis ekonomiškai naudingai palei delta V pasinaudoti ta degaline. Kurkas geresnė degalinė kometos iš ledo, arba Saturno žiedai, asteroidai, arba kažkas tokio.

Taip, tai irgi problema. Bet antraeilė. Nes be oksidatoriaus apskritai nėra prasmės to vandenilio semtis.

Šiaip jau oksidatorius yra antrinė ir neesminė problema. Net jei Jupiteryje būtu vandenynai lengvai pasemiamo monopropelant tipo kuro, kas automatiškai eliminuoja išorinės energijos, arba oksidatoriaus reikalingumą raketiniam varikliui, vistiek delta V ir gravitacijos problema neleistu, pasinaudoti tokia degaline. https://en.wikipedia.org/wiki/Monopropellant_rocket Jei ką NTR tipo branduoliniai raketiniai varikliai yra labai didelės galios, panašiai kaip cheminiai su kuru ir oksidatoriumi ir maža to dar ir jų ISP 800+ vietoj cheminio variklio 250-300. Monopropelant varikliai gali būti taip pat didelių galingumų tik jų ISP apie 250. Visiems kam įdomus koStmosas ir technologijos rekomenduoju bent jau pažaisti KSP Kerbal Space Program ir suprasti viską ką to žaidimo kūrėjai norėjo jums perteikti.

Jeigu. Bet nėra. Kaip suprantu, grynas vandenilis nėra monopropelant tipo kuras, o tik sudaro nedidelę masės dalį jame. Tad net ir išsprendus gravitacijos problemą tiesiog nėra prasmės semtis to vandenilio, jei prie jo daugiau nieko neturi.

Nėra prasmės tik dėl gravitacijos ir dėl delta V. O jei tokia degalinė pasitaikytu nykštukinėj planetoj, bent jau ledo pavidalu prasmės būtu daugiau nei pakankamai. Nesupratai, ar ne? Nu pabandyk dar kartą gal pavyks suprasti https://en.wikipedia.org/wiki/Nuclear_thermal_rocket Beto nuvertini vandenilį, nesvarbu kad jo masė maža, bet užtai raketinių variklių nk labai pakelia, maža masė nėra trūkumas greičiau privalumas raketiniams varikliams, nes pats kuras yra lengvas, reiškia pačio kuro pakėlimui bake reikia mažiau kuro.

Akcentas ne kad kuro masė maža, o kad vandenilis būtų kuras, reikai deguonies kartais daugiau. Tai kaip ir nelieka prasmės. Net jei randi nykštukinę planetą, o kito deguonies šaltinio neturi, tavęs tas vandenilis greičiausiai negelbės.

Tiesiog vienas kalba apie chemines raketas, o baxuriuks kalba apie visai kita buda, kur nereikalingas deguonis, kaip supratau.

Kaip ir minėjau, vandenilis sudaro mažą masės dalį raketinio kuro. Negi yra prasmės temptis tonas deguonies tam, kad pasisemtum truputį vandenilio? O Jūsų minimoje Nuclear thermal rocket vandenilį naudoja tik kaip working fluid, ir čia jis yra pakeičiamas alternatyviomis medžiagomis, taip prarasdamas savo išskirtinę vertę. Tad pakartosiu savo teiginį - paprasčiausiai nėra prasmės semtis to vandenilio.

Taip, bet tada tai jau nebe raketinis kuras

Manau, pats per daug uzsispyrei ties kuro savoka. Nepatingejau paklausyt to mokslo sriubos reportazo. Tai pamineti visi dalykai, kaip ir diskusijoje. Netinka cheminiam kurui, del tavo oksidatoriaus argumento, lieka baxuriuks variantas ir fusion. Bet irgi nepraktiska del stiprios gravitacijos. Taip kad abudu esat teisus jei nesikabinesi prie savoku. Plius paminejei, kad vandenilis baxuriuks variante laisvai galetu but pakeistas, bet butent vandenilis geriausiai tinka tokio tipo varikliams. Tik dabar pamaciau kad ne tam atsakiau. Sunkus rytas:)

Na man labiausiai kliūva durna straipsnio antraštė... Jei kalbėti apie teoriją, tai efektyviausia masės konversija į energiją yra E=mc2, tai galime kalbėti apie black hole generator, tada visa materija tampa kuru Tiesiog apie ką tada mes kalbame? Bet sutinku, kad galima vandenilį ir fusion naudoti, bet vis tiek tada yra lengvesnių vandenilio gavybos būdų nei semti iš Jupiterio.

Fussion reakcijos pasiekiamos laboratorijose dar nėra naudingos energy in to energy out prasme. Bet fission reakcijos veikia jau senokai ir tai pritaikoma tarrplanetinėms kelionėms ir ne, tai nėra science fiction technologijos. Norint skraidyti Saulės sistemoje reguliariai pirmyn ir atgal nuo betkurios panetos orbitos iki betkurios kitos planetos orbitos pamirškit cheminius raketinius variklius, tam reikia didesnio Isp variklių, nes kitaip tai tik bilietas į vieną pusę. Pageidautina greitam kruizinimui nuo planetos orbitos iki kitos planetos orbitos naudoti onboard fission branduolinį reaktorių-elektrinę (jei skrendam nuo Žemės orbitos aplink Saulę tolyn, ta prasme tolyn nuo saulės, nes tada saulės pv panelės nebeveiks efektyviai) gaminti elektrai + naudoti vasimr, joninius, arba mano favoritus PIT kuriam tinka betkoks kura + elektros energija, viskas tinka nuo CO2 iki vandens https://en.wikipedia.org/wiki/Pulsed_inductive_thruster https://en.wikipedia.org/wiki/Specific_impulse Jūs manot, kad aš pajuokavau apie žaidimą KSP? Tikrai ne, jei bent kiek įdomų kosminiai reikalai technologijos ir galimybės rekomenduoju pamėginti pažaisti KSP. Įmečiau nuoruodų į wiki pradžiai susipažinimui, bet ar skaitėt? Ten parašyti esminiai dalykai kodėl vieni raketiniai varikliai geresni/blogesni už kitus. Todėl toliau diskutuosiu su jumis tik jei įdėmiai peskaitysite apie visus raketinių variklių tipus jų privalumus ir trūkumus.

Tai ji ir yra kvaila, gal labiau vaikiska, skirta zmonems visiskai nesidomintiems sia tema. Todel ir reikejo ir video paziuret, nes dabar gavosi diskusija, apie problemas, kurios tam video apkalbeta. Neatsimenu ar bh varikliai 100 proc efektyviai panaudoja materija, gal antimaterijos varikliai butu efektyviausi is visu. Aisku cia jau i labai hipotetine sriti nueita:) Pasidomejau non rotating bh efektyvumas 6%. Bet galima isspaust iki 23% jei bh rotating.Geriau uz fusion bet toli iki antimaterijos. Nesako koks efektyvumas butu naudojant hawking radiaton, pumpuojant mase i mikro bh.

- Video paminėtas radioaktyvus vandenilio deginimo procesas, kai jis įkaitinamas. Tokiu atveju oksidatorius (deguonis) nereikalingas. - Tik klausimas ar toks variklis realiai egzistuoja?! Degimo procesams deguonis ne visuomet reikalingas. Pvz.: anglies kasyklos po žeme dega be oro ir jų užgesinti beveik neįmanoma.