Komentarai Prisijungti
Viršuje: Seniausi | Naujausi
empti 2022-10-14 08:37
50% tikimybės, kad gyvename simuliacijoje būti negali. jei yra bent kokia tikimybė, kad gyvename simuliacijoje - tuomet ji lygi praktiškai 100 proc.
Kodėl?
Todėl, kad išradus būdą simuliuoti visatą (arba bent jau mūsų visų sąmonę)bus galima sukurti begalinį skaičių tokių visatų simuliacijų, kas reiškia vienoje jų gyvename dabar.
donatasv 2022-10-14 10:31
Man patiko riko ir morčio serija. Kai rikas sukuria bateriją, baterijos viduje yra visata, kurioje yra planeta, kur gyvena sukurti žmonės, kurie mynė pedalus, kad tiektų energiją baterijai, o baterija tiektų energija riko automobiliui. Jie mynė pedalus tol, kol sukūrė tokios pačios visatos dėžėje kuri tiektų energija jiems ir riko mašinai
Jei šis straipsnis teisingas tai visas mūsų gyvenimas baigsis blue screan of death kažkada pritrūkus energijos. Arba mokslas ištobulės ir sugebės matematiškai paaiškinti kvantinę mechaniką
mindaugas.vaitiekūnas 2022-10-14 16:52
Jie visi kažkodėl galvoja, kad simuliacija yra daroma iš analogiškos visatos, kurią ir simuliuoja. Kas jei simuliuojamoji visata tėra tik 0.00001% to, iš kur ta simuliacija vykdoma. Ten gali būti ir visai kiti fizikos dėsniai.
Jei mes "simuliuojame" super mario, tai nereiškia, kad patys gyvename tokiame pačiame pasaulyje.
Dar 1 svarbus niuansas yra laikas: mums čia gali būti 1 sekundė, bet gal tai sekundei susimuliuoti ten reikia 5 metų.
Kaip greitai eina laikas priklauso nuo to kaip veikia mūsų smegenys! Kas man viena sekundė, kokiai musei trunka bent keletą sekundžių. Iš mūsų perspektyvos atrodo, kad musė turi gerą reakciją. Iš jos perspektyvos mes tiesiog judame sulėtintai
Man tas visada buvo idomu: kur pas žmogų randasi tas "kvarcas" atsakingas už timing'ą - pakeitus jo charakteristikas galėtume per sekundę bent jau galvoje prasukti daug daugiau minčių.
Staska 2022-10-14 16:56
Nezinau, ka jie ten simuliuoja, bet noreciau pamatyti, kokiu imanomu ar imanomu netolimoje ateityje moksliniu eksperimentu, jie siulo patikrinti sia hipoteze.
donatasv 2022-10-14 17:56
Kad galetume patikrinti reikia patiems sukurti tokią simuliaciją. Bet tai dar neįrodys, kad mes esame simuliacija.
Jei mokslininkai spėja, kad tokiai simuliacijai reikia labai daug energijos, tai pagal kardashevo skalę pirma civilizacija isgauna energiją savoje planetoje, paskui kaimyninėje planetoje ir t.t. iki kol pradeda išgauti iš visatos. Tai patikrinsim dar negreitai. Žmogus dar tik pradėjo svajot apie daisono sferą
Dannas3 2022-10-14 19:57
Speju straipsnis suregztas is sio 2 metu senumo video.
https://m.youtube.com/watch?v=HA5YuwvJkpQ
Kiek pamenu, video teigiama, kad pagal tikimybes, galimybe jog gyvename ne simuliacijoje yra truputi didesne nei 50%
gytis13 2022-10-14 20:41
Iš kur ištrauktas tas skaičiavimas 50/50? Kažkoks debilizmas visur tai rašinėja. Va kai metam monetą tada tikimybė tiktai yra 50/50, nes abu atvejai yra vienodai tikėtini ir įmanomi. Pagal tikimybių teoriją tikimybė lygi 0,5 ir viskas suprantama. O čia bet kokia nesąmonė pasidaro tikėtina. Pvz, tikimybė kad lis varlėmis irgi yra 50/50, nes arba lis arba nelis. Taigi turėtų lyti varlėmis kas antrą dieną. Šiandien varlėmis nelijo vadinasi ryt lis. Pasiimkite skėčius...
mindaugas.vaitiekūnas 2022-10-14 23:11
Dėl monetos irgi dar būtų galima kiek pasiginčyti: tikimybė 50/50 būtų su sąlyga, kad tiek "herbo", tiek "skaičiaus" pusės sveria vienodai, briauna yra lygiai status kampas su plokštuma ir t.t... Fiziškai manau ir čia nėra 50/50, nes kalant (projektuojant) monetą ne apie tai galvojama
Aš asmeniškai manau, kad tam tikru požiūriu mes ir esame tam tikroje simuliacijoje. Na kažkas turėjo parašyti tas taisykles kaip elgtis visatos dėsniams. Tik su savo požiūriu atsiduriu aklavietėje: o tai kas parašė taisykles tai sistemai, kuri parašė taisykles šiai sistemai
Man truputį kita tema įdomesnė. Paimkime ankstyvąją visatą: vandenilis, helis ir daug energijos. Na galim dar po subatominį pasaulį pasikapstyti, bet čia ne apie tai. Principe visata buvo gana primityvi* ir gana vienoda. Tačiau joje buvo taisyklės: kaip "a" sąveikauja su "b". Tiksliau daug taisyklių ir visokių konstantų. Ir va būtent tos taisyklės ir konstantos lėmė, kad tas vandenilis ir helis bėgant laikui "pagimdytų" sąmonę! Vat už viską atsakingas tas, kuris "parašė" tas taisykles. Sąmoningumo atsiradimas "užkoduotas" taisyklėje kaip "a" turėtų sąveikauti su "b" (supaprastintai kalbant).
