Mano aptikę tikėtiną Čeliabinsko meteorito pirmtaką ()
2013 metais neaukštai virš Čeliabinsko miesto sprogęs meteoroidas pažėrė netikėtų meteoritų: jie buvo labai tamsūs. O patamsina juos procesas, vadinamas smūginiu temdymu: į uolieną pataikius kitam kūnui, gali susidaryti smūginė banga, kuri išlydo dalį mineralų ir skatina formuotis naujus – kaip taisyklė, tamsesnius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Toks scenarijus pirmą kartą aprašytas prieš maždaug keturis dešimtmečius, bet ilgą laiką nebuvo laikomas reikšmingu. Prieš beveik dešimtmetį aptikti keli asteroidai su smūgiškai patamsintais paviršiais, tačiau jie skrieja labai toli nuo Žemės, Asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio.
O dabar pirmą kartą aptiktas smūgiškai patamsintas asteroidas Žemės apylinkėse, nuo kurio galėjo atskilti ir Čeliabinsko meteoroidas. Asteroidas 1998 OR2 prieš dvejus metus balandį praskrido palyginus netoli Žemės, tad buvo puiki proga jį detaliai stebėti.
Analizuodami stebėjimų duomenis, mokslininkai pamatė keistą neatitikimą. Spektro informacija rodė, kad asteroidas turi daug olivino ir pirokseno – mineralų, kurie charakteringi asteroidų tipui, vadinamam chondritais. Tačiau automatinė asteroidų klasifikavimo programa atkakliai teigė, kad asteroidas priklauso kitai klasei – angliniams asteroidams, kurie yra tamsūs ir neturi išskirtinių paviršiaus nelygumų.
Ilgai ieškoję tokios skirtingos interpretacijos priežasties, mokslininkai galiausiai priėjo išvadą, kad 1998 OR2 yra chondritas, patamsėjęs smūgiškai. Klasifikacijos programa remiasi vien fotometriniais – spalvos – duomenimis, todėl klasiifkuoja jį klaidingai.
Šis atradimas svarbus ir planetinei gynybai – mat skirtingo tipo asteroidai pasižymi skirtingomis medžiagos savybėmis, pavyzdžiui kietumu. Taigi, planuojant misiją pakreipti asteroido trajektoriją, svarbu žinoti, ar atsitrenkusi raketa jį tik nukreips, ar suskaldys į gabalus.
Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „The Planetary Science Journal“.
