Tikri ginkluoti Holivudo didvyriai niekada nepralaimi dvikovos, netgi kai priešininkas pirmasis išsitraukia ginklą. Atliktas tyrimas parodė, kad šioje tradicijoje slypi daugiau nei tik filmų magija. Klasikinėje Laukinių Vakarų scenoje blogiukas, kuris nekantriai laukia, kol nuspaus gaiduką, visuomet miršta, o kaubojus, kuris išsitraukia ginklą antrasis, iššauna pirmas.

Tačiau mokslininkų teigimu, gali būti, kad tokių kino kaubojų kaip Clinto Eastwoodo ir Johno Wayne‘o sugebėjimas šaudyti nėra taip labai perdėtas, kadangi buvo atrasta, kad žmonės juda greičiau, kai reaguoja į kažką, nei tuomet, kai jie patys inicijuoja veiksmą. Skirtumas yra tik 21 milisekundė, tačiau to gali pakakti, kad būtų išgelbėta gyvybė. Tačiau vesternų mėgėjai nusivils, kadangi nei vieno žmogaus reakcija nėra tokia greita, kad užtikrintų jo pergalę, palaukus, kol priešininkas išsitrauks ginklą, kadangi smegenims reikia 200 milisekundžių, kad ranka pradėtų judėti. Vis dėlto, kai vienas ginklas ištrauktas, priešininko ranka judės greičiau, teigia mokslininkai.

Pirmasis šią teoriją iškėlė Nobelio premijos laimėtojas fizikas Nielsas Bohras, kuris yra vesternų mėgėjas. Jis išbandė teoriją, surengdamas žaislinių pistoletų kovas su kolega. Reakcijos požiūriu, jis laimėjo kiekvieną kartą ir atrodė, kad įrodė savo tiesą, tačiau galbūt jo sėkmę labiau lėmė tai, kad jis yra puikus šaulys.

Norėdamas atlikti labiau mokslinį tyrimą, Andrew Welchmanas iš Birmingemo universiteto suorganizavo „dvikovas“ tarp savanorių porų, kurie stovėjo prieš mygtukų eilę. Kiekvienas dalyvis bėgo, norėdamas nuspausti mygtukus greičiau, nei jo ar jos priešininkas, tačiau signalo „bėgti“ tyrinėtojai jiems neduodavo. „Viskas, ką jie turėjo padaryti, tai tiesiog bėgti , kai sugalvoja, arba reaguoti į savo priešininką – taip pat, kaip ginkluotų didvyrių legendoje“, – sakė A. Welchmanas. Jo darbo grupė atrado, kad dalyviai, kurie reagavo į savo priešininkų judesius, įvykdė užduotį vidutiniškai 21 milisekunde greičiau, nei tie, kurie pradėjo bėgti pirmieji, norėdami nuspausti mygtukus, nors ir ne taip tiksliai.

Mokslininkų teigimu, smegenų mechanizmas gali būti pirminė pagalba, norint išgyventi, suteikianti mums „greitas ir nesąžiningas“ reakcijas į aplinką. Tyrimas primena klasikinį vesterną „Butch Cassidy And The Sundance Kid“, kuriame paaiškėja, kad Sundance (Robertas Redfordas) nesugeba šaudyti tiesiai, kai nusitaiko, tačiau jis taiklus šaulys dvikovoje ir iššauna greičiau, nei priešininkas.

A. Welchmanas pasakojo: „Gali pasirodyti, kad 21 milisekundė yra labai nedidelis skirtumas ir greičiausiai tai neišgelbėtų jūsų laukinių vakarų dvikovoje, kadangi jūsų smegenys užtrunka maždaug 200 milisekundžių, kad sureaguotumėte į tai, ką daro jūsų priešininkas, tačiau tai galėtų išgelbėti jūsų gyvybę, jei stengiatės išvengti atvažiuojančio autobuso.“

Mokslininkai, kurių atradimai publikuojami žurnale „Proceedings of the Royal Society B“, tiki, kad inicijuojant veiksmą ir reaguojant į veiksmą gali vykti du skirtingi smegenų procesai. Ši teorija galėtų paaiškinti, kodėl Parkinsono liga sergantiems žmonėms daug sudėtingiau atlikti sąmoningus judesius (pavyzdžiui, paimti kamuolį), nei reakcinius judesius (pavyzdžiui, sugauti jiems mestą kamuolį).

Komentarai (24)