Italų fizikas paaiškino, "kur bėga" laikas

Aš tai čia nematau jokios logikos. Būtų įdomu pamatyti ką jis ten per skaičiavimus atliko.

Toks kvailas pasijutau. Nieko nesupratau. Gal kas man kvailam keliais sakiniais atpasakotų ką būtent teigia šis mokslininkas ir kuo svarbi jo teorija?

iį Alisos atminties - iį --->iš Šiaip toks straipsnis ne mokslinis, o labiau samprotaujamasis, bet patiko.

to sangvinic: Mano manymu, pagrindinė mintis: jei ir eina laikas atgal,tai mes nematom to, tie įvykiai įvykę save ištrina. Galim įsivaizduot tą patį puodelį su kava ir vyksta begalės įvykių vienu metu(atsimaišo pienas nuo vandens ir neatsimaišo ir tt),tačiau entropijos mažėjimo trukme įvykiai save ištrina ir mums nepalieka jokio požymio. Todėl lieka įvykiai tik su entropijos didėjimo trukme, kuriuos ir fiksuojam realiam gyvenime. O kuo svarbi teorija? Pagalvok, gi dar niekas to nėra paaiškinęs kodėl laikas eina pirmyn;D

Ačiū, pakoregavome!

cia mazdaug tas pats kas iskepus kiausini jy vel noretum paverst skystu. O ar sita pati ydeja negal but susieta su keliavimu sviesos greiciu,nes ziurint per teleskopa matom vaizda zvaigzdiu kuris mumis pasiek po milijardu metu nors tie objektai jau seniai gal nebeegzistuot,kitaip snekant viskas sudetingiau nei atroda.

Patiko nerealiai tas staripsnis. Tai gal ir dejavu dabar jau aiskesnis reiskinys pagal sita teorija, kai atsimeni tai, ko niekada nebuvo, na buvo, bet issitryne ir panasiai.

man taip pat labai patiko straipsnis taip viska logiskai sustate i savo vietas, kad net nebuciau pagalvojes pavyzdis apie kvantine fizika sumaise labiausiai, manau visatoje nepasidaris nei silciau nei salciau, nuo to, kad Alisa tures informacija apie atomo sukini, juk tai tik subjektyvi informacija kuria ji gali interpretuot savaip. kartais tokia informacija gali ateit is niekur, tiesiog kaip esamos informacijos pasekme, todel manyciau ja galim laikyt nepavaldzia entropijai

Na ačiū už paaiškinimus, bet aš kažkaip pasilieku prie nuomonės, kad laiko nėra, ir niekas niekur neina. Tiesiog yra ciklai, kurie iš niekur neatsirado ir niekur nedings. Tik mes esame laikini čia. O laikas sugalvotas žmogaus, kad galima būtų kažkaip skaičiuoti tuos ciklus. Na o kas dėl laiko atsukimo atgal tai yra absurdas. Kaip gali atsukti kažką atgal, ko iš esmės būti negali..? Yra puiki filosofinė mintis: "Dabarties niekada nebuvo ir nebus." P.S. Beje, manau, kad kaikurie pašnekovai komentaruose net nesupranta apie ką šneka. Yra tamsių žmonių, bet yra galimybė, kad pats tamsiausias esu aš...

paprastas pavyzdys, priezasties - pasekmes desnis, perskaitei "pasnekovu nesuprantanciu apie ka sneka" komentarus, ir skelei savaji, jei nebutu laiko, nebutu ir minciu grandines ir t.t. ir t.t. tai yra butina salyga bet kokiam veiksmui, be kurios egzistuotu tik sustingusi erdve, o ne jokie ciklai. laikas nera apciuopiamas, kaip dauguma dalyku kuriuos pazystam isoriniam pasaulyje, todel mums sunku pripazinti jo egzistavima, panasiai kaip begalybes, amzinybes ir pan. nes musu regimam pasualyje viskas turi pradzia ir pabaiga. kitas dalykas, nors tu ir toliau teigsi, jog laiko nera, o as priesingai, pasaulis nenustos nuo to suktis, yra tik tokia tiesa, kokia ja suprantam

aš irgi prie tos nuomonės, kad laiko nėra ir negali būti. juk laiką sugalvojo žmonės, iki žmonių atsiradimo laiko nebuvo, ir jis egzistuoja tik kaip priežastis > pasekmė būvyje. arba veiksmas > atoveiksmis. įsivaizduojam situaciją, kad nieko aplinkui nėra, niekas nevyksta ir nėra visiškai nieko. tai pagal žmogaus laiko savoką, laikas vis tiek turėtų būti, o jo irgi nebus, nes niekas nevyks ir nebus nuo ko tą laiką skaičiuoti.

gerai, Gedai, isivaizduokim, kad visiskai nieko nera, absoliuti tustuma, taip - laiko taip pat nera, bet tuomet nieko ir neatsirastu, nesedetumem cia ir nediskutuotumem, o cia manyciau pagrindinis argumentas, kad laikas egzistuoja ir jis buvo pries mums atsirandant, nes is nieko niekas neatsiranda. visi laiko matai, kad diena turi 12 valandu, savaite 7 dienas, taip, tai zmogaus subjektyvios aplinkos interpretavimo padarinys, mes laika suvokiam tik biocheminiu procesu smegenyse deka, bet pats faktas, kad toks dalykas kaip laikas egzistuoja, yra

Kashkodel Lorenzo Maccone sulygina laika su entropija ir teigia kad sumazinus informacine entropija pavyktu gryzti laiku. Taciau patys gryzimo veiksmai i mazesnes entropijos busena palieka pedsakus, todel mazesne entropija negalima.

Juk straipsnio pačioje pradžioje buvo rašyta, kad laikas yra aprašytas žmonių matematiškai. Lygiai taip pat, kaip gravitacija ar elektromagnetizmas. Mes jaučiam laiko tėkmę, matom procesų trukmę viena kryptimi. Tiesiog visiškai nesuprantu, kodėl jūs įsivaizduojat, kad neegzistuoja praeitis - mes ją matom žiūrėdami į žvaigždes, bei į savo prisiminimus. Kas liečia straipsnį - tai tikrai nuostabus. Iš pradžių skaitau, skaitau.. viskas painu.. bet ant galo lyg kokiam detektyve viskas paaiškėja

Labai labai patiko straipsnis. Apie sudėtingus dalykus gan suprantamai

Beveik gerai supratai. kai nera medziagos, neegzistuoja ne tik laikas, bet ir erdve. Atsiradus medziagai atsiranda erdve ir pradeda begti (greiciau ar leciau) laikas.

Nepaisant to ar laikas egzistuoja ar ne žmogus reaguoja į situaciją ir įskaito laiką. Italų mokslininko mintys gerai parodo, kad net ir laikas išsivaizduojamas, informacijos entropiją egzistuoja, ir objektas egzistuoja vienoje plotmėje, todėl laiką vienapusiškumą galime įskaityti.

Nesuprantu, tai kas tas Bobas, kuris gali ištrinti Alisos atmintį, realiame gyvenime

kaip supratau, tai gali buti bet kas, kas elgtusi atitinkamai pagal mineta scenariju. tai galima pritaikyti ir zmogui ir organizacijai ir t.t.

Zzoi?