Figmedžiai ir figinės vapsvos (Agaonidae šeima) simbiozėje gyvena milijonus metų - vapsvos deda savo kiaušinėlius figose, o vietoj "kompensacijos" apdulkina medžių žiedus. Tačiau visas šis procesas nesiremia paprasčiausiu altruizmu - jei tik vapsvos pradeda "tinginiauti", medžiai jų greitai atsikrato.

Manoma, jog tokio tipo simbiotinis ryšys atsirado prieš maždaug 80 milijonų metų. Vapsvos padeda kiaušinėlius į fikusų vaisius - figas, kur užtikrinamos palyginti saugios sąlygos naujai vabzdžių kartai augti. Toks bendradarbiavimas yra toks funkcionalus, jog mokslui dabar yra žinoma daugiau kaip 700 skirtingų figmedžių ir vapsvų rūšių derinių. 

Taigi kas gi galėtų sustabdyti vapsvas nuo savo pareigų nesilaikymo - pereiti nuo simbiotinio ryšio prie parazitavimo? Pasirodo, jog figmedžiai tam turi pasiruošę netikėtą triuką. Jei vabzdžiai nepakankamai intensyviai apdulkina medžio žiedus, augalai imasi sankcijų - jie paprasčiausiai numeta vaisių, kartu su juo sunaikindami knibždančią mažų vapsvų koloniją. Tyrimą atlikusių Cornell universiteto ir Smitsono Tropinių tyrimų instituto mokslininkų rezultatai aprašyti žurnale "Proceedings of the Royal Society B". Atradimas svarbus tuo, jog įrodo, kad priešiškų veiksmų taikymas gali būti svarbi simbiotinio ryšio dalis.

Žiedų apdulkinimą vapsvos gali atlikti dviem būdais: aktyviuoju ir pasyviuoju. Pasyviuoju atveju vapsvos perneša prie savo kūno prikibusias žiedadulkes; aktyviuoju atveju jos surenka žiedadulkes į specialius "krepšelius" ir jas nugabena į žiedus. Kai simbiotinis ryšys grindžiamas pasyviuoju žiedadulkių platinimo būdu, figmedžiai savo vaisius meta daug rečiau nei aktyviojo ryšio atveju. Tie medžiai, kurie "sankcijas" taiko rečiau, dažniau sulaukia svetimų rūšių vapsvų, kurios apsigyvenusios vaisiuose nė negalvoja imtis abipusiai naudingos veiklos. Tuo tarpu su "tinginyste" intensyviai kovojantys medžiai savo vaisiuose apsigyventi dažniausiai leidžia tik jiems naudingiems vabzdžiams.

Komentarai (15)