Surastas senėjimo genas

Aš manau nieko nereikia keisti, užtenka vaidinti dievus nes tik dar greičiau išsinaikinsim. Kaip jūs reguliuotumėt populiacija? Žmones kaip naminius gyvūnus kastruot, kokius tai žiedelius maut, kad kas neduok dieve nepridirbtų vaikų.

Denying nature ? damn ..

Turetum gauti vaikui leidima, o jo negavus padaryti aborta. Zinau keistokai skamba, bet...

Kiek zinau jau senai yra tokios operacijos kuria padarius nebepadarysi vaiku, taigi manau populiacija suvaldyti tikrai imanoma. Nori ilgai gyvent - neturi vaiku, ar panasiai....

ir aš manau,kad nieko čia nereikia keisti tuose genuose.

reik įkurt luditų krikščionių partiją Lietuvoj, per daug velnio technologijų atsiranda.

Kai dabar visi nori kuo daugiau laisvės tai tokie suvaržymai nieko gero neduotų.

Jei niekas nesikeis tai nereiks net prailgejusios gyvenimo trukmes, kad nebetilptume, jau dabar daugelyje saliu reikia riboti gimstamuma. Taigi betkokiu atveju reikia suvaldyti populecijos didejima, o jei suvaldysim, tai ir apie ilgesni gyvenima galima galvoti (aisku jei, kadanors sugebes sustabdyti senejima).

Būtent, atvirkščiai. Pirma, dar neprasidėjus degeneraciniams procesams organizmo fizinės galimybės mažėja - labai nedaug yra keturiasdešimtmečių sportininkų. Tai yra natūrali organizmo vystymosi dalis. Paaugliai turi geriausias fizines savybes, bet ir rizikuoja labiausiai, nes dar neturi palikuonių, saugumo poreikis ne taip išreikštas ir t.t.. Taigi ne vien telomerai lemia senėjimą. Be to, ilgindami telomerus pasmerktume žmones (kaip rodo eksperimentai su gyvūnais) kitoms ligoms - ypač vėžinėms. Ir apskritai, gyvenimas "dėvi" organizmą. Negali būti kokybiško ilgo gyvenimo (kalbu apie statistiką, o ne išimtis) be širdies, plaučių, kepenų, skrandžio, SMEGENŲ persodinimo arba bent kapitalinio remonto. Galų gale, kiekvienas anksčiau ar vėliau morališkai pavargsta nuo gyvenimo. Viskas arba jau išbandyta, arba pasiekta, arba kiek galima dirbti neartėjant prie užsibrėžtų tikslų. Arba - aplinka pasikeičia tiek, kad suvokimas, jog nebegali tapti jaunu durnu paaugliu, užgraužia. Ilgaamžiai turtingi amerikonai laimingiausi uždarose bendruomenėse, kurios atsiriboja nuo progreso ir viso šurmulio. Nes jie bijo, jiems nemalonu tarp savęs matyti jaunus žmones. Ar būtent taip, būdami jauni, įsivaizduojame ilgą ir kokybišką gyvenimą - kažkokiame milžiniškame pensione? Ačiū, man tokios ateities nereikia. Pakaktų užauginti anūkus ir kol vaikai išeis į pensiją pasibovyti su proanūkiais. Paskui manęs niekam nebereikės - tai koks tolkas?

Manau, kad betkokiu atveju reikia leisti žmonėms pasirinkti kiek jie nori gyventi. Bet galiausiai, bet kokiu atveju nebenorėsi gyventi toliau dėl rwc išvardintų priežasčių ar dėl į bankrota vedančio sveikatos išlaidų...