Skelbiamas naujas Rusijos grasinimas: gali smogti su grėsminguoju „Nudol“ ar dar baisesniu „Proton“ - išbandyta realybėje, pasekmės būtų baisios (Video) ()
Kremlius dar kartą primena, kad gali sunaikinti palydovus, tačiau rusiškas svajones gali sugriauti atšiauri tikrovė.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Retkarčiais Rusija bando pagrasinti pasauliui, kad yra pasirengusi perkelti karą į kosmosą ir pradėti naikinti palydovus. Šią idėją pastarosiomis dienomis JT Generalinėje Asamblėjoje išsakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Konstantinas Voroncovas.
Jis sakė, kad Vakarai piktnaudžiauja palydovais, kad padėtų Ukrainai per privačias įmones.
„Kolegos, matyt, nesuvokia, kad tokia veikla iš tikrųjų yra netiesioginis dalyvavimas ginkluotuose konfliktuose. Kvazicivilinė infrastruktūra gali būti vertinama kaip „teisėtas taikinys““, - teigė Voroncovas.
Russia has yet to reveal what kind of weapon it tested
— Daily Mail Online (@MailOnline) November 16, 2021
+ It is believed to be an A-235 PL-19 Nudol 'satellite killer' missile (file images) fired from the Plesetsk cosmodrome
READ MORE: https://t.co/c7TGUpPvgn pic.twitter.com/aS1VfkLI5O
Greičiausiai, sakydamas „kvazicivilinė“, Rusijos diplomatas turėjo omenyje telekomunikacijų „SpaceX“ „Starlink“ palydovų tinklą. Jie plačiai naudojami visame pasaulyje ir atlieka ypač svarbų vaidmenį Ukrainoje, nes leidžia iš esmės sukurti veiksmingą saugaus ryšio tinklą fronte, kurio negali nutraukti rusiškos elektroninio karo (EW) sistemos.
Be to, Voroncovas galėjo turėti omeny „Maxar“, „Planet Labs“, „ICEYE“ ir kitų komercinių įmonių palydovus, kurie teikia daug geresnės kokybės vaizdus nei tie, kuriuos naudoja Rusijos žvalgybos tarnybos, kurių veikimas apskritai yra gana abejotinas.
Nepaisant to, Rusijos Federacija turi galimybę sunaikinti orbitoje esančius palydovus. 2021 metais Rusijos kariuomenė atliko priešraketinių sistemų „Nudol“ bandymus, kurių metu raketa A-235 buvo pašalintas neveikiantis „Cosmos-1408“ palydovas „Celina-D“.
Taikinys buvo Žemės orbitoje, maždaug 465-490 km aukštyje, o tai yra aukščiau nei Tarptautinė kosminė stotis. Nuolaužų debesį iš sunaikinto objekto NASA pripažino pavojingu TKS, todėl įgula buvo parengusi evakuotis.
Tačiau Rusija nėra unikali, turinti šį pajėgumą. Be to, šiuo klausimu ji iš tikrųjų atsilieka, nes aštuntajame dešimtmetyje JAV eksploatavo savo „Thor“ raketas, o devintajame dešimtmetyje JAV sukūrė iš oro paleidžiamas ASM-135 ASAT raketas, skirtas nakintuvui F-15 – viena iš jų ištikrųjų numušė palydovą.
Ir dabar Jungtinėse Valstijose yra naudojamos SM-3 raketos, kurių gebėjimas sunaikinti palydovus kosmose yra įrodytas. 2007 metais panašius bandymus baigė Kinija, o 2019 metais – Indija.
Taigi, kai klausiame savęs, ar, pavyzdžiui, Rusija gali sunaikinti „Starlink“ palydovą, atsakymas yra „taip“. Tačiau problema ta, kad „Starlink“ tinklą sudaro daugiau nei 3000 palydovų.
Todėl vienas sunaikintas palydovas neturės didelės įtakos sistemai. Kad pasiektų norimą efektą, Rusija turi sunaikinti šimtus, jei ne tūkstantį palydovų. Tačiau Rusija vargu ar kada gali pagaminti tiek daug „Nudol“ raketų.
Pirmoji priežastis yra ta, kad mes vis dar nieko negirdėjome apie tai, kad šią raketą priėmė Rusijos ginkluotosios pajėgos.
Antra, tokia brangi raketų sistema nors ir gali sunaikinti žemos orbitos palydovą, tačiau „ideologiniu“ požiūriu nėra skirta to daryti. Pagrindinis sistemos vaidmuo yra neutralizuoti tarpžemynines branduolines balistines raketas.
Kita vertus, Rusija galėjo išbandyti Sovietų Sąjungoje kažkada aptartą scenarijų. Sovietai manė, kad įmanoma iškelti kelias „Proton“ kosmines raketas su keliomis tonomis šrapnelio ir susprogdinti visus palydovus vienu metu.
Nepaisant to, kad procesas yra daug sudėtingesnis ir reikalauja daugiau nei vieno paleidimo į kelias orbitas skirtingais kampais, tačiau teoriškai šis scenarijus atrodo realistiškas dėl Kesslerio sindromo.
Idėja yra ta, kad dėl kiekvieno kosminio objekto sunaikinimo atsiranda dar viena šiukšlių dalis, kuri atsitrenks į kitą palydovą, sukurs dar daugiau šiukšlių ir pan., kol visa orbitinė erdvė bus pilna fragmentų. Tai galiausiai lems, kad žmonija ilgą laiką negalės naudotis Žemės orbita.
Bet kas, jei Rusija bandys numušti net privatų palydovą? Na, pasekmės bus panašios į civilinio laivo sunaikinimą tarptautiniuose vandenyse – „SpaceX“ palydovo atveju amerikietiško.
