[Žinios trumpai] Elžbieta II galėjo nugyventi ir 100 metų: skelbiama, kas ją pražudė ()
„Manau, kad ne ligos buvo pagrindinė jos išėjimo priežastis, o sielvarto, kurį Jos Didenybė patyrė dėl savo vyro netekties, rezultatas“, - pakomentavo Rozenberg.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Elžbieta II nugyveno ilgą ir laimingą gyvenimą, bet mūsų neapleidžia ilgesio ir nostalgijos jausmas, juk kartu su monarche praėjo ištisa era. Daugelis įsitikinę, kad jei princas Philipas būtų likęs šalia, Jos Didenybė būtų švęntusi ir savo 100-ąjį gimtadienį.
Sielvartas - labai skausmingas netekties išgyvenimas, kurį dažniausiai sukelia fizinė artimo žmogaus netektis (mirtis). Kiek laiko užtrunka psichikos sveikatos atstatymui, ar visada įmanoma susitaikyti su netektimi ir kaip užmegzti santykius su našliais? Apie visa tai papasakojo projekto „Tombojs“ psichologė ir terapeutė Liubov Rozenberg.
Po princo Philipo mirties 2021 m. balandžio mėn., karalienė Elžbieta labai kentėjo. Visi prisimename širdį draskančius kadrus, kai ji viena sėdėjo tarp tuščių eilių bažnyčioje. Monarchės sveikata tada smarkiai pablogėjo. Tai gali būti siejama ir su amžiumi, tačiau, artima valdovės aplinka teigė, kad ją palaužė sielvartas dėl vyro, su kuriuo ji nugyveno 73 metus.
Vasarį Elžbieta susirgo koronavirusu, po kurio keliems mėnesiams dingo iš socialinio gyvenimo. Vėliau ji vis dėlto pasirodė gegužę vykusiose jojimo varžybose, o birželį dalyvavo šventėje, skirtoje paminėti savo 70-mečiui soste.
Deja, netrukus po susitikimo su nauja JK premjere, karalienės sveikatos būklė smarkiai pablogėjo, o rugsėjo 8-ąją 96-erių karalienė mirė. Ar sielvartas dėl jos vyro turėjo lemtingą poveikį Elžbietos II sveikatai? Juk pasitaiko atvejų, kai sutuoktiniai po antrosios pusės mirties nenori gyventi ir pasiduoda ligomis.
„Poros, buvusios kartu labai ilgą laiką, turi daugiau panašumų nei skirtumų. Tai yra kažkas daugiau nei bendrosios asmeninės erdvės ribos. Vienas kito palaikymas, įpročių žinojimas ir atsakas į menkiausią nuotaikos, balso, elgesio pasikeitimą – to praradimas suvokiamas kaip savo dalies praradimas. Būtent šimtamečių šeimos sutuoktiniai, dažniausiai, vienas po kito iškeliauja į kitą pasaulį. Ir čia nesvarbu, ar jie gyveno taikiai, ar visą laiką ginčijosi ir niurzgėjo vienas ant kito. Karalienė Elžbieta ir princas Philipas visada buvo šeimos santykių pavyzdys savo pavaldiniams. Nemanau, kad jiems tai buvo lengva. Griežtas etiketas, karališkųjų asmenų charakterio apraiškų ir veiksmų apribojimai greičiausiai kėlė psichologinę įtampą ir ribojo žmonių ratą, kuriame galėjo būti natūraliais.
Karalienei Elžbietai jos vyras buvo bene vienintelis patikėtinis, kuriam mirus pablogėjo jos būklė. Psichologiškai princo Philipo netektis buvo suvokta kaip gyvenimo pabaiga. Suveikė psichosomatika: sureaguota į COVID 19 virusą, o paskui karalienė išvis atsisakė gyventi ir pamažu gęso. Manau, kad ne ligos buvo pagrindinė jos išėjimo priežastis, o sielvarto, kurį Jos Didenybė patyrė dėl savo vyro netekties, rezultatas“, - pakomentavo Rozenberg.