Visai neseniai vandenyno gelmėse netoliese Kokosų salų mokslininkai aptiko keistų padarų, o dabar Australijos nacionalinės mokslo agentūros CSIRO ekspertai rado šį tą dar įdomesnio: savotiškas ryklių kapines, pilnas dantų fosilijų, o kai kurios iš jų skaičiuoja milijonus metų.

Iš pradžių mokslininkai manė, kad tinkle ištraukė niekam neįdomių nuosėdų ir mangano konkrecijų. Pasižiūrėję įdėmiau kaip reikiant nustebo.

„Tai buvo neįtikėtina, tikrai neįtikėtina. Ne visi virtę fosilijomis, kai kurie dar visai švieži – pavyzdžiui, Mako ryklių. Ir dar dviejų didžiųjų baltųjų ryklių giminaičių“, – sako Australijos Viktorijos valstijos muziejų tyrimų instituto specialistė Dianne Bray.

Daugiau nei 750 mineralizuotų dantų, kadaise priklaususių įvairių rūšių plėšrūnams, buvo ištraukti iš maždaug 5,4 kilometrų gylio.

Vakarų Australijos muziejų žuvų kuratorius Glenas Moore‘as sako, kad šiame radinyje – labai įdomus šiuolaikinių ir senovės ryklių dantų rinkinys, jame ir artimiausių megalodono protėvių dantys.

„Šis ryklys evoliucionavo į megalodoną, o tai didžiausias iš visų ryklių, bet prieš maždaug 3,5 mln. metų išmirė“, – teigia G. Moore‘as.

Megalodono rykliai buvo tokie masyvūs, jog galėjo nė nemirktelėję praryti šių dienų didįjį baltąjį ryklį.

Kadangi rykliai neturi kaulų, tik kremzlinius audinius, įprastai jų palaikai supūva taip ir nespėję tapti fosilijomis. Išimtis – ryklių dantys ir kelios kremzlės. Taigi, šios liekanos – vienintelis dalykas, kas liko iš šių senovės padarų 450 mln. metų istorijos Žemėje.

Kodėl tiek daug liekanų, kurių amžius apima labai ilgą periodą, rasta vienoje vietoje, išlieka paslaptis.

„Neturiu nė vieno įtikinančio paaiškinimo, kodėl jie galėjo būti visi kartu. Galbūt ten kažkokia vandenyno dugno įduba, kur per laiką buvo suneštos tos fosilijos“, – „Newsweek“ sakė G. Moore‘as.

Ryklių kapinės aptiktos tyrinėjant dvi naujas saugomas vandenyno teritorijas, esančias už maždaug 2500 kilometrų nuo Australijos vakarinės pakrantės.

Ryklių dantų lobį rado CSIRO tyrimų laivas „Investigator“. Dabar jis leidosi į naują užduotį, šį kartą Gaskoino saugomojoje vandenyno teritorijoje, kur taip pat susidūrė su naujomis ryklių rūšimis.

Dar kelionės pradžioje rastas neįtikėtinai smulkus, dryžuotas jautryklis, teigia CSIRO ichtiologas Willimas White‘as: „Šio rūšys unikalios Australijai, tik dar neturi pavadinimo, nėra aprašytos. Mūsų paimti mėginiai beprotiškai svarbūs mokslui, nes padės detaliai aprašyti šią rūšį“.

Jau seniau žinota, kad šie rykliai dieną slepiasi tarp uolų ir jūržolių seklesnėse vietovėse, o maitinasi naktį. Be to, jie deda neįtikėtinai keistos vyno atidarytuvo formos kiaušinėlius. O šios naujos rūšies atstovai pastebėti 150 metrų gylyje, kur jūržolėse nepasislėpsi.

„Skaičiuojama, kad maždaug trečdalis rūšių, aptiktų per pastarąsias „Investigator“ ekspedicijas, mokslui gali būti dar nepažintos. Ir mūsų atradimai vien naujomis rūšimis neapsiriboja. Jie taip pat suteikia mums daug vertingos informacijos apie vandenyno ekosistemas“, – džiaugiasi CSIRO jūrų biologas ir ekspedicijos vadovas Johnas Keesingas.

Šaltiniai:

• https://www.csiro.au/en/news/News-releases/2022/Scientists-discover-shark-graveyard-at-the-bottom-of-the-ocean
• https://www.newsweek.com/newsweek-com-megalodon-great-white-shark-graveyard-discovered-bottom-ocean-1765236?utm_medium=Social&utm_source=Twitter#Echobox=1670413913
• https://www.sciencealert.com/scientists-discovered-something-morbidly-mysterious-at-the-bottom-of-the-indian-ocean

Komentarai ()