Tai grįžtant prie simuliacijos, manau reikėtų analizuoti šitų taisyklių prigimtį - iš kur ir kodėl jos atsirado.
Arba dievų darbas Arba visa aplinka tėra iliuzija, kurią kuria mano protas, kuris iš esmės pats yra iliuzija, pasireiškusi tame "wave and frequency" pasaulyje, kuriame nėra jokios materijos - ji tik iliuzija
donatasv 2022-10-15 01:29
Dėl monetos nepamiršk išmetus monetą ji gali atsistoti ant kanto.
Dėl taisyklių. Visas tavo išvardytas taisykles dar galima paaiškinti elementare matematika/fizika tas ar anas saveikauja su tuom ar anuom ko pasekoje ivyksta kažkas arba kažkaip mes tai stabėdami apibrėžiame į tam tikrus rėmus ir pavadiname taisykle. Bet kaip paaiškinti stebėtojo hipotezę? Viskas prasidėjo nuo didžiojo sprogimo, o didysis sprogimas negalėjo įvykti jei nebuvo stebėtojo?
Man patiko kaip aš vadindavau geimeriu teorema.
Mūsų kompiuteriai nera pakankamai galingi. Taigi kai mūsų veikėjas žiūri į priekį mes matome gražų vaizdą su pilnomis tekstūromis, atspindžiais, uzapvalinimais ir t.t. visa kita kas yra už nugaros yra optimizuota. Atjungtos teksturos, apvalinimai, atspindžiai ir t.t. nes to ko nematai nereikia ir piešti, kad kompiuteriui nereiktų papildomai atlikti skaičiavimus.
Panašiai elgesi ir šviesa. Jei yra stebėtojas šviesa sklinda kaip banga, jei nėra stebėtojo šviesa sklinda kaip dalelytė.
Šiandien įdomumo dėlei permeciau youtuba ir radau kelis klipus kurie jau pradeda paneigti bent jau dalinai šią teoremą. Reiškiasi mokslas nestovi vietoja kuriamos naujos taisyklės
mindaugas.vaitiekūnas 2022-10-15 08:21
Ta teorija buvo su elektronu, ne su šviesa
O jos minusas tame, kad tu negali elektrono stebėti taip kaip pro šalį skriejančio lėktuvo: norėdamas jį pamatyti (užregistruoti) kaip dalelę turėsi jį paveikti ko pasekoje jis jau bus paveiktas/pakeistas
donatasv 2022-10-15 09:57
Ar tikrai?
https://m.youtube.com/watch?v=p-MNSLsjjdo
Dannas3 2022-10-15 11:16
Donatas tai kad atvirksciai. Nestebint(be detektoriaus) ant screeno susiformuoja bangos paternas. Stebint(detektorius)-daleliu. Viso ekspermento mindfukas, kodel leidziant po viena fotona, ar elektrona, ar atoma, be stebetojo, susiformuoja bangos paternas. Nobelis tam kas isspres sia mysle.
Atsakymas gali but labai paprastas, jog daleles paciam fundamentaliausiam lygmenyje yra bangos.
Sitam video paaiskinimas.
https://m.youtube.com/watch?v=-hxljpxTaiA
Gytis todel ir pasidalinau orginaliu Kipingo video, is kurio ir padarytas sis straipsnis. Ten paaiskinama is kur traukiami atitinkami skaiciai.
IceBullet 2022-10-15 11:31
Absurdas, 50% tikimybe tinka bet kokiai hipotezei. Arba taip arba ne. Yra 50% tikimybe, kad mus sukure tie zali ateiviai is simpsonu.
Dannas3 2022-10-15 11:39
Bet juk tai neisprendzia nieko.Is kur atsirado, tas kas parase lygtis. Kitaip sakant dalykas tik komplikuojasi.
Pasiskaityk cia
https://en.m.wikipedia.org/wiki/Anthropic_principle
Taip pat ir apie infliacijos teorija.
Sujungus sias teorijas, nepadaro dalyku paprastesniu, bet kaip ir eliminuoja "dieviskaji" isikisima.
donatasv 2022-10-15 13:01
Gal ir sumaišiau vietomis dekui, kad pataisei
Nepaaiškina ma jo tas video nieko. Jei fundamentaliausiame lygyje fotonas yra banga, tai mūsų manymas, kad paleidome vieną fotoną yra klaidingas. Tokiu atveju atsiranda egzistencijos klausimas fotonams, elektronams ir t.t.
mindaugas.vaitiekūnas 2022-10-16 12:11
https://www.youtube.com/watch?v=Bq69-MI9TA0
Myslius 2022-10-16 13:15
Kaip jus isivaizduotut lauka kuris pereina per viena slit'a bet ne abu is karto?
Dannas3 2022-10-16 13:42
Ar sita mintis yra is to, jog rezonuojantys laukai sukuria daleles, tai realiai daleliu judejimas yra lauku judejimas?
Komentuoti gali tik registruoti lankytojai.
Neregistruotiems lankytojams komentavimas uždraustas siekiant sumažinti
paviršutiniškų, beverčių ir įžeidinėjančių žinučių kiekį.
[Išsami tema] Yra 50 % tikimybė, kad gyvename kompiuterinėje simuliacijoje: ką apie tai sako mokslas