Didžiulė sėkmė: metalo detektoriumi aptiko vikingų laikų lobį (Foto) ()
Naudodamasis metalo detektoriumi norvegas laukuose aptiko daugybę sidabro dirbinių, datuojamų vikingų laikais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugelis žmonių svajoja rasti lobį – tačiau tik nedaugeliui tai pavyksta. Vienam vyrui iš centrinės Norvegijos ši svajonė tapo realybe prieš pat praėjusių metų Kalėdas, kai jis su metalo detektoriumi pasivaikščiojo netoli namų esančiame lauke ir aptiko vikingų epochos sidabro lobį.
Iš pradžių Pawelas Bednarskis nebuvo tikras dėl radinių, užkastų buvusių vos per porą centimetrų nuo dirvožemio paviršiaus, vertės. Radinį sudarė pora žiedų, kažkas panašaus į susmulkintas arabiškas monetas ir sidabrinės apyrankės fragmentai. Tačiau kai jis susisiekė su vietos istorikais ir archeologais, paaiškėjo tiesa: tai tikrai reikšmingas radinys.
„Jau daug metų Norvegijoje nebuvo rastas toks didelis vikingų lobis“, – sakė Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto archeologė Birgit Maixner.
Sidabriniai fragmentai datuojami maždaug 1100 metų, VIII-IX amžiais – vikingų epocha, trukusia apie 200 metų (IX-XI a.). Daiktų fragmentacija leidžia manyti, kad šie dirbiniai buvo ne tik asmeniniai daiktai, bet ir naudoti kaip pinigai. Vikingų visuomenė prekiavo ne barteriniais mainais, o vadinamosios tauriųjų metalų ekonomikos principu, t. y. užuot keitę prekę į prekę (pavyzdžiui, avis į karvę), jie už prekes mokėdavo brangiųjų metalų gabalėliais, kurių svoris buvo iš anksto nustatytas. Tokia sistema buvo tokia sėkminga, kad kaldintos monetos Norvegijoje nebuvo išplitusios iki pat IX a. pabaigos.
B.Maixner sako, kad tokia sistema „buvo naudojama pereinant nuo barterinių mainų ekonomikos prie monetų ekonomikos“.
46 sidabro fragmentai sveria 42 gramus – maždaug tiek, kiek golfo kamuoliukas. Archeologė sako, kad remiantis tuo, ką dabar suprantame apie vikingų prekybos sistemą, už tiek sidabro buvo galima nusipirkti šiek tiek daugiau nei pusę karvės – kas buvo gana vertingas tais laikais, kai vidutinis ūkis turėdavo apie penkias karves.
Nors sidabro fragmentais kadaise galėjo priklausyti vikingui, B.Maixner nėra tikra, kaip šis lobis atsidūrė Norvegijoje. Arabų monetos, kurios vikingų epochoje buvo pagrindinis sidabro šaltinis Skandinavijoje, yra senesnės nei paprastai randamos Norvegijoje. Archeologai norvegų lobiuose paprastai randa IX ir X a. arabiškas monetas, tačiau šios monetos yra iš VIII a., o sidabrinė apyrankė labiau primena papuošalus, paprastai randamus Danijoje.
„Tai, kad šis asmuo galėjo gauti tokią apyrankę, kuri pirmiausia buvo daniškas daiktas, gali reikšti, kad prieš keliaudamas į šią vietovę Norvegijos viduryje, jos savininkas buvo lankęsis Danijoje“, – sako mokslininkė.
Kodėl ir kaip lobis atsidūrė šiame lauke, pasakyti negali niekas, teigia ji. Galbūt savininkas jį paslėpė, kad vėliau atsiimtų – arba paliko kaip auką dievams.
Parengta pagal „Live Science“.
